„Žodis – ne žvirblis, išskrido – nesugausi“. Itin šiandien tinkanti patarlė. Suprantu, kad būti geru #COVID-19 analitiku dabar daugeliui yra garbės reikalas, kaip ir būti krepšinio ekspertu. Gaila, kad, kai kalbame apie pandemijos valdymą, netinkamo žodžio ar žodžio, kuris prasilenkia su profesine kompetencija, ypač reikalinga šioje situacijoje, kaina gali būti milžiniška, o žala – sunkiai atitaisoma.
Empatija įgauna ypač svarbią prasmę, kai kreipiamės į pervargusius žmones, kurie gal seniai nematė tėvų, brolių, draugų, kurie turėjo atidėti planines operacijas ar savo bute yra įsirengę du biurus ir dvi ar tris mokyklos klases (neduok Dieve, pradinukų!), ir vis dar bandome jų prašyti laikytis infekcijų prevencijos priemonių... tvirtai laikytis“, – rašo R. Lingienė savo feisbuko paskyroje.
Anot jos, po tokių skambių pranešimų nebereiktų stebėtis pandeminiu nuovargiu, nusivylimu ir augančiu nepasitikėjimu.
„Ir, deja, nežiūrint milžiniškų didžiosios visuomenės dalies pastangų, kantrybės, optimizmo dėl „tuoj tuoj“ laisvesniu tapsiančio gyvenimo, staiga, pirmadienį su griausmu „atsirita“ trečioji banga...
Po tokių skubotų pareiškimų nebereikėtų stebėtis kasdien didėjančiu pandeminiu nuovargiu, nusivylimu, augančiu nepasitikėjimu, apatiškumu“, – rašo R. Lingienė.
Prilygindama Statistikos departamento pareiškimą „skambioms frazėms“, specialistė teigia, kad epidemiologai be tokių pareiškimų paprastai galėjo paaiškinti pastebimus rodiklių svyravymus: nepalankią sergamumo infekcija dinamiką, teigiamų laboratorinių tyrimų dalies augimą.
„Ir, žinoma, būtų profesionaliai paaiškinęs, kaip adekvačiai į tai reaguoti (o reaguoti, be jokios abejonės, reikia!)“, – teigia specialistė.
Nepaisant skambiai praneštos žinios apie trečiąją bangą, specialistė įžvelgia ir susirūpinimą keliančių ženklų, kuriuos išvardijo:
– Mažėjančios tyrimų apimtys. Ir tai vyksta visai ne todėl, kad juos atliekančios laboratorijos yra pasiekusios savo galimybių ribas.
– Deja, žmonės, neretai net ir jausdami simptomus, pasirenka savigydos kelią.
– Darosi sunku įtikinti išsitirti ir tuos, kurie žino, kad turėjo sąlytį su užsikrėtusiu.
– Stebime žmonių, kurie vėl pradėjo dirbti, atlaisvinus karantino režimą, nenorą atlikti ( beje, nemokamai) profilaktinius tyrimus.
Taip pat specialistė ragina priežasčių ieškoti savo pačių elgesyje ir įvertinti klaidas.
„Gal pagalvokime, kodėl taip susiklostė, paieškokime priežasčių savo pačių elgesyje, siunčiamose žinutėse, pagaliau, įvertinkime, ar elgiamės profesionaliai, nuosekliai ir atsakingai, pripažinkim suklydę, atsisukim į žmones, o ne statistinius vienetus, ką, deja, kažkaip pastaruoju metu beveik pamiršome, kai kalbame apie #COVID19... Apie ligą, plintančią tarp žmonių, ne tarp statistinių vienetų. Nes be visuomenės palaikymo tiesiog niekada nelaimėsime“, – rašo R. Lingienė.
Specialistė taip pat savo žinutėje ragina susitelkti, neužsimiršti ir nemenkinti vieniems kitų.
„Tad nesvarbu, kokia ta banga bebūtų – trečioji ar devintoji – prašau to, ką pastaruoju metu, deja, retai begirdi žmonės – įpraskim gyventi su virusu dar gana ilgą laiką, nepamirškim saugoti savęs ir šalia esančių. Kontroliuokim jį, neleiskim jam mūsų nugalėti. Tiesiog neužsimirškim. Ir nemenkinkim vieni kitų“, – savo žinutę užbaigia R. Lingienė.
Pirmadienį išplatintame pranešime departamentas teigė, jog įvertinus savaitės sergamumo rodiklius, „panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą“. Statistikos departamento atstovė Birutė Stolytė vėliau BNS teigė, jog įstaiga norėjo atkreipti epidemiologų dėmesį į nerimą keliančią tendenciją dėl augančios teigiamų testų dalies.
Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad kalbėti apie trečiąją bangą dar anksti, nors sparčiai nebekrentantis naujų užsikrėtimų skaičius ir išaugęs teigiamų tyrimų procentas kelia nerimą.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,9 atvejo, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 333 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3178 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6180 mirčių.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/cmilyte-nielsen-ragina-statistikos-departamenta-nuosaikiau-vertinti-covid-19-situacija.d?id=86538285
