Seimui rengiantis spręsti, ką daryti su prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymais pataisyti sveikatos apsaugos reformą reglamentuojančius teisės aktus, pacientai labiausiai baiminasi, kad dėl pakeitimų jiems bus sunkiau prieinamos reikalingos paslaugos privačiame sektoriuje.
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kritikavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ji sprendimus dėl pertvarkos priėmė už uždarų durų.

„Šiuo atveju, kai buvo svarstomi įstatymai, praktiškai nebuvo bendradarbiaujama su pacientų taryba, gydymo įstaigų asociacijomis, rajonų ligoninėmis“, – sakė V. Augustinienė.

Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė nuogąstavo, kad pacientams reforma situacijos nepagerins.

„Žmonėms eilės nemažėtų, o didėtų. Nes dabar didelė dalis pacientų, neturėdami laiko laukti, nueina ir į privačias įstaigas. Pavyzdžiui – dializės centrai. Šiuo metu daugiau negu 60 proc. dializuojamų pacientų gydosi privačiuose centruose“, – sakė V. Augustinienė.

Ji teigė turinti duomenų, kad privačiose įstaigose niekas papildomų pinigų už dializės paslaugas neima. „Ir ten pacientai net iš namų pasiimami ir parvežami. Tai kur jie nueis? Ar tie centrai bus tik Kauno klinikose ir Santariškėse“, – klausė V. Augustinienė.

Baiminasi ir dėl valstybinių įstaigų pertvarkos

Ji nuogąstavo ir dėl siekių pertvarkyti valstybinių įstaigų tinklą. Pasak pacientų organizacijų atstovės, per reformą norima koncentruoti paslaugas didžiuosiuose centruose.

„Žmonėms yra svarbu, kad gydymo įstaigos būtų ir arčiau jų gyvenamosios vietos. Žinant, kad dauguma sergančiųjų lėtinėmis ligomis yra vyresnio amžiaus, jiems yra svarbus ir šeimos palaikymas, aplankymas“, – sakė V. Augustinienė.

Ji teigė, kad netiesa, jog rajono ligoninėse visi numiršta po insultų ir infarktų.

„Ar nebus taip, kad tie ligoniai numirs ne rajonų ligoninėje, o pakeliui į didžiuosius centrus“, – sakė V. Augustinienė.

Dažniausiai kreipiasi tyrimų

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas mano, kad visą reformą labiausiai gadina siūlymai nefinansuoti antrinio ir tretinio lygio paslaugų privačiose įstaigose.

Jis teigė, kad onkologiniai pacientai dažniausiai kreipiasi į privačias įstaigas, kai nori darytis tyrimus. Todėl, kad eilės viešajame sektoriuje yra didelės.

„Pagal viešai prieinamą ligonių kasų informaciją, Santaros klinikose kompiuterinės tomografijos lauksiu pusę metų, magnetinio rezonanso – du mėnesius, Kauno klinikose – mėnesį-du, privačiame sektoriuje – dvi-tris savaites, Vėžio institute – tris savaites“, – sakė Š. Narbutas.

Tačiau konsultacijų, pasak jo, onkologiniai ligoniai dažniausiai kreipiasi į valstybines įstaigas, kadangi pati liga yra sudėtinga, jie gali turėti gretutinių ligų, ir šiems pacientams reikia multidisciplininės medikų komandos.

„Mes, kaip pacientai, labiausiai mėgstame tas privataus sektoriaus įstaigas, kurios neima priemokų už paslaugas. Bet mes turime ir kitas įstaigas, kurios ima priemokas. Pavyzdžiui, „Baltijos Amerikos klinika“ veikia vien privačiai, jai visiškai neįdomu, kaip baigsis šita reforma, nes ji ir dabar didžiąja dalimi neima pinigų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir ten žmonės atėję susimoka visą sumą“, – sakė Š. Narbutas.

Jis patvirtino, kad privatus sektorius padeda kovoti su eilėmis. Pasak pacientų atstovo, tai yra aktualu ypač probleminiais vasaros mėnesiais.

Nepaisant išsakytų kritiškų pastebėjimų, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas akcentavo, kad jie palaiko siūlymus dėl didesnio ministerijos vaidmens sprendžiant dėl įstaigų regionuose, kad atsirastų įstaigų valdybos, griežtesni kokybės standartai ir skaidrumas.

„Nes mes turime viešų įstaigų tinklą sukurtą daugiau negu 4 mln. žmonių, o Lietuvoje žmonių mažėja, o tas tinklas niekada nebuvo sumažintas. (…) Turime pavyzdžių, kai žmogus nueina į įstaigą, kuri per mėnesį padaro vieną chirurginę operaciją, ir tuo pačiu turime situaciją, kai visuomenė senėja, jis yra sunkiai vaikštantis, ir jo nėra kur priimti slaugai“, – sistemos paradoksus įvardijo Š. Narbutas.

Jo negąsdina, kad esant reikalui jis būtų vežamas į gydymo įstaigą keliasdešimt kilometrų nuo namų.

„Aš norėčiau būti vežamas į įstaigą, kurioje dirba geri pacientai, kurie per mėnesį padaro ne vieną, o šimtą tokių operacijų, ir kad mane ten žiūrėtų visa komanda, o ne vienas ar du gydytojai, kurie tuo metu yra prieinami“, – sakė Š. Narbutas.

Pasak jo, pacientai labiausiai tikisi kuo greitesnių atsakymų dėl to, kokios eilės bus į konkrečią gydymo įstaigą.

Privatininkai kritikuoja reformą

Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius teigė, kad vetuotais įstatymais prieštaraujama Konstitucinio teismo išaiškinimui ir Konkurencijos įstatymui.

„Planuojama tokia sistema, kad pacientas moka savo sveikatos draudimo įmokas, tačiau, kai ateina į antrinio arba tretinio lygio paslaugas – tai yra konsultacijos, tyrimai, operacijos, jis (privačioje įstaigoje – DELFI) privalės mokėti visą paslaugos kainą. Tai gaunasi, kad žmogus turi mokėti du kartus“, – siūlymus kritikavo L. Paškevičius.

Pasak jo, tai prieštarauja reformos tikslams, kad pacientams mažėtų eilės ir didėtų paslaugų kokybė.

Palies tik stacionarines paslaugas

Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė akcentavo, kad nesiūloma jokių apribojimų pirminiame lygyje. Taip neribojama konkurencija paliatyvios priežiūros ir slaugos srityse.

„Jeigu kalbame apie specializuotas ambulatorines paslaugas, dienos chirurgiją, tai laisvai konkuruos tiek viešosios įstaigos, tiek privačios. Čia irgi nėra jokių specialių apribojimų privačioms įstaigoms“, – sakė L. Jaruševičienė.

Pasak viceministrės, teoriniai suvaržymai galimi tik stacionarines paslaugas teikiančias privačias įstaigas. Kalbėdama apie tai, ar tie apribojimai yra pateisinami, ji pateikė viešojo transporto analogiją.

„Viešasis transportas taip pat yra viešasis gėris. Mes visi mokame mokesčius ir vieni važinėjame autobusais, kiti nevažinėjame. Galima sakyti, kad aš moku mokesčius, bet taip pat perku benziną, kurį pilu į savo mašinos baką. Atiduokite man tą segmentą iš viešojo sektoriaus, ir man nereikės mokėti dvigubai už tą patį“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.

L. Paškevičius papildė viceministrę, kad bus ribojamos ne tik stacionarinės paslaugos, bet ir antrinio lygio konsultacijos, antrinio lygio dienos chirurgija, ambulatorinė chirurgija, dienos stacionaras, tyrimai.

Prezidentė vetavo įstatymus

„Žinių radijas“ primena, kad praėjusią savaitę Prezidentūra pranešė apie valstybės vadovės pasirašytą dekretą dėl grąžinimo Seimui pakartotinai svarstyti birželio 30 d. priimtus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus bei šešis lydinčius teisės aktus.

Pranešime spaudai nurodoma, kad prezidentė pasisako už gydymo įstaigų pertvarką, „nes sveikatos priežiūros sistema yra neefektyvi, brangi ir negarantuoja gydymo kokybės“. „Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė Europoje yra trumpiausia, o mirtingumas – vienas didžiausių. Valstybė vis dar išlaiko 130 ligoninių, iš kurių net trečdalis yra nuostolingos. Šiandien gydymo įstaigose turime net 35 proc. daugiau lovų negu Europos Sąjungos vidurkis, tačiau kas trečia jų rajonuose yra tuščia“

Vis dėlto, anot D. Grybauskaitės, „net ir geriausi sprendimai negali būti daromi prasilenkiant su Konstitucijos nuostatomis“. Seimo priimtuose įstatymuose dėl medicinos įstaigų tinklo pertvarkos tokių neatitikimų konstitucingumui yra pakankamai daug.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (229)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (301)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Merkel ir Putino pokalbis truko 3 valandas: apie ką jie kalbėjo? (47)

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aptarė būdus,...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (392)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Karolinos Meschino sėkmės istorija: kaip patyčias kentęs vaikas virto „Instagram“ žvaigžde (17)

Dirbti „Instagram“ tinkle. Sakysite, nesąmonė?! Karolina Meschino irgi nedrįsta taip apie...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (113)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Susipešė dėl pinigų „Eurovizijai“: konkursas Izraelyje gali ir neįvykti (16)

Izraelio nacionalinis transliuotojas iškėlė ultimatumą šalies ministrui pirmininkui...

Romantiškos pažintys internete: kodėl moterys elgesi kitaip negu vyrai (1)

Romantiška pažintis internete nėra blogesnė negu darbe arba bare ir neturi įtakos tolimesniems...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (165)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (18)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....