Pasak pareiškimo, pagal anuomet galiojusius įstatymus uždrausti politinės partijos veiklą turėjo teisę tik Aukščiausiasis Lietuvos Respublikos teismas, todėl LKP uždraudimas yra "teisiniu požiūriu įstatymiškai neteisėtas, o politiniu - antidemokratiškas aktas".
Lietuvos socialistai įsitikinę, kad LKP uždraudimas - "ryškus anachronizmas, prieštaraujantis žmogaus teisių ir laisvių chartijai, žmonių įsitikinimų laisvei, laisvei burtis į legalias politines partijas ir susivienijimus".
"Idėjų kova, ypač dabar, kai vis spartėja turtinė ir socialinė žmonių diferenciacija, auga korupcijos ir nusikalstamumo mastai, vyksta eurointegracijos procesai, žymiai sustiprino žmonių domėjimąsi ir socialistine šalies vystymosi galimybe. Todėl komunistų įvarymas į pogrindį yra ne tik neetiškas ir nedemokratiškas veiksmas: jis nesuderinamas ir su teisinės valstybės sąvoka, ir su visuomenės vystymosi tendencijomis", - teigiama socialistų partijos pareiškime.
Socialistai paragino Socialdemokratų partijos vadovus ir valdančiąją Seimo daugumą inicijuoti LKP uždraudimo panaikinimą arba bent kreiptis į Konstitucinį teismą dėl minėtojo Aukščiausiosios Tarybos nutarimo teisėtumo nustatymo.
Nedidelė Socialistų partija yra legali, bet neturi atstovų Seime.
1991 metų rugpjūčio 22 dieną, žlugus pučui Lietuvoje, Aukščiausioji Taryba priėmė pareiškimą "Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje", kuriame teigiama, kad LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 dieną organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą. Be to, LKP šiuo pareiškimu kaltinama rugpjūčio 19 dieną vykdžius perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.
Todėl Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į tai, kad LKP(SSKP) padalinio veikla Lietuvoje prieštarauja Lietuvos konstitucinei santvarkai ir įstatymams bei nesuderinama su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis, uždraudė LKP(SSKP) veiklą Lietuvoje.
Dabar Vilniuje kalintys sausio 13-osios sąmokslininkai Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius skelbiasi esą pogrindyje veikiančios Lietuvos kompartijos vadovais, tačiau tos veiklos požymių viešame gyvenime nepastebima.