Komisijos manymu, papildomai surinkti duomenys padės apsispręsti, ar tikrai nereikia kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti bylą dėl Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkės.

Medžiagą Liustracijos komisijai rinks speciali Valstybės saugumo departamento darbo grupė. Šis darbas, anot komisijos pirmininko Algimanto Urbono, užtruks ilgiau nei rinkimų kampanija.

„Man labai patinka, kai būnu akiratyje, – reiškia, aš gyva, manimi domisi. Turiu pasakyti, kad Liustracijos komisija, matyt, adekvačiai įvertino situaciją ir, matyt, paskaitė DELFI paskelbtą interviu, kuris tikrai duoda žymiai daugiau galimybių suprasti, apie ką pasakoju, nei iš konteksto ištrauktas LNK gabaliukas“, - Liustracijos komisijos sprendimą komentavo K. Prunskienė.

Ji sakė nenustebsianti, jeigu ir ateityje sulauks panašių kaltinimų dėl bendradarbiavimo su KGB. „Matau, yra ištikimų mano puolėjų ir, kaip suprantu, jie užsiima ilga, nenuilstančia kova dėl savo vaidmens Lietuvos istorijoje“, - teigė žemės ūkio ministrė.

Praėjusią savaitę LNK parodė ištrauką iš 1991 m. politikės Italijoje duoto interviu, kuriame ji dalijosi prisiminimais apie turėtus kontaktus su KGB darbuotoju ir pasakojo, kaip atsirado Šatrijos Raganos slapyvardis.

„Man reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo aš galėčiau paskambinusi, neminėdama savo pavardės, prisistatyti“, – žurnalistei Laimai Pangonytei sakė politikė. Pasirinkti slapyvardį KGB pasiūlė devintojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu K. Prunskienė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje.

„Tokia mintis, kad tokiam tikslui tiktų tik koks nors raganos simbolis. Sakau: tai kokį dabar pavadinimą galima būtų sau prisiimt? Nei savo vardo, nei gražaus pavadinimo tokiam tikslui nepasakysi. Aš sakau: vienintelė ragana, kurią aš žinau, tai Šatrijos Ragana“, – kalbėjo K. Prunskienė.

Slapyvardis esą buvo reikalingas, jei prieš ją Vokietijoje būtų surengta provokacija ir jai prireiktų kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą prašant pagalbos.

Per televiziją parodžius šį įrašą, K. Prunskienė žurnalistams aiškino anuomet kalbėjusi ironiškai, o pokalbis su KGB atstovu prieš išvykimą ir sugrįžus esą buvo „absoliučiai neišvengiami“. Ministrė paneigė buvusi verbuojama ar bendradarbiavusi su KGB, o reportažą pavadino politiniu užsakymu.

Tačiau ji teigė norinti, kad būtų paviešinta bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl jo galimo bendradarbiavimo su KGB prisidengus Šatrijos slapyvardžiu, medžiaga. Trečiadienį ji DELFI sakė šiuo metu besiaiškinanti, ar būtų įmanoma viešai paskelbti šios bylos duomenis, mat liudininkai, kurių buvo apie dešimt, pageidavo išlikti anonimais.

1992 m. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija pripažino K. Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB. Tačiau 2003 m. Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje peržiūrėjo bylą ir paskelbė, kad nėra tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškimas dėl bendradarbiavimo su KGB esą buvo sufalsifikuotas, nebuvo jokių įstaigų žinioje, gautas iš fizinių asmenų.

Šį sprendimą apeliacine tvarka siekė apskųsti Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas. Būtent jo vadovaujamos parlamentinės komisijos iniciatyva buvo paskelbtas pirmasis sprendimas. Apeliacinis teismas konstatavo, kad B. Gajauskas neturi teisės jį apskųsti.