Lito gimimas – su norais rinktis kunigaikščius ir vienintele Žemaite

„Pirmoji idėja buvo ant litų pavaizduoti Lietuvos didžiuosius kunigaikščius, bet nė vieno jų portreto nėra išlikę, o esami yra tiesiog dailininko sufantazuoti", – DELFI sakė dailininkas ir knygos „Lietuvos banknotai" sudarytojas Juozas Galkus.

Tad galiausiai buvo apsistota prie XIX a. tautinio atgimimo asmenybių ir XX a. pradžios Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tačiau vienintelė moteris ant lito pateko paskutinioji iš visų.

„Į pasirinktų asmenybių sąrašą pateko tik viena moteris, ji papuošė mažiausio nominalo banknotą. Tai buvo padaryta jau numačius asmenybių sąrašą, po K. Lyniko (konsultavusio Australijos lietuvio – DELFI) pastabos, kad jame nėra moterų. Jis sakė, kad išleidę lietuviškus banknotus tik su vyrų portretais, sukelsime viso pasaulio feministinio judėjimo pasipiktinimą todėl būtina įdėti bent vienos žymios Lietuvos moters portretą", – rašoma Lietuvos banko išleistoje knygoje „Lietuvos banknotai".

Kalbant apie 1 Lt banknoto istoriją, knygos autoriai atkreipia dėmesį, kad pasirinkus rašytoją slapyvardžiu Žemaitė, o kitoje banknoto pusėje pavaizdavus Palūšės bažnyčią, per vėlai susigriebta, kad rašytoja buvo ateistė ir šios sąsajos nėra logiškos.

Norėta spausdinti skirtingo dydžio pinigus

Knygoje rašoma, kad, 1989 m. įsisiūbuojant Sąjūdžiui, paskelbtas viešas pinigų projekto rengimo konkursas.

1990 m. sudaryta dailininkų ir konsultantų darbo grupė jau sprendė, kokių spalvų ir dydžio bus būsimieji litai.

Siūlyta, kad visų banknotų plotis būtų vienodas, o ilgis didėtų kartu su nominalu. Tačiau galiausiai apsistota ties JAV dolerio pavyzdžiu ir visi banknotai spausdinti vienodo dydžio.

„Apsisprendžiant įtakos turėjo ir gamybos išlaidos – vienodo formato banknotų gamyba daug pigesnė", – rašo leidinio autoriai.

Dalies litų spalvos sutapo su sovietinių rublių atspalviais. 1 Lt buvo ochros spalvos kaip ir 1 rublis, 2 Lt – žalias, 5 Lt – mėlynas.

Apie pinigus nieko nežinojo

J. Galkus prisimena, kad niekas tuomet iš atkurtos Lietuvos nežinojo, kaip reikia piešti ar spausdinti banknotus: „Mes – nei tie, kurie piešė, nei tie kurie koregavo, nieko neišmanėme apie pinigus, nes šiaip ar taip banknotai yra labai sudėtingas objektas. Prisiminkite, sovietiniais laikais tokie dalykai buvo už devynių užraktų po KGB priežiūra ir niekas nedrįso domėtis, ir niekas nesidomėjo".

Daug nepatyrusiems tautiečiams, anot jo, patarimais padėjo Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas, dirbęs Australijos rezervų banke.

„Pavyzdžiui, pirmuosiuose eskizuose bandyta portretus komponuoti per banknoto vidurį, jis pasakė, kad negalima per vidurį, nes daug kas pinigus perlenkia per pusę, vadinasi, jie daug greičiau susidėvės ir neteks savo vertės. Todėl paprastai banknotuose portretas komponuojamas viename iš kraštų", – bendradarbiavimo pavyzdį pateikia J. Galkus.

Jautė sekimą ir KGB domėjimąsi

Anot dailininko, „viskas buvo daroma pusiau slaptai". Jam tekę girdėti, kad dailininkams per sieną pinigus spausdinti teko vežti užantyje.

„Kai kurie dailininkai pasakojo, kad jie jautė kažkokį sekimą, nepažįstamų žmonių domėjimąsi jais. Aš nieko nejaučiau, kadangi aš nepiešiau, aš buvau labiau patarėjas", – teigė jis.

Pašnekovas pripažįsta, kad „KGB dar tais laikais buvo pakankamai aktyvi ir aktyviai dalyvavo šiame procese".

„Bent ji visą laiką jautė, kas yra daroma, ko siekiama ir kaišiojo pagalius visokiais savo galimais ir negalimais būdais. Mano supratimu, kad pirmąją mūsų banknotų emisiją ištiko nesėkmė, tai čia nemažas, turbūt, ir KGB nuopelnas", – pripažino pašnekovas.

Pirmieji litai – kaip paveikslėliai

J. Galkus prisimena skandalą, kuris kilo atspausdinus pirmuosius litus. Jo teigimu, jie tiesiog buvo atspausdinti ne pagal pinigų spausdinimo technologijas.

„Ten jie buvo paprastai atspausdinti kaip paveiksliukai ir baigta. Užtai juos iš karto pradėjo padirbinėti, gavosi, mano supratimu, didelės bėdos. Juos staiga reikėjo keisti" – prisimena dailininkas.

Jo manymu, JAV spaustuvė „United States Banknote Corporation" (USBC), spausdinusi pirmuosius litus, šaliai pridarė nemažai žalos.

Kaip rašoma M. Vinkaus knygoje „Lito užkulisiai Kęstučio Lyniko vaidmuo atkurto lito istorijoje", spausdinant pirmuosius litus iš banknotų buvo išimtas apsauginis siūlelis, sumažintas jų saugumo lygis, suabejota spausdinimo finansavimo švarumu.

Šiuo metu į apyvartą išleisti 10 Lt, 20 Lt, 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt, 500 Lt nominalo litų banknotai. 1993 metais buvo atspausdintas ir 1000 Lt banknotas, ant kurio pavaizduotas M.K.Čiurlionis, tačiau jis niekada nebuvo išleistas į apyvartą.