Vienas didžiausių skaudulių šiame kontekste – Astravo atominės elektrinės klausimas. Lietuvos diplomatijos vadovo nuomone, šio klausimo negalima vertinti tik ekonomikos terminais, ką per vizitą prašė jį padaryti Baltarusijos nacionalinio transliuotojo žurnalistai.
„Jei patrauksime į šalį politiką, liks geopolitika. Čia nėra ekonomikos. (...) Tai yra Rusijos projektas, tai yra „Rossatom'o“ projektas, tai yra jų paskolos, jų pinigai, ir turbūt – jų tikslas mus palikti toliau kontroliuojamus mūsų elektros žiede, kuris šiuo metu yra iš operatoriaus iš Rusijos“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Pasak ministro, tokiems Rusijos siekiams Baltarusijai atsispirti nėra lengva.
„Spaudimas jaučiasi ir dėl sąjunginės valstybės įkūrimo, tą mato visas pasaulis. Todėl ir važiuoja žmonės ir į Minską, ir (JAV valstybės sekretorius – DELFI) Mike Pompeo ten buvo neseniai, ir premjerai važiuoja, ir aš ten sakiau taip pat, kad „mūsų nacionalinis interesas yra, kad jūsų nepriklausomybė ir suverenitetas būtų išsaugotas“, – sakė L. Linkevičius.
Astravo klausimą irgi aptarė
Ministras pokalbius per susitikimus Baltarusijoje įvertino kaip konstruktyvius.
„Kai manęs klausia, ar čia atšilimas, aš vis pataisau, kad šiluma yra tada, kada yra kažkoks vieningas požiūris. Daug kur skiriasi pozicijos. Bet kas yra gerai, kad mes neapeiname aštrių kampų“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak ministro, kartu per pokalbius pastebėta, kad yra ir pozityvių, racionalių sferų – ekonomika, transportas, eksportas.
„Bet tai nereiškia, kad turi būti užmerktos akys į tai, kas yra blogai. Kas – konstruktyviau, man pasijuto , kad šiek tiek mažiau atmetimo yra kalbant apie saugumo problemas“, – sakė L. Linkevičius.
Ministras pastebėjo, kad kalbant apie atominės energetikos saugumą pereinama nuo požiūrio, kad „iš viso nėra jokių problemų“ prie to, kad sutarta, kad Baltarusija priims ekspertus iš Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato, ir jie kartu peržvelgs tarptautinių organizacijų suformuluotas rekomendacijas.
„Svarbiausios jų turi būti įgyvendintos iki tol, kol jie paleis tą elektrinę“, – pabrėžė L. Linkevičius.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos atstovas Užsienio reikalų komitete Žygimantas Pavilionis sakė, kad jiems svarbu suprasti, kodėl pasikeitė L. Linkevičiaus pozicija.
Politikas pastebėjo, kad penkerius metus, būdamas ministru, L. Linkevičius teigė, kad dialogas su režimu nėra efektyvus, o dabar pakeitė elgesį.
„Pono Makėjaus (Baltarusijos užsienio reikalų ministro – DELFI) patikinimai, kad Astravo atominė yra saugi, išsakyti po susitikimo su L. Linkevičiumi, niekaip neįkvepia mūsų bandant tą nesaugumą paaiškinti Vakaruose, ir bandant tuo nesaugumu pagrįsti mūsų norą, kad nepirktume elektros visoje Europos Sąjungoje iš Astravo.
Ponas Linkevičius lyg ir sutarė dėl kažkokio plano su Baltarusijos premjeru, kaip nesutarimus šalinti. Būtų įdomu išgirsti apie tą planą čia“, – sakė Ž. Pavilionis.
Nesureikšmino kritikos
Po posėdžio ministras pasidžiaugė, kad yra daug informacijos ta tema.
„Aš tikrai neturiu ko slėpti, mes tą darome vadovaudamiesi nacionaliniais interesais. Buvo sėkmingas konstruktyvus dialogas, kur jis nuves, yra sunku pasakyti, todėl džiaugtis pagrindo nėra. Liūdėti yra dar mažiau pagrindo. Taip, kad dirbame, o ką aš čia galiu vertinti, visi turi savo nuomonę, ji yra gerbtina. Jeigu ji skiriasi, nereiškia, kad čia reikia dramatizuoti“, – sakė L. Linkevičius.
Lietuvos diplomatijos vadovo įsitikinimu, izoliacinė politika šios šalies atžvilgiu nepasiteisino.
„Ką mes pasiekėme nieko nekalbėdami, matome – pastatytas pirmas reaktorius, ir beliko atvežti kurą. Ar pasiteisino toks požiūris, spręskime patys. Aš manau, kad nepasiteisino. Bandykime įtakoti. Tą galime daryti irgi ne vieni, o kartu su ES šalimis, EK, JAV, ką ir darome šiuo metu“, – sakė L. Linkevičius.
Viešėdamas Baltarusijoje L. Linkevičius premjero vardu pakvietė šios šalies Vyriausybės vadovą atvykti į gegužę Klaipėdoje vyksiantį ekonomikos forumą.
Seimo URK pirmininkas socialdarbietis Juozas Bernatonis, komentuodamas opozicijos atstovų kritiką, su apgailestavimu priminė, kad jie patys nepasinaudojo galimybe prieš vizitą apie tai padiskutuoti su ministru.
„Labai gaila, kad opozicijos atstovai kelia klausimus tik žiniasklaidai, bet atsisako susitikti su ministru prieš jo vizitą“, – sakė J. Bernatonis.
URK pirmininkas nemano, kad santykiai su Baltarusija yra aktyvinami.
„Bet, kaip Jūs žinote, Lietuvos užsienio politiką formuoja prezidentas su Vyriausybe, ir prezidentas dar rinkiminės kampanijos metu pasisakė už dialogą. Tas dialogas vyksta“, – sakė J. Bernatonis.
Buvęs užsienio reikalų ministras, TS-LKD frakcijos Seime narys A. Ažubalis nepritarė L. Linkevičiaus veiksmams.
„Kalbant apie Astravą, sakyčiau, kad ne ten kelias guli. Per beveik aštuonerius metus ES Užsienio reikalų taryboje šiam ministrui nepavyko suformuoti bendros vieningos nuomonės arba bent jau daugumos palaikančiųjų Astravo AE klausimu. Tai yra atsakymas į viską.
Mes patyrėme didelį pralaimėjimą europinėje politikoje. O tai, kad čia įvyko kelionė, padrąsina režimą, kad „štai kažkas lankosi pas mus, ir mes esame konstruktyvūs, neatsiliepdami nei į vieną ekspertų raginimą“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Pasak politiko, ir dabar dialogas techniniame ir ekonominiame lygmenyje su šia šalimi vyksta.
„Prekyba vyksta, pasienis bendradarbiauja. Politiniame lygmenyje vyksta Lietuvos monologas. Nes tai, ką Lietuvos politikai daugelį metų kalba, bando prašyti, sakyti, Baltarusijos pusė ignoruoja. Ar tai yra dialogas? Nemanau, kad kas nors pasikeis, arba, kad kas nors galėtų pakeisti šitos valstybės požiūrį į Lietuvą“, – sakė A. Ažubalis.
Jo nuomone, kalbos apie tariamą Baltarusijos suverenitetą yra niekinės.
„Pagaliau reikia įdėmiai perskaityti mūsų specialiųjų tarnybų parengtą grėsmių Lietuvai analizę, ir tampa viskas aišku“, – sakė A. Ažubalis.
Jo nuomone, neteisinga būtų aklai kopijuoti JAV elgesį.
„Reikia atsiminti , kad Amerika turi savų interesų, ir negali taip būti, kad ten, kur Amerika eina, mes kažkokiu būdu turime tai atkartoti. Mes nežinome apie ką kalba Pompeo“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Griežtai neigiamą poziciją turėjo ir ilgametis URK narys, konservatorius Emanuelis Zingeris. Jis teigė nematąs toje šalyje jokių atsinaujinimo ženklų.
DELFI primena, kad pirmasis apie dialogo su Baltarusija būtinybę prabilo prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas lapkritį per susitikimą užsienio politikos Baltarusijos ir Ukrainos atžvilgiu klausimams aptarti išsakė poziciją, kad pasisako už dialogą su Baltarusija, tačiau įvardijo ir raudonas linijas – Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės.
„Prezidentas sukvietė atsakingų institucijų vadovus, taip pat politines partijas, esančias Seime – tiek pozicijos, tiek opozicijos partijas, neformaliai pasitarti aktualiausiais užsienio politikos klausimais. Tuos klausimus diktuoja gyvenimas, ir temos, natūraliai išsirutuliojusios, buvo Baltarusija ir Ukraina.
Prezidentas turėjo keletą žinučių institucijų vadovams. Dėl Baltarusijos jis pakartojo, kad yra atviras dialogui, tačiau dialogas bus mezgamas neperžengiant Lietuvos raudonųjų linijų, o tos raudonos linijos yra Astravo atominė elektrinė ir žmogaus teisės“, – sakė prezidento vyriausioji patarė užsienio politikai Asta Skaisgirytė.