Nors lyginant su balandžio mėn. fiksuotas sąlyginai mažesnis dezinformacijos atvejų skaičius (šių metų balandžio mėn. identifikuota 370 atvejų), tačiau strateginės šalies politikos sritys ir toliau išlieka klaidinančios ar melagingos informacinės veiklos taikiklyje.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį, gegužės 1-31 d. pagrindiniais taikiniais ir toliau buvo principinga Lietuvos laikysena Baltarusijos režimo atžvilgiu. Ypač tam įtakos turėjo mūsų valstybės reakciją į priverstinį iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair" aviakompanijos lėktuvo nutupdymą Minske ir baltarusių žurnalisto Romano Protasevičiaus bei Sofijos Sapiegos suėmimą, diplomatiniai veiksmai telkiant ES ir visos tarptautinės bendruomenės atsaką.
Sulaukęs griežto ne tik Lietuvos, bet ir ES, NATO bei kitų valstybių pareigūnų vertinimo, Baltarusijos režimas ėmėsi savos įvykių versijos konstravimo. Baltarusijos ir Rusijos šaltiniuose buvo remiamasi politiniais išvedžiojimais, kad dėl situacijos su lėktuvu yra vykdoma ataka prieš Baltarusiją, o neįvardinti priešai prieš ją kariauja hibridinį karą. Išsakyta kaltinimų, kad ruošiamasi pulti Baltarusiją ir Rusiją - esą ieškoma „naujų pažeidžiamumų". Baltarusija neva „yra jų bandymų poligonas ir eksperimentų vieta prieš paleidimą į Rytus [Rusiją]".
Lietuvos siekis stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą NATO politiniame lygmenyje, Aljanso kontekste vykdomos tarptautinės karinės pratybos ir sąjungininkų karių buvimas Baltijos šalyse - dar vienas dezinformacijos taikinys.
Buvo skleidžiami melagingi naratyvai, kad neva NATO yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, o Vidurio Europoje ir Balkanų regione surengtos karinės pratybos „Defender Europe-21" yra vykdomos su „aiškiai išreikštu antirusišku tikslu" ir neva yra galimo NATO karo su Rusija Ukrainoje modelis. Nuo gegužės 19 d. eskaluota NATO specialiųjų operacijų pajėgų pratybų „NobleJump 21" tema. Teigta, kad šių pratybų vieta - Bulgarija ir Rumunija - pasirinkta ne atsitiktinai. Tai šalys, kurios yra arčiausiai Krymo pusiasalio, o neva pagal Pentagono scenarijų hipotetiniame kare su Rusija būtent šioms pajėgoms skirtas pagrindinis vaidmuo „nuginkluojant" strateginius Rusijos ginkluotojų pajėgų objektus pusiasalyje.
Gegužės mėn. tarp pagrindinių dezinformacijos taikinių taip pat išliko Lietuvos Antrojo pasaulinio karo, sovietinės okupacijos ir Ribentropo-Molotovo pakto vertinimas.
Lietuva kaltinta istorinių faktų „perrašymu ir klastojimu". Kremliaus naratyvais siekta iškraipyti ir sumenkinti Ribentropo-Molotovo pakto svorį bei esmę, neigti Baltijos šalių ir Lenkijos okupaciją, įtvirtinti Rusijos kaip SSRS įpėdinės indėlį į pergalę ir formuoti jos kaip taikos ir istorinės tiesos saugotojos įvaizdį, kaltinti Kremliaus režimui nepalankias valstybes nacizmo atgimimu ir nusikaltėlių šlovinimu.
Praėjusį mėnesį Lietuva taip pat sulaukė Kinijos dėmesio. Gegužės 23 d. Kinijos komunistų partijos pagrindiniame leidinyje anglų kalba „The Global Times" pasirodė publikacija pavadinimu „Lietuva rizikuoja turėti problemų dėl geopolitinių žingsnių". Tekste formuotas itin neigiamas Lietuvos įvaizdis dėl sprendimo pasitraukti iš bendradarbiavimo su Kinija formato „1+17" bei Seimo priimtos rezoliucijos, smerkiančios uigūrų tautos genocidą bei žmogaus teisių pažeidimus.
Gegužę ir toliau buvo atakuojami kiti strategiškai reikšmingi taikiniai - konstitucinių pagrindų apsauga, narystė ES ir NATO, energetikos ir ekonomikos politika. Šių temų eskalavimu siekta daryti poveikį Lietuvos visuomenei, mažinti piliečių lojalumą valstybei, menkinti jų pasitikėjimą aukščiausiomis valstybės institucijomis ir narystės NATO svarbą.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, norint sukelti Lietuvos piliečių nepasitenkinimą savo valstybe, skatinti nusivylimo nuotaikas, klaidinti, skaldyti ir supriešinti visuomenę.
