Kaip po posėdžio apibendrino VGT sekretorė, prezidentės vyriausioji patarėja Živilė Šatūnienė, grėsmių lygis reikšmingai nepakito.
Šiandien prezidentės vadovaujama VGT atliko du darbus apsvarstė metinių žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaitas, ir patvirtino ilgalaikes jų veiklos strategijas.
„VGT vaidmuo vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir kontrolę buvo ypač sustiprintas po 2013 m., kuomet buvo priimtas naujas Žvalgybos įstatymas, ir įvykdyta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka. Nuo 2013 m. VGT faktiškai kasmet, reguliariai, svarsto ir Valstybės saugumo departamento (VSD), ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją ir šių tarnybų veiklą, nustato joms žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Apibendrindama visą informaciją, kuri šiandien apie grėsmes buvo pateikta VGT nariams, Prezidentės vyriausioji patarėja konstatavo, kad „grėsmių lygis Lietuvoje 2018 m., lyginant su ankstesniais metais, reikšmingai nepakito“.
„Pagrindiniai grėsmių šaltiniai liko tie patys, tačiau žinoma tobulėjo, įvairėjo. Kai kuriais atvejais agresyvėjo prieš Lietuvą naudojami galios ir įtakos instrumentai. Regione toliau buvo stiprinami kariniai pajėgumai, nukreipti prieš NATO Aljansą, buvo taikomos agresyvios kibernetinio šnipinėjimo ir informacinio poveikio priemonės“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos, „trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvos yra ribotos“.
„Tą aiškiai konstatavo žvalgybos tarnybos tiek šiame VGT posėdyje, tiek ir ankstesniais raštais informuodamos visus valstybės vadovus“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Pasak jos, VSD pati atliko tam tikrą visų institucijų, kurios gali turėti tokios informacijos, apklausą, ir pateikė vadovams apibendrintą išvadą.
„Nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veikia šalies politinę sistemą. Taip, mes stebime domėjimąsi, informacijos rinkimą, vykstančių procesų analizę, tai yra ypatingi metai Lietuvai. Tačiau šiuo metu tarnyba, kuri atsako už nacionalinį saugumą, neturi jokio pagrindo teigti, kad reikšmingai kišamasi į politinę sistemą, kad daroma lemiama įtaka sprendimų priėmimui, kad trečiosios šalys reguliuoja vidaus procesus, vykstančius valstybėje“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Didžiausias iššūkis – kibernetinės erdvės apsauga
Pasak prezidentės vyriausiosios patarėjos, didžiausias iššūkis valstybei šiais ir kitais metais bus kibernetinės erdvės apsauga.
„Labai svarbu valstybei tinkamai apsaugoti savo informacinius išteklius, taip pat kritinės infrastruktūros, energetikos, transporto kontrolės sistemas. Kaip žinome, 2019 m. yra ypatingi, laukia treji rinkimai, todėl agresyvesnės trečiųjų šalių kibernetinės atakos, pirmiausia iš Rusijos, yra tikėtinos labiau negu bet kada“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Tačiau prezidentės vyriausioji patarėja paminėjo, kad šioje srityje „nesame visiškai nuogi“.
„Lietuva yra daug pasiekusi. Pasak prezidentės, tiek NATO, tiek ES, Lietuva yra išskiriama kaip valstybė, kurioje nuosekliai yra įgyvendinami patys aukščiausi kibernetinės saugos standartai“, – sakė Ž. Šatūnienė.
Skvernelis yra kreipęsis į tarnybas
DELFI primena, kad premjeras Saulius Skvernelis gruodžio viduryje kreipėsi į žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijas dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.
Iki šiol apie klausimų turinį daugiau nieko konkrečiai nežinoma. Dalis informacijos, kaip yra teigęs premjeras, buvo pateikta Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ir dalis – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.
Perklausta, ar buvo aptarinėjama kokia nors su tuo susijusi informacija, VGT sekretorė pakartojo, kad iš žvalgybos tarnybų gauta informacija nerodo, kad trečiosios šalys kaip nors reikšmingai kištųsi į vidaus procesus.
„Ir šiandieninė VGT buvo skirta apžvelgti visą spektrą grėsmių už 2018 m. Apie tai buvo kalbėta posėdyje. Kaip minėjau, aiški, kvalifikuota, apibendrinta žvalgybos išvada yra tokia: taip, stebimas domėjimasis, informacijos rinkimas. Tai yra normalu, taip buvo vakar, šiandien, bus rytoj, tačiau žvalgybos neturi duomenų teigti (…), kad trečiosios šalys kištųsi į Lietuvos vidaus procesus reikšminga apimti“, – sakė Ž. Šatūnienė.