Jis aiškino, kad tarpvyriausybinės komisijos darbas 2011 metais nutrūko iš Rusijos sulaukus „ultimatyvių namų darbų sąrašą“ kaip sąlygą komisijos susitikimams.
„Aukšto lygio politinio susitikimo prasmės šiuo metu tikrai nematome, juo labiau, kad jie nieko papildomo negali išspręsti, išskyrus tik politizuoti esamą situaciją, tam tikra prasme jau tą patirtį mes tikrai turime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministras.
Nepaisant to, pasak L. Linkevičiaus, nepolitinis bendradarbiavimas kai kuriose srityse net auga.
„Kai pažvelgiame į tai, kas vyksta su Rusija ne politiniame, kasdieniniame lygyje, tai mes turime labai daug visokių veiksmų. Tiesą sakant, kai kurie rodikliai net yra pozityvūs – sakykime, praeitais metais beveik 30 proc. padidėjo eksportas į Rusiją, nepaisant nelabai intensyvių santykių ir sankcijų vienų prieš kitus. Ir turizmo srautai išaugo, vizų centrai aktyviai veikia, kai kurie susitarimai labai svarbūs pasirašyti, čia išskirčiau praeitų metų pabaigoje baigtus sienos su Rusija demarkacijos darbus, tai didžiulis darbas, jis 12 metų tęsėsi, ir tyliai ramiai rezultatas štai jau pasirašomas. Praktiškai pabaigėme derėtis dėl diplomatinio nekilnojamojo turto ir taip toliau, (vykdomi – BNS) pasienio kai kurie projektai. Žinoma, tų santykių intensyviais pavadinti negali, tačiau tie darbai, kurie turi būti, būtini kontaktai, jie vyksta“, – dėstė ministras.
Premjeras S. Skvernelis praėjusį ketvirtadienį pareiškė, kad šešerius metus nesirinkusi Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti savo veiklą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vyriausybės vadovo sumanymą pavadino neatsakingu.
Anot L. Linkevičiaus, pastarieji pasisakymai ateityje pasitarnaus kaip pamoka, kad žinios į viešą erdvę užsienio politikos klausimais turi išeiti po kruopštaus suderinimo nustatyta tvarka.