Ukrainos skilimas į dvi dalis – liūdniausias scenarijus, teigė dalyvavusieji diskusijoje, kuri pirmadienį per programą „Skype“ vyko Lietuvos žurnalistų sąjungoje.
Ukrainos politologai, sociologai, politikai ir buvę šalies vadovai tikisi, kad padėtį visgi pavyks stabilizuoti, o protestuojančiųjų reikalavimai bus įvykdyt, bet taip pat pabrėžia, kad ieškant išeičių norėtųsi aktyvesnės ES pozicijos, bei nurodo Rusijos karinių padalinių įsikišimo į įvykius šalyje pavojų.
Ukrainos karinėse pajėgose veikia Rusijos specialiosios tarnybos, o beveik visi šios šalies karinių struktūrų vadovai gimė ne Ukrainoje, teigia ukrainietis politologas Aleksandras Palijus. Jo teigimu, padėtis regionuose toli gražu neatitinka daugelio ekspertų tvirtinimo, kad Ukraina padalinta į Rytus ir Vakarus su centru. Taip sakė ir kitas diskusijos dalyvis.
A. Palijus pabrėžė, kad Ukrainos rytuose (Zaporožė, Doneckas) taip pat vyksta protesto akcijos prieš dabartinės valdžios politiką, o karinių struktūrų atstovai aršiai vaiko akcijų dalyvius. Didžiausią pavojų, jo teigimu, kelia galimas Rusijos kariuomenės įsikišimas į tai, kas vyksta Ukrainoje.
„Jiems net nereikės eiti per sieną, pakaks apsivilkti ukrainietišką uniformą“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos teritorijoje dislokuotus rusų padalinius. Anot jo, Lietuvai pavyko prisijungti prie NATO ir ES, tai apsaugojo ją nuo panašių variantų, o Ukraina nuo tokios įvykių eigos neapdrausta.
Pokalbio dalyviai taip pat paminėjo, kad valdžia pritraukia kriminalinių elementų, vadinamųjų „tituškų“, o tai diskredituoja šalies vadovybę ir jos metodus kovojant su protestuotojais.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Vladimiras Ogryzka padėkojo Lietuvai už Ukrainos palaikymą, bet pabrėžė, kad ES galėtų labiau pasistengti padaryti įtakos padėčiai šalyje ir įvesti sankcijas valdininkams – įšaldyti sąskaitas parlamentarų, kurie balsavo už vadinamuosius „slibiniškus įstatymus“, sausio 16 d. priimtus Ukrainos Aukščiausiosios Rados. Primename, kad priėmus minėtus įstatymus įvyko protestuotojų ir karinių struktūrų atstovų susirėmimai.
Į tai lietuvių politikas, Seimo narys Kęstutis Masiulis atsakė, kad Lietuva ir ES – ne Rusija, kur sprendimus gali priimti vienas Vladimiras Putinas. Ne visada lengva rasti konsensusą, todėl, jo nuomone, ukrainiečiai galėtų užsiminti, kaip būtų galima padaryti įtaką valdžiai ir oligarchams, kurie ją palaiko.
Ukrainiečiai diskusijos dalyviai pabrėžė, kad po to, kai Ukrainoje valdžia atsidūrė prezidento rankose, vienų ar kitų sprendimų priėmimas ėmė priklausyti nuo paties Viktoro Janukovyčiaus.
Buvęs Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas, generolas Nikolajus Malomužas tikisi, kad pavyks išvengti šalies skilimo, kuris būtų liūdniausias dabartinių įvykių eigos variantas, nes gali baigtis kraujo praliejimu ir aukomis, kurių jau ir dabar yra. Visgi jis įsitikinęs, kad tokio varianto pavyks išvengti. Į klausimą, ar dabartinė valdžia kontroliuoja jėgos struktūras, jis (N. Malomužas turi ilgametę darbo Ukrainos apsaugos institucijose patirtį) atsakė: „Šiuo metu jėgos struktūrų vadovai vykdo Ukrainos valdžios įsakymus.“ Jis pridūrė, kad žemesnės grandies lygiu galimi intuityvūs jėgos struktūrų atstovų veiksmai. Visgi yra atveju, kai jėgos struktūrų atstovai išeina iš darbo.
N. Malomužas deryboms tarp valdžios ir protestuotojų siūlo pasitelkti ukrainiečių elitą, kuris neįsitraukęs į susirėmimus, tačiau suinteresuotas situacijos išsprendimu“.
V. Ogryzka ir N. Malomužas patikino, kad vienintelis Ukrainai egzistuojantis kelias – integracija į Europą.
Diskusijos dalyviai pabrėžė – jei kalba pakryps apie šalies padalijimą, tada ES teks turėti reikalų ne su viena, o su dviem Ukrainomis, nes Vakarų Ukraina vargu ar apsiribotų autonomija.