Ministras laidoje dar kartą priminė, kad S. Cichanouskaja Lietuvoje atsirado antradienį paryčiais, čia jau buvo jos vaikai.

„Čia nebuvo jokių tarpininkavimų, jie tiesiog turėjo mūsų nacionalinę vizą, ji buvo išduota liepos mėnesį, galioja metus laiko ir tuo viskas yra atsakyta. Jos vaikai jau buvo Lietuvoje ir todėl Baltarusijos valdžia kliūčių nekėlė, net ir pagelbėjo jai išvykti. Tai tokiu būdu ji ir atsidūrė Lietuvoje, bet ne naktį, o praktiškai jau paryčiais“, – laidoje sakė ministras.

Į Lietuvą S. Cichanouskaja atvyko su savo padėjėja ir jos vaikais.

L. Linkevičius teigė, kad prezidento rinkimuose dalyvavusi politikė patyrė didžiulį sukrėtimą.

„Ji tikrai patyrė didžiulį stresą, manau ir spaudimą, gal net ir šantažą, sunku dabar spėlioti. Po 7 valandų sulaikymo, kai skaitė tą padiktuotą pareiškimą, kuris internete atsirado, raginu nepriimti jo už gryną pinigą. Ji patyrė didžiulį sukrėtimą, ji po truputėlį atsigauna, kažkokių ypatingų pasakojimų ir nebuvo“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Linas Linkevičius

Ministras pakartojo, kad kai pati S. Cichanouskaja norės bendrauti su žurnalistais, kalbėti apie savo ateitį, ji tai ir padarys.

Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sakė, kad Lietuvoje Baltarusijos politikė gali būti metus, iki kitų metų liepos mėnesio. Mūsų šalyje ji dėl to, kad gresia pavojus jos saugumui.

„Jeigu kažkieno saugumas gali būti pažeidžiamas, tai mes prisiimame atsakomybę. Ir šiaip Lietuvoje, kaip jau sakiau, ji viešnia, ji turi vizą. Net ir kasdien ji turi teisę važinėti į Baltarusiją, bet čia kalbu teoriškai. Tai jos statusas yra viešnia – legaliai būnanti Lietuvoje, ji čia gali būti metus laiko. Jeigu kažkas keisis, ar jos planuose, ar kiti statuso dalykai, tai čia tas paaiškės vėliau“, – sakė laidos pašnekovas L. Linkevičius.

Jis nenorėjo prognozuoti, ar S. Cichanouskaja bus iki tol, kol leis viza.

„Aš to tikrai dabar nespėliosiu, dabar kalbame apie šiandien. O kas bus toliau, parodys aplinkybės ir tada ir koreguosis visi momentai“, – sakė jis.

„Šiuo atveju, ji nėra vienintelė ir ne pirma, kuriai reikėjo padėti, nes jos saugumas buvo pavojuje. Tai nėra kišimasis į kitos šalies reikalus, tai yra pagalba žmogui, kuriam kyla grėsmė. Kas susiję su politine veikla, kitokia veikla, tai yra jos sprendimas, mes neturime jokių intencijų“, – apie politikės ateitį kalbėjo L. Linkevičius.

Kalbama ne apie ekonomines sankcijas

L. Linkevičius tikėjosi, kad bendra Europos Sąjungos (ES) pozicija dėl Baltarusijos įvykių bus suderinta artimiausiu metu.

„Dar kartą pasmerkti pareiškimu įvykius kažkokios ypatingos reikšmės tas neturi. Pirmiausia norėtųsi, kad būtų kažkoks europinis žodis. Aš ir vakar sakiau, neslėpsime to, dirbame intensyviai su kolegomis ES. Jaučiu, kad daugėja pritariančių tam, kad turi būti konkretus veiksmas. O daugiau aiškumo, kaip visa tai atrodys, bus rytoj, kai turėsime neeilinį užsienio reikalų tarybos posėdį. Ir tada paaiškės ar mes turime sutarimą“, – sakė ministras.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad sankcijos Baltarusijai tikrai nebus ekonominės.

„Noriu pabrėžti, kad mes nekalbame apie ekonomines sankcijas, nenorime, kad nukentėtų žmonės dar labiau. Mes kalbame apie galimybę įvesti individualias sankcijas prieš asmenis, kurie pažeidinėjo tarptautinę teisę, naudojo perteklinę jėgą, smurtą. (…) Kalbame apie individualių sankcijų paskelbimą, kurios ribotų patekimą tam tikrų asmenų į europinę erdvę. Taip pat ribotų jų finansinius išteklius, toks būtų planas“, – galimas priemones vardijo jis.

Užsienio reikalų ministras teigė, kad procesai dėl bendros ES pozicijos galėtų vykti ir greičiau.

„Mes stengiamės generuoti europines laikysenas ir politikas. Ir laikas čia yra svarbus, paprastai tie visi mechanizmai sukasi ne taip greitai, čia reikėtų suktis greičiau. Gaila, kartais darome per mažai ir per vėlai, nieko nedaryti nėra pasirinkimas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė L. Linkevičius.

Pašnekovas teigė, kad kol kas nėra planuojamos ir diplomatinės misijos į Baltarusiją, nes kol kas nėra aišku, kuo ši misija galėtų pasitarnauti.

Delfi primena, kad Baltarusijos valdžiai pirmadienį paskelbus, kad prezidentas Aliaksandras Lukašenka rinkimuose surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo krauju ir suėmimais pasibaigusios protesto akcijos prieš rinkimų rezultatų klastojimą.