Pirmadienį Statistikos departamento pateiktais duomenimis, Lietuvoje liko 18 į juodą zoną nepatekusių savivaldybių.
Visiškai juoda spalva nusidažė visas Vakarų Lietuvos regionas, juodų savivaldybių zonų atsiranda ir kitose šalies vietose.
Per praėjusią parą buvo nustatyta 1114 naujų atvejų, užfiksuota 20 mirčių. 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 765,1 atvejo, o teigiamų tyrimų dalis siekia 8,6 procento.
Į juodą COVID–19 zoną patenka – Pasvalio rajonas, Biržų rajonas, Anykščių savivaldybė, Utenos rajonas, Ukmergės rajonas, Molėtų rajonas, Visagino savivaldybė, Vilniaus rajonas ir Vilniaus miestas, Šalčininkų rajonas, Prienų rajonas.
Taip pat Alytaus rajonas ir miestas, Birštono savivaldybė ir Prienų rajonas, Kauno miestas, Lazdijų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajonas, Šakių rajonas, Jurbarko rajonas.
Kaip ir minėta – visa Vakarų Lietuva paniro į juodą COVID–19 zoną. Į juodą zoną pateko Neringos savivaldybė, Klaipėdos miestas ir rajonas, Palangos savivaldybė, Kretingos savivaldybė, Šilutės rajonas, Šilalės rajonas, Tauragės rajonas ir Pagėgių savivaldybė.
Taip pat į juodą zoną patenka Skuodo rajonas, Plungės rajonas, Rietavo savivaldybė, Mažeikių rajonas, Telšių rajonas, Kelmės rajonas, Šiaulių miestas ir rajonas, Akmenės rajonas, Joniškio rajonas, Radviliškio rajonas.
Prasčiausia epidemiologinė padėtis – Joniškio rajone. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1887 atvejų. Telšių rajone situacija panaši – 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 1667 atvejų, Klaipėdos mieste – 1532.
Geriausia padėtis – Panevėžio rajono savivaldybėje. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 190 atvejų.
Premjerės patarėja prabilo apie kaukes ir lauke
Nuo spalio 1 dienos, praėjusio penktadienio, sugriežtėjo apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarka – jos tapo privalomos visose uždarose vietose. Premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ penktadienį teigė, jog jei reikiamų saugių atstumų nepavyksta išlaikyti atviroje erdvėje, kaukes reikėtų dėvėti ir ten.
„Šią situaciją matyčiau kaip rudens periodo situaciją. Tai yra ruduo – vėstantys orai. Tik prieš savaitę buvo tas laikas, kai visi šildymus įsijungė, oras šaltas. Natūralu, kad prasideda įvairios viršutinių kvėpavimo takų, virusinės ligos. Ir, žinoma, COVID-19 virusui tai labai palanki terpė plisti. Iš karto ir matome tokį šoktelėjusį naujų atvejų skaičių. Taigi ir sezoniškumas turi įtakos, ir mūsų žmonių visuotinis atsipalaidavimas“, – dabartinę situaciją laidoje vertino Ž. Gudlevičienė.
Premjerės patarėja laidoje atsakė į dažnai kylančius priekaištus dėl kitokio pandemijos valdymo modelio Skandinavijoje.
„Jau ten nebereikia ir kaukių dėvėti, visi atlaisvinimai padaryti. Bet žmonės ten drausmingesni. Jei yra rekomendacija dėvėti kaukes, tai jie rekomendacijų klauso. O pas mus rekomendacija dėvėti kaukę yra lygi jos nedėvėti. Tad virusas plinta aktyviau“, – laidoje kalbėjo I. Šimonytės patarėja.
Ž. Gudlevičienė taip pat priminė, kad vakcinacijos skaičiai paskutiniu metu nebedidėja.
„Tas procentas dabar turbūt toks, kad labai sunku bus pasiekti didesnius skaičius. Galima, bet tada reikia individualiai dirbti. Ir bent 10-ies procentų [visuomenės – aut. p.] vakcinavimas tikrai bus ilgesnis ir sudėtingesnis procesas. Čia jau reikia individualaus darbo“, – teigė ji.
„Žinių radijo“ laidos pašnekovė teigė, jog žmonės nesilaiko rekomendacijų ir atsisako skiepytis, todėl sugrąžinta prievolė viduje dėvėti apsaugines veido kaukes.
„Dėvėti kaukes visiems. O jeigu esame lauke ir negalime užtikrinti dviejų metrų atstumo tarp žmonių, tuomet irgi reikės dėvėti kaukes“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Paklausta, ar prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes uždaroje patalpoje padės sustabdyti ir „perlaužti“ kylančią naujų atvejų kreivę, premjerės I. Šimonytės patarėja teigė, jog klausimas lieka atviras.
„Sakyčiau, tai bus laikina priemonė, kuri padėtų suplokštinti kreivę. Ir kad kuo mažiau būtų užsikrėtimų, hospitalizuojamų žmonių, kuo mažiau mirčių. Bet, žinoma, viena ar kita priemonė turi tam tikrą veikimo laiką“, – sakė Ž. Gudlevičienė, kartu kalbėdama ir apie primygtinę premjerės I. Šimonytės išsakytą rekomendaciją dirbti nuotoliniu būdu.
„Kol viena priemonė veikia, turime galvoti, kas toliau“, – kalbėjo ji.
Ž. Gudlevičienė laidoje priminė, jog nuotolinis darbas nėra privalomas, tik rekomenduojamas.
Duomenų analitikas: tai gal paskutinis toks sezonas
„Šis sezonas tikriausiai yra paskutinis, kada mes arba prasirgsime, arba susivakcinuosime. Dabar mes matome pagal susirgimų skaičius, kad situacija blogėja, bet žmonės vis tiek nesivakcinuoja. Tai reiškia, kad ji turi dar pablogėti, kad atsirastų noras. Jei neatsiras noras, tada tiesiog lauksime, kol visi prasirgs“, – Delfi sakė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys- Balevičius.
Jis pakomentavo ir pasiūlymą atlaisvinti visus pandemijos ribojimus, kad žmonės galėtų arba užsikrėtę COVID-19 prasirgti taip įgyjant imunitetą, arba nuo koronaviruso numirti.
„Tai labai makabriškas pasiūlymas, nes valstybė negali lengva dalia marinti savo gyventojų. Iš kitos pusės, dalies žmonių, politikų ir opozicijos toks pasiūlymas ir yra – viską atleiskit, nes kovido nėra, čia ne liga. Galime pabandyti, bet kažkas turi prisiimti politinę atsakomybę, nes bus didžiulis mirčių padidėjimas“, – akcentavo V. Zemlys-Balevičius.
Tokiu atveju, anot jo, ligoninės negalės priimti kitų pacientų ir bus taip, kaip vienu metu buvo Indijoje.
„Kai bus mirčių skaičius, tada sakys, kodėl valstybė nieko nedaro. Valstybė negali nieko nedaryti“, – pabrėžė pašnekovas.
Dėl to, tęsė V. Zemlys-Balevičius, taip kalbantieji turi susimąstyti.
„Yra labai malonu kritikuoti Vyriausybę, bet reikia suprasti, kokia yra pasiūlymų esmė. Jei tavo pasiūlymų esmė šalia Vyriausybės kritikos yra „leiskime visiems laisvai mirti“, čia buvo nuskambėjęs toks pasiūlymas, tai laisvai mirti reiškia, kad mes matysime mirčių skaičius.
80 mirusių per dieną bus tik malonūs prisiminimai – jie bus kur kas didesni. Ar mes to norime? Ar tikrai verta tiems žmonėms, kurie nepaskiepyti, leisti mirti ir pamatyti laisvės kainą? Laisvės kaina – mirtis, o kai ji ateina, tada supranta, kad kaina per didelė“, – kalbėjo laidos dalyvis.
Jis teigė, kad prasti vakcinacijos tempai yra viena iš priežasčių, kodėl dabar šalyje skaičiuojama tiek daug naujų susirgimų atvejų ir tiek daug mirčių.
„Reikia suprasti. Pandemijos pradžioje buvo starto tiesioji ir visi stojo prie starto, bet šalys nebuvo vienodos. Sakyčiau, kad Lietuva stojo į startą su pašauta koja, bet dar bėgant pasiėmė pistoletą ir dar į jas šaudė. Iki finišo nubėgti buvo daug sunkiau nei kitoms šalims“, – teigė V. Zemlys-Balevičius.
Vis dėlto kaltinti vien vyriausybių, pasak jo, nereikia. Žmonės, kaip sakė analitikas, turi pagalvoti ir apie kolektyvinę atsakomybę, o bendrai valstybė – apie gyventojų sveikatos būklę.
„Mūsų vyresnio amžiaus visuomenė yra labai ligota dėl širdies ligų, o kovidas kerta per silpniausią. Kovidas parodė, kad mes kaip šalis turime ilgalaikių problemų, kurias reikia spręsti ir dėl kurių nesprendimo bei užleistų ligų kovidas palietė mus smarkiau nei galėjo paliesti kitas valstybes. Atsakingumas yra ne tik Vyriausybei, bet ir visai visuomenei bei mums kaip valstybei“, – sakė analitikas.
