Troško atgulti patriotiškai, bet sudegino

Devyniasdešimtetė ariogališkė Elena Balsienė prieš keletą dienų amžinojo poilsio atgulė Ariogalos kapinėse. Šalia sutuoktinio buvo palaidoti tik jos pelenai, visai ne taip, kaip ji pati norėjo.

„Dar būdama sveika, prieš trejus metus, ji apsisprendė būti palaidota vilkinti tautiniais rūbais. Pati išsirinko batelius ir rūbus. Išsakė kitus norus“, – mamos valią prisimena jos kaunietė dukra Birutė Gaižauskienė. E. Balsienės gyvybė užgeso naktį iš sausio 12-osios į 13-ąją, apie 3 valandą ryto. Žinia apie iškeliavusią mamą ją pasiekė apie 6 ryto.

E. Balsienės planai būti palaidotai kaip tikrai patriotei buvo sujaukti, kai sausio 13-ąją, apie 8 valandą ryto, atvykusi laidojimo įmonė išsivežti sausio 12-ąją ligoninėje mirusios 86-erių metų Betygalos seniūnijos gyventojos Elenos Pocinkienės, išsivežė svetimus palaikus. Iš ligoninės išvežti jos bendravardės E. Balsienės palaikai. Tai atrodo gana neįtikima, nes atsisveikinti su artimąja atvyko ne mažiau kaip penki artimieji. Nė vienas iš jų nesuabejojo, kad kremuoti į Suvalkus išlydimi ne tie palaikai.

„Atidengė kaktą. Išvydome žilus plaukus. Kūnas atrodė toks pats smulkus, nekilo minčių, kad čia ne tas. Daugiau neprašėme atidengti“, – pasakoja E. Pocinkienės giminaitė Rima. Anot jos, to nebuvo prašyta, nes jos giminaitę kamavo ligos, dėl kurių jos veidas būdavo nusėtas mėlynių.

Atsisveikino su svetimo žmogaus palaikais

Pagal mirusiųjų atpažinimo tvarką, ligoninės darbuotojas privalo prieiti prie kūno, atidengti jį ir garsiai perskaityti mirusiojo vardą ir pavardę, kurie būna užrašyti identifikacinėje apyrankėje. Ji uždedama iškart po to, kai konstatuojama žmogaus mirtis. Visada – tik ant kairiosios rankos. E. Pocinkienę išlydintys artimieji išgirdo tik vardą – Elena. Pavardė nebuvo perskaityta.

E. Pocinkienės artimieji atsisveikino su mirusiąja, raudodami prie svetimų palaikų. Netrukus laidojimo įmonės automobilis pajudėjo link Suvalkų – vietoj E. Pocinkienės palaikų išsivežė E. Balsienės kūną. Apie pusę dešimtos ryto E. Balsienės palaikų atvykęs pasiimti Juozo Skamarako įmonės atstovas taip pat neįsitikino, kad iš ligoninės pasiima ne tuos palaikus. – nesuabejota ligoninės personalu.

Tiesa paaiškėjo per vėlai

Kad E. Balsienės ir E. Pocinkienės kūnai sukeisti vietomis, paaiškėjo dar tą pačią dieną, apie 16 valandą. Ligoninės direktoriaus pavaduotojai medicinai Odetai Borkertienei telefonu paskambino Juozo Skamarako laidojimo biuro darbuotoja.

„Pranešė, kad pradėjus ruošti kūną ant rankos rasta ne ta pavardė. Suprato, kad turėtų ruošti kitą žmogų“, – pokalbį su laidojimo įmonės darbuotoja prisiminė O. Borkertienė. Laidojimo biuras susisiekė ir su E. Balsienės artimaisiais. Atvykusi jos dukra B. Gaižauskienė patvirtino, kad šarvoti ruošiama ne jos motina. Ligoninės personalui puolus gilintis į situaciją, paaiškėjo, kad padarytos klaidos nebeįmanoma ištaisyti, – E. Balsienės palaikai Suvalkuose jau kremuoti.

Ne tą moters kūną iš ligoninės išvežęs laidojimo įmonės vadovas savo kaltės neįžvelgia (jis teigė sutinkantis atvirai kalbėti, tik jei nebus viešinamas jo vardas ir pavardė – aut. past.).

„Kaltinti laidojimo namų nederėtų – atpažįstant dalyvavo artimieji. Tokiais atvejais mes neturime prievolės įsitikinti, ar tikrai turime tą kūną. Tai ligoninės personalas turėtų užtikrinti, kad tikrai atiduoda būtent tą kūną. Ši situacija rodo, kad gali bet kas atvykti į ligoninę ir bet ką pasiimti. Čia buvo žmogaus aplaidumas. Iš visko, kas man žinoma, esu linkęs manyti, kad ant dviejų moters kūnų prisegtos apyrankės su tuo pačiu vardu ir pavarde. Deja, šitos versijos nepatikrinsi, nes vienos moters kūnas virto pelenais“, – situaciją vertino laidojimo įmonės direktorius.

Jo vertinimu, tik ligoninę būtų galima kaltinti dėl aplaidumo. Laidojimo įmonės atstovo žiniomis, krematoriumas taip pat neturėjo prievolės įsitikinti kūno tapatybe, nes laiko, kad žmogaus kūnas jau buvo atpažintas prieš atvežant jį kremuoti.

Laidojimo įmonės direktorius J. Skamarakas tikina patikrinęs visus reikiamus dokumentus, tad jam nekilo abejonių, kad iš ligoninės pasiima ne tą kūną, kurio atvažiavo. Be to, kitų palaikų jis pasiimti faktiškai ir nebūtų galėjęs. „Man atvykus, mirusiųjų saugojimo patalpoje daugiau palaikų nebuvo“, – teigė J. Skamarakas.

Gedulą keitė šokas ir pyktis

Sausio 13-ąją ligoninės darbuotojai susisiekė su abiejų velionių artimaisiais. J. Skamarako įmonės paprašyta grąžinti palaikus. „Dar tuo metu dėl visko nebuvome tikri – turėjome abejonių, kad kažkurie apsipažino“, – pamena O. Borkertienė. Į ligoninę atvykus abiejų moterų artimiesiems, įstaigos koridoriai skambėjo nuo šūksnių ir kaltinimų, kurių O. Borkertienė net nedrįso cituoti.

Raseinių ligoninė šio atvejo nepriskiria vieno žmogaus klaidai, kaltė pripažįstama iš dalies.

„Vardas buvo perskaitytas, bet pavardė nenuskambėjo. Kaip suprantu, toliau buvo pasiduota emocijoms, namiškiai manė, kad atpažino kūną. Žinoma, mes negalime atsisakyti atsakomybės. Ją prisiimame. Dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir laidojimo paslaugų teikėjai, jie irgi turėjo būti tikri dėl kūno atpažinimo. Jie irgi turėjo įsitikinti, ar tikrai veža tą kūną. Juo labiau kad ant riešo buvo teisinga informacija. Mūsų turimomis žiniomis, perduodant kūną dalyvavo slaugytojos padėjėja, įmonės, teikiančios laidojimo paslaugas, atstovas ir mirusiosios artimieji. Kremamatoriume turėjo būti dar kartą patikrinta“, – svarstė ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai.

Anot jos, E. Balsienės kūną laidojimo firmai perdavė intensyviosios pagalbos skyriaus slaugytoja, ilgametė ligoninės darbuotoja.

Ligoninė pripažįsta savo kaltę

Ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas apie sukeistus kūnus buvo informuotas tą pačią dieną. Jo teigimu, per visus jo vadovavimo metus ligoninėje niekada nebūta net panašių situacijų. „Tai buvo žmogiška klaida, kuri pagimdė klaidų grandinę. Toks atvejis pirmas mums. Stengsimės, kad jie daugiau nepasikartotų“, – žadėjo V. Merkliopas.

„Labai apgailestaujame dėl šios situacijos. Suvokiame, ką dėl to tenka išgyventi artimiesiems. Sukrėsti jaučiasi ir ligoninės darbuotojai“, – mini O. Borkertienė, pati asmeniškai vykusi ir į E. Balsienės šermenis. V. Merkliopas šio atvejo niekaip nebūtų linkęs sieti su dažnesnėmis, nei įprasta, pacientų mirtimis (per metus Raseinių ligoninėje miršta apie 150 žmonių).

Netrukus po įvykio ligoninės administracija nusprendė atlikti auditą. Praėjusį penktadienį dar tebebuvo renkami darbuotojų paaiškinimai. Kai kuriems iš jų teko vykti ir į apklausas Raseinių policijos komisariate. Pasak V. Merkliopo, nuo pareigų nebuvo nušalintas nė vienas darbuotojas. Tam neįžvelgta pagrindo.

Per klaidą į krematoriumą nukeliavusios Elenos Balsienės palaikai buvo palaidoti taip, kaip to norėjo pati moteris – ąžuoliniame karste ir su tautiniais rūbais

Ligoninės darbuotojams tenka aiškintis policijai

Mirusiųjų artimiesiems ir medikams tenka vaikščioti į apklausas policijoje. Anot Raseinių rajono policijos komisariato viršininko Artūro Košiko, pranešimas apie sumaišytus palaikus policiją pasiekė sausio 13-ąją.

„Gautas pranešimas iš Raseinių ligoninės apie konfliktuojančius asmenis dėl sumaišytų palaikų“, – teigė komisaras. Pareigūnams nereikėjo įsikišti atpažįstant palaikus.

„Jų atpažinimą suorganizavo ligoninės administracija iki atvykstant pareigūnams“, – įvardijo A. Košikas. Pareigūnai siekia įvertinti, ar medikų veiksmai atskleidžia tarnybos pareigų neatlikimo požymių.

Pirmadienį ligoninės administracijos atliktas tarnybinis patikrinimas atskleidė priežastis, dėl kurių vietomis buvo sukeisti dviejų žmonių palaikai. „Žmogaus palaikai laidojimo įmonėms išduoti, ne visai įsitikinus, kad įrašai visiškai atitinka identifikavimo apyrankėse užrašytus duomenis“, – audito išvadas antradienį citavo V. Merkliopas. Jo teigimu, slaugytoja turėjo iki galo atlikti savo funkcijas, kaip ir slaugytojos padėjėja, – jos turėjo garsiai perskaityti įrašus (apyrankėse nurodytus vardus ir pavardes – aut. past.).

E. Balsienės kūną, o ne ne urną su pelenais, turėję gauti jos artimieji už kremavimą nebuvo verčiami sumokėti. Kremavimo paslaugas bendrai padengė Raseinių ligoninė ir laidojimo įmonė, per apsirikimą į Suvalkus kremuoti išvežusi ne tos moters palaikus.

Atpildo nesieks

B. Gaižauskienė teigė atleidžianti ligoninės personalui už jų padarytas klaidas, tad ir apklausiama policijoje prašė tyrimą nutraukti. „Mes dėl to pasitarėme su broliu. Abu buvome vienos nuomonės – mama norėjo iškeliauti gražiai. Manau, ir ji būtų norėjusi, kad atleisčiau. Ji nemokėjo nešiotis pikto. Daug kam yra atleidusi“, – apie E. Balsienę atsiliepė dukra. Ji išpildė mamos norą būti palaidotai ąžuoliniame karste ir su tautiniais rūbais – jie kartu su urna įdėti į karstą.

E. Pocinkienės giminaičiai teigė taip pat nežadantys siekti ligoninės darbuotojų atsakomybės. „Manau, kad atsakingi žmonės jau užtektinai patyrė“, – teigė moteris. Nepaisant to, abiejų moterų artimieji turi teisę kreiptis į specialų fondą.

„Nuo šiol nebereikia įrodinėti patirtos žalos – pakanka nurodyti, kokiomis aplinkybėmis ji buvo patirta. Manau, kad šiuo atveju žmonės galėtų pasinaudoti šia galimybe, nes tokios klaidos yra sunkiai sveiku protu suvokiamos. Tai yra baisu“, – įvertino Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.