„Klausau švedų ir stebiuosi. Jie gyvena ir apeliuoja į žmogaus sąmoningumą. Man tai patinka. Galvok, mąstyk ir rinkis. Mokslininkai labai nepatenkinti, bet man patiko mintis, kad jiems rūpi, jog vaikai nelankys tris keturis mėnesius mokyklų. Tai svarbiau. Švedijos pavyzdys demonstruoja, kad jie pasitiki savo sveikatos sistemos pajėgumais, išskirtine pagarba vaikų mokymuisi ir visuomenės išmintimi. O gal moka geriau prognozuoti?“ , – feisbuke rašė L. Slušnys.

Vaikų psichiatras pastebėjo, kad oas mus įtampa keliama vis aukštyn.

„Visi tik suserga, bet niekas nepasveiksta. Nesvarbu kuo sirgo, miręs pateikiamas kaip nuo COVID-19, jeigu tyrimas teigiamas. Pasveikęs vienas. Susirgusių asmenų skaičius auga ir niekas nesveiksta, tik miršta. Pasveikusiems nėra galimybės pasitikrinti. Anot ministro tai prabanga. Nežinau ar visuomenei prabanga žinoti, jog dauguma pasveiksta ir toliau gyvena. Matyt pas mus norima kelti daugiau įtampos.

Sutinku, jog trūksta mums sąmoningumo, bet šiandienos situacijoje vis daugiau galvoju, kad tokios karinės priemonės tinka tiems, kurie laukia didesnės valdžios kontrolės“, – rašė L. Slušnys.

Nesiekia nurodinėti politikams

Vaikų psichiatras Delfi dar pridūrė, kad ne tik švedai, bet ir japonai gyvena pasirinkę kitokį modelį.

„Japonija – irgi, jie turi tą patį koronavirusą, duoda nurodymus, kaip elgtis, bet jie nestabdo šitaip gyvenimo. Aš žinau, kad tas atsirūgimas, kuris bus po karantino mums visiems – ir reklamai, ir televizijai, ir bet kokiems verslams, bus dar brangiau kainuojantis dalykas, negu tai, ką mes dabar darome. Aišku, tai yra žiauru, ką kalbu, niekas apie tai nedrįsta kalbėti. Bet, kaip medikas žiūriu, kad tas virusas nėra totalinė grėsmė, jeigu mokame saugotis“, – sakė L. Slušnys.

Vaikų psichiatras akcentavo, kad jis nebando šitoje situacijoje aiškinti, kaip reikėtų elgtis, tik dalijasi savo mintimis.

„Jeigu būčiau politikas, nežinau, ar nedaryčiau to paties – iš baimės. Turime saugoti sveikatos sistemą. Saugome ją, bet ta sistema nesaugo pati savęs iš vidaus. Nepasiruošta kaukių, apsaugos priemonių, tai yra ta dalis, kuri mane erzina“, – kalbėjo L. Slušnys.

Pertvarkytų mokyklas, leistų veikti parduotuvėms

Vaikų psichiatras sakė, kad, jei būtų jo valia, jis pasvarstytų, kaip pertvarkyti procesą, kad ir šiuo metu galėtų veikti ugdymo įstaigos.

„Galbūt perdėliojant grafikus, kad vienu metu nešasteltų visi mokiniai į mokyklą. Yra mokyklų, kur yra mažai vaikų, galbūt, būtų galima perdėlioti tuos vaikus. Mano valioje būtų, kad mokymosi procesas liktų, ir toje sistemoje galėtų saugiai jaustis ir mokiniai, ir mokytojai“, – sakė L. Slušnys.

Jis taip pat pasisakytų už tai, kad būtų leista dirbti ne tik būtiniausių prekių, bet ir kitoms parduotuvėms. Jo nuomone, galbūt, su tam tikrais apribojimais galėtų veikti net kavinės.

„Man patinka, kad prekybos centrai veikia. Lygiai tas pats galėtų būti taikoma visoms parduotuvėms. Neįleidi daugiau kaip trijų į parduotuvę – jei tenkina, tai dirbi, netenkina, nedirbi. Gali kavinėse padaryti kas trečią staliuką veikiantį. Aš, pavyzdžiui, neičiau į tą kavinę, pasakyčiau savo artimiesiems, kitiems žmonėms, kad neitų“, – svarstė L. Slušnys.

Nereikia tikėtis, kad nebus klaidų

Vaikų psichiatras ragino nepuoselėti lūkesčių, kad tokioje situacijoje nei pats nedarysi, nei sprendimo priėmėjai visai nedarys klaidų.

„Mes negalime prognozuoti klaidų. Negali sakyti, kad nebus klaidų, kai susiduri su tokia grėsme. Kai kas tai prilygina karo situacijai. Man tas nepatinka, tai nėra karinė situacija, mes ne kare, tai nėra tokia kataklizma, kur būtų žmonės šaudomi, sugriuvę pastatai. Galime tik modeliuoti, kad tai yra kažkas panašaus.

Tokių kataklizmų turime kartą per šimtmetį. Nugyvensime, praeis, ir po šimto, o gal po penkiasdešimties, metų bus vėl kažkas naujo. Tokiame intervale žmogus negali būti pasiruošęs. Negali net tokių resursų tam pasiruošti. Tai yra nesąmonė, niekas to nedarys. Tai aš turiu suvokti, kad esu atsakingas už savo sveikatą, už savo vaiką ir už savo artimuosius. Šitą turiu suvokti iki kaulų smegenų“, – kalbėjo L.Slušnys.

Vaikų psichiatras sako, kad dabartinėje situacijoje suprasti, kad tai yra laikina, ir jau dabar pradėti skaičiuoti, kas bus po karantino, ir mastyti, ką galima nuveikti, kad kuo greičiau būtų atstatyta ekonomika.

„Čia yra pats didžiausias rūpestis, nes, jei išsigąsime šitos dalies, tai psichikos sveikatai bus tik blogyn, o ne geryn“, – sakė L. Slušnys.

Vaikams galima paaiškinti, kad dabar reikės labiau pasistengti

Vaikų psichiatras nerekomendavo vaikams tokioje situacijoje kalbėti apie tai, kad „geriau neatvažiuok pas mane, nes, jei atvažiuosi, gali užkrėsti, ir aš galiu numirti“ arba panašių dalykų.

„Mes turime išmokti galvoti ir sakyti, kad mes išgyvensime, mes padarysime. Nieko tokio, mes dar turėsime visokių istorijų, bet dirbsime, stengsimės, sunkiai teks dirbti. Gyvenome lengviau, dabar teks sunkiai dirbti, bet išgyvensime“, – sakė L. Slušnys.

Vaikų psichiatrui įsiminė pokalbis su svečiu iš Pietų Korėjos, su kuriuo turėjo galimybę pasikalbėti, kaip jiems pavyko taip išvystyti šalies ekonomiką.

„Jis sako: „Mes visą gyvenimą labai daug dirbome, mes norėjome, kad valstybė klestėtų, ir mes dirbome po 12-14 valandų, nepaisant nieko“. Jie tą darė, kad valstybė klestėtų, o tai reiškia, kad ir jie gyventų gerai. Nelaukė, kad kažkas jiems duos. (…) Tai tokiu rakursu reikia kalbėti, o ne taip, kad „aš numirsiu, nesirodyk“, – kalbėjo L. Slušnys.