aA
Savižudybių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais vis mažėja. Kreivė, išankstiniais duomenimis, leidžiasi žemyn ir skaičiuojant 2018-ųjų duomenis. Visgi specialistai teigia, kad džiaugtis anksti.
© Organizacijos nuotr.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, 2018-aisiais metais (neįskaičius gruodžio mėnesio duomenų), savižudybių skaičius Lietuvoje siekė 687. 2017 metais jų buvo 749, 2016 – 823, o 2013 net viršijo tūkstantį.

2018-ųjų duomenys dar kis, tačiau mažai tikėtina, kad galutinis skaičius viršys 2017-ųjų duomenis.

„Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė DELFI teigė, kad tokie rezultatai – ne pagrindas džiaugsmui, o patvirtinimas, kad įdėtos pastangos atsiperka. Ir nors, statistikos duomenimis, dažniausiai žudosi vieniši, problemų su alkoholiu turintys 45–70 metų amžiaus vyrai, tačiau beveik 10 procentų pokalbių su „Jaunimo linijos“ specialistais pernai metais buvo apie savižudybes ar savęs žalojimą.

„Reikia džiaugtis, bet dar nelabai aišku, kuo“, – sako ir Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis. Jo teigimu, nėra aišku, ar žemyn krentančios kreivės rezultatas – ilgametis darbas, ar naujos iniciatyvos.

Per metus – 42 940 skambučių, 1102 laiškai ir 2249 internetiniai pokalbiai: dešimtadalis apie savižudybę

„Jaunimo linijos“ vadovė G. Laukaitienė DELFI teigė, kad viena iš savižudybių mažėjimo priežasčių – švietimas ir informacijos sklaida.

„Savižudybių skaičiaus mažėjimas, aišku, nuteikia optimistiškai, tačiau tai ne pagrindas džiaugsmui, bet labiau patvirtinimas, kad pastangos atsiperka, ir paskatinimas dirbti toliau ir dar intensyviau, – teigė G. Laukaitienė. – Savižudybių mažėjimo viena iš priežasčių, be abejo, yra nuolatinis ir sutelktas švietimas apie emocinę sveikatą bendrai ir apie savižudybių prevenciją konkrečiai. Vien „Jaunimo linija“ kasmet vykdo keletą projektų, kurie atkreipia dėmesį ir skatina įveikti šią opią visuomenės problemą.“

2018-aisiais metais Zasarų, Molėtų ir Ignalinos mokyklų pedagogai buvo mokomi, kaip atpažinti savižudybės riziką ir ką daryti ją atpažinus, o privačių rėmėjų lėšomis buvo išleista knyga „Draugo laiškai“. „Į plačiąją visuomenę orientuota „Begėdystės“ kampanija skatino nesigėdyti jausmų ir jų nestigmatizuoti, o kuo daugiau apie juos kalbėti ir juos pripažinti“, – vykdomus darbus vardijo specialistė.

Savižudybių skaičiaus mažėjimas, aišku, nuteikia optimistiškai, tačiau tai ne pagrindas džiaugsmui, bet labiau patvirtinimas, kad pastangos atsiperka, ir paskatinimas dirbti toliau ir dar intensyviau.
Greta Laukaitienė

„Daug dirba ir kolegos iš kitų nevyriausybinių organizacijų ir džiugu pastebėti teigiamą tendenciją visuomenėje, kuomet apie jausmus, patiriamus sunkumus, psichines ligas pradedama kalbėti drąsiai ir atvirai. Net keletas garsių žmonių – aktorių, menininkų, „influencerių“ – prisipažino sirgę ar sergantys psichinėmis ligomis, o jų atvirumas ir kitus jaunus žmones skatina apie tai kalbėti, galvoti ir nebijoti kreiptis pagalbos“, – įvardijo specialistė.

G. Laukaitienė teigia, kad iš besikreipiančių į „Jaunimo liniją“ matyti, kad savižudybių grėsmė tarp jaunų žmonių mažėja, bet grėsmė išlieka.

Lietuvos žaizda Nr.1 pamažu ėmė trauktis? Net 80 proc. artimųjų buvo pastebėję nerimą keliančių ženklų
© Organizacijos nuotr.

Per 2018-uosius „Jaunimo linija“ atsiliepė į 42 940 skambučių, atsakė 1102 laiškus ir dalyvavo 2249 internetinių pokalbių. Iš jų 3793 besikreipiantieji kalbėjo apie savižudybes ar savęs žalojimą, tai sudarė 9 proc. visų pokalbių.

Palyginimui, G. Laukaitienės duomenimis, savižudybė pagrindinė tema 2017-aisiais buvo 5534 pokalbiuose, o 2016-aisiais 6849 pokalbiuose.

Dažniausiai žudosi vieniši, problemų su alkoholiu turintys 45–70 metų amžiaus vyrai.
„Jaunimo linija“

„Jaunimo linijos“ vadovė teigė, kad norisi daugiau ir sisteminio požiūrio į savižudybių prevenciją, tačiau vardijo ir sėkmingus atskirų savivaldybių pavyzdžius. „Iniciatyva, prasidėjusi Kupiškyje, išplito ir į kitus rajonus ir dabar intensyviai kuriami veiksmingi savižudybių prevencijos algoritmai Kaune, Kelmėje, Ukmergėje, Tauragėje, – teigė G. Laukaitienė. – Vilniaus savivaldybėje 2016 m. buvo patvirtinta Vilniaus miesto savižudybių prevencijos 2016–2019 metų strategija. Ją įgyvendinant nuo 2017 metų startavo standartizuoti, tarptautiniai savižudybių prevencijos mokymai „safeTALK“, kurie skirti visiems, norintiems išmokti atpažinti savižudybės riziką. Mokymų metu asmuo įgyja žinių, kaip atpažinti žmones, mąstančius apie savižudybę, kaip pradėti pokalbį apie savižudybę, kur nukreipti tęstinės pagalbos.“

Lietuvos žaizda Nr.1 pamažu ėmė trauktis? Net 80 proc. artimųjų buvo pastebėję nerimą keliančių ženklų
© DELFI / Karolina Pansevič

G. Laukaitienės minimas Kupiškis, kalbant apie savižudybių prevenciją, dažnai nurodomas kaip pavyzdys. „Kupiškio projekto“ iniciatoriai, grupė skirtingų sričių specialistų, pasiekė itin teigiamų rezultatų rajone.

Vis dėlto, G. Laukaitienės teigimu, viena grandis vis dar sulaukia labai mažai dėmesio. Tai nusižudžiusių asmenų artimieji. „Norisi akcentuoti psichikos sveikatos pagalbos svarbą įvairiose grandyse: tiek gydytojams atpažįstant somatinių ligų psichologinius aspektus, psichologinės pagalbos reikalingumą, tiek teikiant tęstinę, kompleksinę, specializuotą psichologinę pagalbą po mėginimo nusižudyti, – kalbėjo specialistė. – Taip pat, neseniai atliktas tyrimas rodo, jog daugiau nei 80% nusižudžiusiųjų artimųjų nurodė matę suicidinės grėsmės požymius. Bet pasirodė, kad labai trūksta žinių kaip į tuos požymius reaguoti. Taigi dar turime nueiti ilgą kelią šviesdami visuomenę savižudybių prevencijos srityje.“

Neseniai atliktas tyrimas rodo, jog daugiau nei 80% nusižudžiusiųjų artimųjų nurodė matę suicidinės grėsmės požymius. Bet pasirodė, kad labai trūksta žinių kaip į tuos požymius reaguoti. Taigi dar turime nueiti ilgą kelią šviesdami visuomenę savižudybių prevencijos srityje.
Greta Laukaitienė

Skruibis: visuomenė dažnai galvoja, kad „jeigu kalba, tai nieko rimo ir nepadarys“

Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis DELFI teigė, kad nėra aišku, ar savižudybių mažėja dėl daugiamečio įdirbio, ar dėl naujų priemonių.

„Būtų verta tai atskirai tyrinėti, – teigė P. Skruibis. – Pasižiūrėti, kas vyksta atskirose savivaldybėse: tose, kurios taiko daugiau savižudybių prevencijos priemonių, tose, kurios gal nieko netaiko. Ar tas mažėjimas yra visur vienodas, ar skirtingas.“

Specialistas teigė, kad iš skaičių mažėjimo tendencijų galima būtų spręsti, kad sistema veikia teigiama linkme, tačiau, jo teigimu, skirtingose savivaldybėse tai vyksta skirtingu intensyvumu.

„Bet džiaugtis tuo tikrai galime, nes ilgą laiką tas skaičius buvo labai didelis ir nesikeitė. O dabar, kai kelerius metus jis mažėja, reikia džiaugtis, bet dar nelabai aišku, kuo“, – tvirtino P. Skruibis. Jo teigimu, neaišku, ar veikia bendri socialiniai veiksniai, ar kažkokios pagalbos iniciatyvos buvo itin veiksmingos.

Ilgą laiką tas skaičius buvo labai didelis ir nesikeitė. O dabar, kai kelerius metus jis mažėja, reikia džiaugtis, bet dar nelabai aišku, kuo.
Paulius Skruibis

Jo teigimu, įtakos turi ir pastaruoju metu suaktyvėjęs visuomenės atviras kalbėjimas apie problemas.

Daugiausia įvairių prevencinių iniciatyvų skirta jaunimui, nors, „Jaunimo linijos“ duomenimis, dažniausiai žudosi priklausomybių turintys vyresnio amžiaus vieniši vyrai. Ar, žvelgdami į tokią priešpriešą, galime teigti, kad prevencijos priemonės taikomos tikslingai auditorijai? „Tai, kad kažkuri grupė pasižymi didžiausiais savižudybių rodikliais, dar nereiškia, kad būtent tai grupei reiktų skirti daugiausia pajėgų“, – tvirtino P. Skruibys.

Be to, jo teigimu, įvardyta vyresnio amžiaus vyrų grupė yra viena sunkiausiai pasiekiamų. „Jei man reikėtų pasakyti, kaip pasiekti kaime gyvenantį vyrą, priklausantį nuo alkoholio, ir kokias veiksmingas prevencines paslaugas pasiūlyti, būtų žymiai sunkiau į tą klausimą atsakyti, nei į klausimą, kaip pasiekti jaunus žmones. Tai jokiu būdu nereiškia, kad nereiktų padėti, bet didesnio rezultato galima pasiekti tada, kai dirbama su grupėmis, kurios yra imlesnės informacijai“, – kalbėjo P. Skruibis.

Didesnio rezultato galima pasiekti tada, kai dirbama su grupėmis, kurios yra imlesnės informacijai.
Paulius Skruibis

Specialistas taip pat, kaip ir „Jaunimo linijos“ vadovė, kaip teigiamą pavyzdį įvardijo „Kupiškio projektą“. „Jie nėjo lengviausiu keliu – ėmė visą Kupiškio rajoną, – teigė P. Skruibis ir įvardijo, kad pradėjus iniciatyvą, buvo pastebėta, kad prevencinės priemonės labiausiai veiksmingos jaunų žmonių tarpe. – Tada didžioji dalis savižudybių, kurios liko, buvo tarp pagyvenusių žmonių. Bet jie, susitelkę ir pasitelkę įvairius dalykus (socialinių darbuotojų pagalbą, pagalbos liniją vyresniems žmonėms), pasiekė, kad 2017-2018 metais savižudybių buvo labai nedaug.“

Tačiau Kupiškis – ne vienintelė savivaldybė, kurią galima pateikti kaip pavyzdį. „Vilniaus savivaldybėje irgi daug dalykų padaryta, kurie aktualūs ne tik Vilniui. Vienas jų – per kelerius metus apmokyti keli tūkstančiai taip vadinamų „varpininkų“ (žmonių, kurie gali pastebėti savižudybės grėsmę – DELFI)“, – vardijo P. Skruibis. Jo teigimu, taip pat buvo apmokomi ir psichologai, kad žinotų, kaip suteikti pagalbą asmeniui, galvojančiam apie savižudybę ar bandžiusiam tai padaryti.

P. Skruibio teigimu, sunku įvardyti vieną efektyviausią savižudybių prevencijos priemonę, kur kas lengviau įvardyti tai, ko trūksta. O vienas tokių dalykų – pagalba iš gydymo išėjusiems asmenims. „Žmogus išeina iš ligoninės ir pagalba nutrūksta. Jis nebevartoja vaistų, dar kažko nedaro. Sistema jį pamiršta. Atvejo vadyba padėtų nepamiršti tokių žmonių“, – tvirtino pašnekovas.

Paulius Skruibis
Paulius Skruibis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Dar labiau trūksta nacionalinės iniciatyvos, kuri apimtų visą šalį, nes šiuo metu savižudybių prevencija užsiima atskiros savivaldybės atskiromis iniciatyvomis. „Kiek žinau, Sveikatos apsaugos ministerijoje apie tai galvojama, tačiau nežinau, kada tai virs veiksmais“, – kalbėjo specialistas.

Kreivė mažėja, tačiau Europos Sąjungos vidurkį vis dar viršijame tris kartus. P. Skruibio teigimu, sunku suskaičiuoti, kiek metų dar reiktų norint pasiekti ES vidurkį, tačiau svarstė, kad mažiausiai penkerių.

„Man atrodo, kad dabar galime geriausiai padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su trumpalaikėmis krizėmis: kai yra depresija ar minčių apie savižudybę. Tokios pagalbos yra, bet yra žmonių, kurie nuolat turi minčių apie savižudybę ar save žaloja. Būtent šiems žmonėms pagalbos trūksta labiausiai“, – teigė P. Skruibis ir antrino „Jaunimo linijos“ vadovei kalbėdamas, kad pagalbos trūksta ir nusižudžiusio asmens artimiesiems.

Dabar galime geriausiai padėti tiems žmonėms, kurie susiduria su trumpalaikėmis krizėmis: kai yra depresija ar minčių apie savižudybę. Tokios pagalbos yra, bet yra žmonių, kurie nuolat turi minčių apie savižudybę ar save žaloja. Būtent šiems žmonėms pagalbos trūksta labiausiai.
Paulius Skruibis

Apklausos rodo, kad net 80 proc. žmonių po artimojo savižudybės teigė, kad buvo pastebėję nerimą keliančių ženklų. O kodėl žmonės, matydami nerimą keliančius ženklus, nesiima priemonių? Specialistas teigė, kad visuomenė dažnai nesiima priemonių galvodama, kad „jeigu kalba, tai nieko rimo ir nepadarys“. „Dažnai žmonės labai aiškiai sako, kad ketina tai padaryti, todėl į tai reiktų reaguoti labai rimtai, – teigė P. Skruibis. – O kartais žmonės reaguoja labai rimtai, siūlo kreiptis pagalbos pas psichologą ar psichiatrą, bet apima bejėgiškumas, kai stengiasi, daro ir mato, kad to nepakanka, joks pokytis neįvyksta.“

Specialistas taip pat pabrėžė, kad Vilniuje šiuo metu teikiama nemokama pagalba nusižudžiusių asmenų artimiesiems – „Artimiems.lt“. „Jie bendradarbiauja, suranda specialistą, kuris teikia pagalbą toje srityje ir ta pagalba yra nemokama“, – pabrėžė P. Skruibis.

Majauskas: Vilniuje galima gauti profesionalią pagalbą, deja, ji teikiama privačiai

Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Mykolas Majauskas DELFI teigė, kad nors kreivė leidžiasi žemyn, tačiau skaičiai vis dar net tris kartus didesni nei Europos Sąjungos vidurkis.

„Net viena savižudybė yra tikrai per daug, – teigia Tėvynės Sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų-Tėvynės Sąjungos (TS-LKD) partijos narys. – Todėl svarbu tęsti viešus mokymus, kaip atpažinti savižudybės ženklus, kaip tinkamai reaguoti ir kur nukreipti. Per praeitus kelis metus buvo apmokyta maždaug penki tūkstančiai švietimo darbuotojų, socialinių darbuotojų, policijos pareigūnų, seniūnų, savanorių.“

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

M. Majausko teigimu, Vilniuje galima gauti profesionalią pagalbą, tačiau dauguma paslaugų teikiamos privačiai. „Pastebėjus rizikos ženklus paprastai neužtenka prakalbinti žmogų ir nukreipti pas psichikos sveikatos specialistą. Svarbu, kad ir pats specialistas turėtų reikiamų žinių ir laiko padėti žmogui ketinančiam ar mėginusiam nusižudyti, – teigia Seimo narys. – Tam reikia įrodymais grįstų psichoterapijos paslaugų finansavimo. Vilniuje jau galima gauti profesionalią mentalizacija grįstą terapiją ar dialektinę elgesio terapiją. Deja, absoliuti dauguma šių paslaugų teikiamos privačiai. Pagalba valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai atokesniuose Lietuvos rajonuose beveik neegzistuoja.“

Vilniuje jau galima gauti profesionalią mentalizacija grįstą terapiją ar dialektinę elgesio terapiją. Deja, absoliuti dauguma šių paslaugų teikiamos privačiai.
Mykolas Majauskas

Seimo nario teigimu, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas ir nusižudžiusių artimiesiems, nes jie po artimojo mirties patenka į rizikos grupę. „Todėl labai svarbu, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems iškart po artimojo savižudybės būtų pasiūlyta poreikius atitinkanti psichologinė pagalba“, – teigia M. Majauskas.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(10 žmonių įvertino)
2.5000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jasikevičius – apie „kažkaip išstenėtą“ pergalę, bemiegę Davieso naktį ir atletą Milaknį (4)

Iki penktadienio Podgoricos „Budučnost“ (6/17) svečiuose vidutiniškai pralaimėdavo 19 taškų...

Verslininkas papasakojo, kaip lietuviams parduoti kilogramą pomidorų po 12 eurų gera mėsa: iki 1000 eurų/kg (281)

Verslininkai tikina, kad Lietuvoje jau atsirado žmonių, kurie gali sau leisti už kilogramą mėsos...

Žmogaus kūnas – pilnas paslapčių: faktai, kurių apie save greičiausiai net nežinojote (10)

Žmogaus organizmas – unikali ir galinga cheminė laboratorija, kurioje vykstančius procesus...

Anglijoje 14-metę lietuvę išprievartavęs ir nužudęs paauglys išgirdo teismo nuosprendį (20)

Praėjusių metų balandį žiauriai nužudytos ir išprievartautos 14-metės lietuvaitės žudikas...

Buvęs teisingumo ministras apie korupcijos skandalą: suėmimu akivaizdžiai yra piktnaudžiaujama (270)

Teisėsauga šią savaitę įtarimus dėl korupcijos pareiškė aštuoniems skirtingų teismų...

Užsivedęs „Žalgiris“ ketvirtame kėlinyje išplėšė žūtbūtinę pergalę Eurolygoje (220)

Per pastaruosius du mėnesius Eurolygoje tik vieną pergalę išspaudę Kauno „Žalgirio“ (9/14)...

Gyvai / Mūšis su olandais: Nyderlandai – Lietuva (17)

Lietuvos rinktinė (9-1) stoja į priešpaskutinę kovą atrankoje į šių metų pasaulio...

Lietuviai aplankė nuo viso pasaulio atsiskyrusią šalį: graži gamta, geras klimatas, skanus ir nebrangus maistas (32)

Laosas – šalis, kalnais atsiskyrusi nuo viso aplinkinio pasaulio. Gal kiek atviresnė Tailandui....

Liūdnos šešiamečio žūties aplinkybės: skalbimo mašina buvo kitame namo aukšte (182)

Ketvirtadienį visuomenę sukrėtė tragiškas įvykis Jurbarke, policija informavo, kad nuo elektros...

Vyrų paslaptys: kaip suteikti moteriai kartotinį orgazmą (4)

Vyrai, turite žinoti, kad moterys mėgaujasi orgazmu lygiai taip pat, kaip ir jūs. Ir jeigu turite...