aA
Nors apie Vasario 16-ąją, atrodo, žinome nemažai, tačiau vis dar gajūs kai kurie mitai, kuriais dalis visuomenė tiki. Apie vieną iš jų „Delfi“ laidoje prabilo ir europarlamentas, profesorius Liudas Mažylis. Jo teigimu, mitus reikia griauti.

Laidos pradžioje profesorius tikino, kad valstybines šventes reikia minėti su džiugesiu.

„Aš manau, kad tas liūdesys jau seniai yra išvirtęs į džiugesį“, – tikino L.Mažylis.

Laidos pradžioje pasiteiravus apie žadėtąjį milijoną, profesorius juokavo, kad ateityje pats užsidirbs jį.

„Milijoną aš sąžiningai uždirbsiu, dirbdamas Europos Parlamente (EP). Jūs bet kada įeikite į internetą, pasižiūrėkite, kokie atlyginimai – tikrai niekas neskriaudžia“, – juokavo L.Mažylis.

Jis taip pat džiaugiasi, kad atsiranda vis daugiau užmojų kažką atrasti, paviešinti tai, apie ką visuomenė jau pamiršo arba net nežinojo.

„Aš bent emociškai esu taip nusiteikęs, kad akto suradimas 2017 metais kovo 29 dieną pastūmėjo kitų radinių seką. Dabar mes matome ir kad XIX amžiaus sukilėlių palaikai yra atpažinti ir identifikuoti. Būtent šios modernios identifikavimo metodikos keičia istorinių įvykių atkūrimo galimybes ir patį suvokimą, būtent Vanago palaikai, taip pat atrasta kitų svarbių dokumentų, ką tik atsirado 1949 metų vasario 16-osios jau rezistentų pasirašytas dokumentas. Jis irgi pasirašytas vasario 16 dieną, buvo žinomas tik vienas egzempliorius, bet atsirado ir antras“, – sakė pašnekovas.

Liudas Mažylis
Liudas Mažylis
© DELFI / Domantas Pipas

Jis tikino, kad kiekvienas prisilytėjimas ir pokalbis apie svarbius dokumentus formuoja mūsų unikalumą.

„Savo malonumui, nors istorikams tai buvo žinoma, suradau galimybę ir nuvažiavau į Vatikano archyvus, o ten savo akimis pamačiau pačius pirmuosius dokumentus iš XIII amžiaus vidurio, ir didelis nuopelnas neseniai mirusio profesoriaus Edvardo Gudavičiaus, jog mes atkūrėme, kada gi mes švenčiame pačią pirmąją valstybės šventę, o mes ją švenčiame liepos 6-ąją dieną.

Manau, kad kiekvienas prisilytėjimas ir pokalbis apie svarbius dokumentus formuoja mūsų unikalumą – kaip mes, lietuviai, suprantame savo tautos istoriją“, – laidoje kalbėjo L.Mažylis.

„Manau, kad geresniam istorijos suvokimui nėra ribų – visada galima studijuoti daugiau ir daugiau“, – apie žinių troškimą kalbėjo L.Mažylis.

Taip pat laidoje jis papasakojo apie mitą, susijusį su Vasario 16-osios akto viešinimu.

Liudas Mažylis siūlo griauti Vasario 16-osios aktą gaubiantį mitą: buvo slepiamas dėl kitų priežasčių
© Archyvas

„Visada yra kažkas, ko nežinome, taip pat yra paslapčių, neatsakytų klausimų. Pagaliau – juk antrasis Vasario 16-osios originalas dar nėra atrastas (nes tą dieną buvo 2).

Mes dabar labai dažnai kalbame, kad jeigu yra koks nors politinis sprendimas, reikia, kad jis būtų kuo greičiau paviešintas. Koks buvo Vasario 16-osios akto siganatarų tikslas? Paviešinti, kad visi sužinotų, kad tokia yra Lietuvos valia. Kaip dabar mums tai atkurti? Mums reikia skaityti to meto laikraščius.

Manote, kad visa tai yra perskaityta ir išstudijuota? Gerai, kad dabar po truputį viskas yra skaitmenizuojama ir viešinama, nebūtina važiuoti į kažkokį antikvariatą Vienos mieste ir įsigyti vokišką versiją Vasario 16-osios akto ir pasižiūrėti kontekstą, kaip mes tada atrodėme kitų valstybių fone.

Kadangi prakalbome apie tą patį viešinimą, tai ir yra tas mitas, kuris, mano supratimu, be reikalo įsitvirtino, ir aš galėčiau pabandyti paaiškinti, kaip tai įvyko. Jie (signatarai) lyg kažko bijojo ir jie, tie 20 žmonių, lyg slapta tai darė, lyg turėjo slėpti tą aktą, lyg jie paslėpė, kad paskui niekas 100 metų nerado. Čia yra mitas, kurį, manau, reikia griauti, nes jau po poros dienų Berlyno laikraščiuose atsirado Vasario 16-osios akto tekstas Reichstage (to meto parlamente). Mums tai irgi sunku suprasti, juk karas – Vokietija kariavo – bet ir parlamentas veikia.

Liudas Mažylis
Liudas Mažylis
© DELFI / Domantas Pipas

Mūsų aktas buvo paviešintas, dar po dienos jis buvo paviešintas Austrijos, Šveicarijos ir dar kituose laikraščiuose. Tai lyg išsitrynė mums, tačiau žinau, kodėl taip buvo. Po Antrojo pasaulinio karo buvome okupuoti – net negalėjome prasižioti. Taigi aktas dingo ne fizine prasme, bet dingo iš svarstymų, viešosios erdvės. Buvo draudžiami tokie žodžiai: „valstybė“, „nepriklausomybė“, „vasario 16“. Tada prasidėjo pokario rezistencija, buvo svarbu neprasitarti, nes tiesiog fiziškai grėsė kalėjimu, tremtimi – kuo tik nori“, – tikino profesorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(202 žmonės įvertino)
4.3069

Top naujienos

Patvirtintas 11 mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejis (193)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien Lietuvoje patvirtinta vienuolikta...

Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai papasakojo visą tiesą, kaip įstaiga tapo koronaviruso židiniu (63)

Šeštadienį su Delfi susisiekė Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai , kurie tikina, kad...

Klaipėdoje mirusios moters dukra siunčia žinutę Verygai: nemeluokite – pasakykite žmonėms karčią tiesą (88)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) pranešė, kad šeštadienį Lietuvoje patvirtintas dar...

Artėjantis pikas pranašauja katastrofą Ukrainoje: šalis pandemijai itin pažeidžiama (361)

Koronavirusas Ukrainai žada didelių problemų: dauguma prognozių numato recesiją, o...

„Agurkinių“ lyderiui – valstybės kompensacija už tai, kad tualete nebuvo nei durų, nei užuolaidos (139)

Kauno nusikalstamos „Agurkinių“ grupuotės lyderis Saulius Velečka , pravarde Agurkas, kuris...

Širvintų merė kaltinama savivaliavimu: tikina, kad koronavirusu užsikrėtusią moterį į ligoninę vežė per prievartą (166)

Šeštadienį socialiniuose tinkluose pasirodė Lauros, kurios mama užsikrėtė koronavirusu,...

Veryga pateikė daugiau atsakymų dėl situacijos Klaipėdoje ir vakarinių sprendimų (103)

Didelės dalies Klaipėdos universitetinės ligoninės ( KUL ) skyrių veiklą nuspręsta stabdyti...

Klientai užgulė sodybą nuomavusią moterį: ar force majeure leidžia atgauti pinigus (255)

„Delfi“ sulaukė smulkiosios verslininkės Akvilės laiško, kuri teigė šiandien atsidūrusi...

Turistams neskirtoje Turkijos dalyje su pabėgėliais dirbusi lietuvė: tikros demokratijos šiai šaliai tikrai stinga (20)

Karantinas negailestingai pakeitė gyventojų kasdienybę. Namai jau keliskart sutvarkyti, nuo...

Koronavirusas diagnozuotas kariui, dirbančiam su šauktiniais: kur užsikrėtė, nežino (96)

Šeštadienį vakare žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad koronavirusas neaplenkė ir...

|Maža didelių žinių kaina