Antradienį po svarstymo stadijos už įstatymo pataisas balsavo 62 Seimo nariai, 40 buvo prieš, septyni susilaikė. Seime liko vienas balsavimas, kad projektas būtų priimtas.
„Iš literatūros žinome, kad skyrybos būna sunkus dalykas, bet jūs eikite ir išsiaiškinkite, ko jūs čia verčiate visą valstybę dabar savo įkaitais savo skyrybų“, – po balsavimo sakė konservatorius Andrius Kubilius.
Jis pataisą vadino politinės korupcijos pavyzdžiu.
„Iš tikrųjų tai, ką čia matome, yra ne tik akivaizdus politinės korupcijos pavyzdys, bet, mano įsitikinimu, bent vienas sakinys šitame įstatyme labai aiškiai atskleidžia, kokia padėtis yra valdančiojoje partijoje ir pas pačius „valstiečius“. Jūs įsiskaitykite: jeigu parlamentinė partija ar jos frakcija Seime suskyla ir įregistruojama nauja parlamentinė partija, turinti daugiau partijos narių ir Seimo narių negu buvusi partija, tik tada yra dalinami pinigai. Tai Ramūnas Karbauskis, kuris bijo, kad jo partija tikrai gali suskilti ir gali paskui Justą Džiugelį ar kitus išeiti didelė frakcijos narių, įsidėjo barjerą, kad turi išeiti daugiau negu pusė“, – kalbėjo A. Kubilius.
Tuo metu socialdarbiečių atstovas Juozas Bernatonis argumentavo, kad valstybės dotacija priklauso ir šiemet įkurtai jo atstovaujamai partijai, nes ją sudaro politikai, už kuriuos balsavo rinkėjai.
„Mes nesiekiame kažko kas mums nepriklauso. Tos dotacijos buvo uždirbtos bendrai – ir mūsų, ir tie, kurie liko G. Palucko partijoje. Savo bičiuliams aš norėčiau pasakyti: nedeginkite tiltų, nes galbūt mes dar būsime kartu ir tikrai konservatoriai nepadės jums išsaugoti socialdemokratijos Lietuvoje“, – pareiškė J. Bernatonis.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta valdančiajai koalicijai priklausanti Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų.
Šias pataisas valdantieji siekė priimti dar praėjusioje pavasario sesijoje, bet planus pristabdė opozicija, surinkusi parašus dėl ekspertinio vertinimo.
Antradienį tęsiant projekto svarstymą, prie dabartinės tvarkos likti siūlančios visos opozicijos iniciatyvos valdančiųjų balsais buvo atmestos.
Siūlomos pataisos nuo 2020 metų iš esmės keistų politinių partijų finansavimą – biudžeto dotaciją jos gautų ne pagal per rinkimus gautų balsų, o gautų mandatų skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami Europos Parlamento rinkimų rezultatai, o naujai susikūrusi Socialdemokratų darbo partija gautų dalį buvusių bendražygių socialdemokratų dotacijos.
Pastarieji valdančiųjų siūlomą projektą tiesiai vadino „politine korupcija“.
„Šį įstatymą taip reiktų ir pavadinti – Socialdemokratų darbo partijos frakcijos finansavimo įstatymu. (...) Iki šiol partijos buvo finansuojamos, kurios dalyvauja rinkimuose ir gauna tam tikrą žmonių palaikymą. Dabar partijos, kurios nedalyvavo rinkimuose ir negavo žmonių palaikymo, susiduria į tam tikrą darinį Seime ir paima iš biudžeto pinigus“, – sakė Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
„Iš tikrųjų pavadinimas politinė korupcija visiškai atitinka šio įstatymo projektą. Visi matom – tai skirta tiems, kurie nuėjo palaikyti valdančiųjų ir dabar jiems reikia suteikti finansinę paramą“, – piktinosi socialdemokratas.
Už projektą kalbėjęs Socialdemokratų darbo partijos frakcijos atstovas J. Bernatonis aiškino, kad naujoji tvarka būtų palankesnė mažosioms partijoms, kurios rinkimuose gauna mandatų, tačiau neperkopia biudžeto dotacijai reikalingos 3 proc. ribos.
„Ar tai yra demokratija, kai finansavimą gauna septynios, o dar penkiolika politinių partijų, dalyvavusių rinkimuose, tokio finansavimo negauna, ar tai normali demokratija? Mes taip negalvojame“, – aiškino J. Bernatonis.
Jo teigimu, dabartinė tvarka, kai dotacijos skirstomos pagal rinkėjų paduotus balsus, vertina rinkimų procesą, o jų siūlymas skaičiuoti laimėtus mandatus būtų dotacijų skyrimas pagal galutinius rinkimų rezultatus.
Pirminiame varianto projekte tautinėms mažumoms atstovaujančioms partijoms iš valstybės biudžeto asignavimus siūlyta didinti 1,5 karto, tačiau šią nuostatą išbraukti nusprendė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitetas atsižvelgė į ekspertų išvadą, kad tai pažeistų lygiateisiškumo principą.
Bendrai pataisas įvertinę ekspertai pateikė išvadą, kad jis neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai, tačiau „šioje projekto stadijoje sunkoka įžvelgti, kuo įstatymo projektas būtų tobulesnis, jį lyginant su šiuo metu esamu teisiniu reguliavimu“.
Šį vertinimą atliko buvusi teisingumo ministrė Milda Vainiutė ir atsistatydinantis Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Darijus Beinoravičius.
Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.
Socialdarbiečių parengtame projekte numatyta, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija šiuo metu siekia apie milijoną eurų.
Pataisas sukritikavusi Vyriausioji rinkimų komisija pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara. Pavyzdžiui, Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3918 balsų.
Projekto autoriai socialdarbiečiai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“, ir tokia tvarka esanti daugelyje Europos valstybių.
Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.