Nepaisant aiškaus sutarimo, kad JAV, Europa ir Rusija yra svarbiausi Lietuvos užsienio politikos determinantai, diskusijos dalyviai vieningo požiūrio nepateikė. Konservatorius-krikdemas Audronius Ažubalis siūlė neišsigąsti, kai mus vadina proamerikietiškais, JAV Maršalo fondo Vokietijoje (GMF) vykdantysis direktorius Ronaldas D. Asmusas nuogąstavo dėl Lietuvos pasiryžimo tęsti buvusią užsienio politikos kryptį, tuo tarpu Lietuvos ambasadorius Maskvoje Antanas Vinkus tiesiai šviesiai klausė, ar santykiuose su Rusija verta kelti istorinius klausimus, jei didžioji kaimynė dėl to reiškia nepasitenkinimo ženklus.
Siūlo nebijoti, jei vadina proamerikietiškais
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parlamentaras, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas A. Ažubalis, kalbėdamas apie užsienio politikos kryptis, siūlė nesigėdyti aktyvaus Lietuvos vaidmens Europos Sąjungos (ES) ir JAV dialoge bei nesinervinti, jei mūsų šalis vadinama proamerikietiška.
„Manau, mes neturėtume gėdytis, netgi kai mus vadina grynai proamerikietiška valstybe. Jeigu taip mus vadinantys turi galvoje tai, kad pagrindinis NATO saugumo garantas buvo ir tebelieka JAV, tai, aš manau, kad tai visai geras įvertinimas. Taip, mes esame proamerikietiški, aš manau, kad kiekviena Centrinės Europos valstija, kuri mato JAV kaip core security element , yra proamerikietiška“, - sakė A. Ažubalis.
Pasak politiko, kur kas blogiau būna, kai Lietuva tampa pragmatiška, ima kalbėti ne apie vertybes, o apie plikus interesus – tuomet esą iškart matyti, jog santykiai su JAV pradeda pleišėti. A. Ažubalis išsakė pasipiktinimą, kad Lietuva labai entuziastingai pažadėjusi priimti du Gvantanamo bazės kalinius, pastaruoju metu tokio entuziazmo neberodo.
„Jeigu mes vieni iš pirmųjų pasisiūlėme (padėti – DELFI) dėl Gvantanamo kalinių, jeigu pasakėme, kad esame solidarūs su JAV, tai bandyti dabar nuslėpti netikrumus ar kažką vilkinti... Tai ir bus vienas iš pavyzdžių, kada tie transatlantiniai ryšiai nestiprinami“, - piktinosi Seimo narys.
„Mes galime kaltinti amerikonus, kad jie arogantiški, kad jie nesikonsultuoja, bet faktas kitas – kada mus sugundo energetiniai, vertikaliai integruotų monopolijų žaidimai, pelnai, tada tie santykiai ir pradeda pleišėti. Tai yra didžiausias pavojus“, - pridūrė A. Ažubalis, nors pripažino, kad JAV taip pat turi nuodėmių, mat atsitraukia nuo planų dislokuoti priešraketinės gynybos elementus Vidurio Europoje.
R. Vilpišauskas: privatus verslas pats sprendžia, kur parduoti
Politologas bei išrinktasis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politikos problemas, paminėjo, kad didžiausia įtampa kyla iš saugumo bei ekonominių interesų išsiskyrimo. Pasak jo, šalies saugumas siejamas pirmiausia su JAV ir NATO, tuo tarpu ekonominiai interesai traukia Lietuvą prie kaimynų – pirmiausia Rusijos.
„Iš šitos asimetrijos, aš manau, kyla daugybė įtampų – tiek Lietuvos užsienio politikoje, tiek ir ekonominėje politikoje. Saugumo prasme mums svarbiausia yra JAV ir NATO, arba tai, kas yra į Vakarus, kai ekonomine prasme mums aktualu tai, kas yra aplink, įskaitant ir Rusiją, kuri pastaruoju metu yra sunkiai prognozuojama ir prisideda prie ekonominių ryšių trikdymo“, - sakė R. Vilpišauskas.
Pasak politologo, esminis klausimas – kaip šią asimetriją išspręsti. Vienas galimų variantų – priklausomybės nuo Rusijos silpninimas. „Bet ekonomikos srityje, privataus verslo srityje tai yra įmonių sprendimas. Pačios įmonės, spręsdamos, kam ką parduoti, vertina politinę riziką“, - sakė R. Vilpišauskas.
Mokslininko tvirtinimu, politikai šiuo atveju gali prisidėti tik sudarydami sąlygas atsirasti energetinei infrastruktūrai. Visa kita, R. Vilpišausko nuomone, yra pačių verslininkų sprendimas. Tuo tarpu Lietuvos užsienio politika, jo nuomone, turėtų būti orientuota į JAV ir ES tarpusavio santykių intensyvinimą – ir ne tik žodžiais, parama vertybėms, bet ir veiksmais.
Ambasadorius Rusijoje suabejojo istorinių klausimų svarba
Savo praktine patirtimi bei nuomone apie Lietuvos santykius su kaimynais dalijosi ir Lietuvos ambasadoriai. Latvijoje dirbantis buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sakė manantis, jog Lietuva turi teisę bijoti, kad Rusija su mūsų šalimi nepasielgtų taip, kaip pernai pasielgė su Gruzija – šalys įsivėlė į karinį konfliktą, po kurio Gruzija neteko Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų.
Pasak A. Valionio, net ir neseniai patirtas konfliktas dėl Lietuvos vežėjų puikiai atskleidžia, iš kur lenda grėsmės. Ambasadoriaus nuomone, neįmanoma, kad 29 Lietuvos vežėjų įmonės būtų padarė 16 pažeidimų – esą tai neįmanoma aritmetiškai: „Jeigu 29 pažeidimus būtų padariusios 16 firmų, tai tada sutinku, bet sąraše prikergta, argumentai mesti ant stalo, man tai primena 1940 m.“, - piktinosi A. Valionis.
Tuo tarpu Lietuvos ambasadorius Rusijoje A. Vinkus, skirtingai nei A. Valionis, laikėsi kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, Lietuvos geografinė padėtis yra tokia, kokia yra, ir nieko čia nepakeisi: „Gyvent ir egzistuot su kaimynais reikia, ekonominę diplomatiją vienaip ar kitaip turim vystyti ir privalom“, - sakė ambasadorius.
A. Vinkus pasakojo pajutęs teigiamą emocinį proveržį iš kai kurių žmonių Maskvoje po to, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskambino Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir telefonu su juo aptarė Lietuvos vežėjų bei pienininkų problemas. Ambasadorius išgyrė ir užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko poziciją neaštrinti santykių bei laikytis konstruktyvių dvišalių santykių.
„Uždėti anspaudą vienam ar kitam kaimynui didelių pastangų nereikia, bet debesis mokėti sklaidyti turim mokėti ir sėkmę tarp kaimynų lems tai, jeigu judėjimas bus abipusis ir viešai sakomas, jeigu geranoriškumas bus abiejų pusių ir jeigu viena pusė nemanys esanti gudresnė arba pranašesnė“, - kalbėjo A. Vinkus.
Ambasadorius taip pat suabejojo, ar visuomet verta kelti istorinius klausimus, jeigu jie Rusiją priverčia tik užsičiaupti. Pasak A. Vinkaus, galima užsispirti ir nieko nedaryti, bet galima imtis veiklos ir stiprinti ekonominius ryšius.
R.Asmusas baiminasi kartų kaitos
Savo ruožtu JAV Maršalo fondo Vokietijoje (GMF) vykdantysis direktorius strateginiam planavimui R. D. Asmusas diskusijoje išreiškė baimę, kad Lietuva dėl įvairių priežasčių gali tapti nebe tokia aktyvi transatlantinių santykių rėmėja, mat, viena vertus, išgyvena sunkmetį, kita vertus – keičiasi politikos įgyvendintojų karta.
„Aš apie jus sakydavau, kad esate stori, laimingi ir saugūs. Aš nesu tikras, ar tebesate stori ir laimingi, bet esu tikras, kad esate saugūs“, - juokavo R. D. Asmusas, kalbėdamas apie JAV dėmesį regionui ir Lietuvai.
„Norėdamas būti atviras pasakysiu, dėl ko aš jaudinuosi. Aš jaudinuosi dėl dviejų dalykų: dėl jūsų (viso regiono, Baltijos valstybių), aš jaudinuosi dėl jūsų gebėjimų tęsti aktyvią užsienio politiką, nes jūs patiriate gilią ekonominę krizę. Šiek tiek nervinuosi dėl kartų kaitos, nes prarandami žmonės, kurie buvo puikiai įsigilinę į santykius su JAV, bet tikiuosi, kad tą patį darys ir kita karta“, - diskusijoje sakė amerikiečių atstovas.