VSAT duomenimis, šių metų liepą pasienyje su Baltarusija apgręžta 1018 neteisėtų migrantų, tuo metu birželį tokių buvo 430, gegužę – 370. Kai kurie migrantai ne vieną kartą mėgina neteisėtai kirsti sieną.
VSAT vadas yra minėjęs, kad migrantams padeda ir Baltarusijos pareigūnai, jie ne tik organizuoja užsieniečių srautus, tačiau ir gadina beveik baigtą statyti fizinį barjerą.
Grasino nužudyti
Tačiau migrantai, kurie jau įkliuvo Lietuvos teritorijoje, dažniausiai pasakoja, kad už keliones sumokėjo tūkstančius eurų, o viską organizavo vedliai.
Dar pavasarį sulaikyti du Šri Lankos piliečiai pirmiausia atskrido į Maskvą, o tada automobiliu nusigavo iki Minsko. Dar būdami tėvynėje jie žmonių kontrabandininkams sumokėjo po 1,5 mln. rupijų (maždaug 4 tūkst. eurų) už bilietus į Vokietiją.
Minske abu vyrai apsigyveno viešbutyje, kol iš vedlio per „Whatsapp“ programėlę sulaukė lokacijos Lietuvoje, kur jų lauks automobilis.
„Išsikvietėme taksi ir nuvažiavome prie Baltarusijos sienos, – pasakojo vienas iš keliautojų. – Tada pėsčiomis priėjome spygliuotą vielą, vos ne tuo pat metu prie mūsų atsirado Baltarusijos kariai. Jie paėmė mūsų pasus, juos iškart suplėšė, atėmė mūsų pinigus ir telefoną, o tada jėga nuvedė mus iki viešos miške, kur nėra vietos ir parodė eiti tiesiai.“
„Jei sugrįšit, nužudysim“, – tokiais žodžiais abu vyrus palydėjo baltarusių pasieniečiai.
Galiausiai vyrai nurodytoje vietoje rado jų laukiantį juodos spalvos automobilį. Įsėdę į vidų jie keliavo maždaug valandą, kol jie įkliuvo į Alytaus kelių policijos reidą. Vairuotojas net nebandė išsisukinėti, vos priėjus pareigūnui prisipažino, kad automobilio gale sėdintys tamsaus gymio vyrai – neteisėti migrantai.
Vėliau jis pasakojo, kad už pavežimą jam buvo pažadėta 2 tūkst. eurų, tačiau vietoj pelno jis patyrė nuostolį – turės sumokėti 4900 eurų baudą.
Pro tvorą pralindo
Panašiu metu į Lietuvą pavyko patekti ir 8 afganistaniečių grupei. Visi jie pasakojo, kad jau ne vienerius metus gyveno Maskvoje, kai kurie ten studijuoti išvažiavo dar 2018 m.
Būtent Rusijos sostinėje vaikinai susipažino ir vieną dieną nusprendė keliauti į Vokietiją. Jie nesunkiai internete rado skelbimą, siūlantį tokią paslaugą.
Kelionė automobiliu nuo Maskvos iki Minsko kiekvienam atsiėjo po 350 JAV dolerių, dar po 100 JAV dolerių teko sumokėti už taksi iki sienos. Ten jų jau laukė du vedliai, kurie parodė kelią iki spygliuotos vielos.
„Spygliuotą vielą mes tiesiog pakėlėme ir pro ją pralindome“, – kaip pavyko įveikti kliūtį, pasakojo jie.
Telefone jiems jau anksčiau buvo atsiųstos koordinatės, kur jų lauks automobiliai, turintys nugabenti į Vokietiją. Migrantams pėsčiomis Lietuvos miškais teko įveikti maždaug 20 kilometrų, kol pasiekė sutartą vietą.
Ten jų jau laukė 2 automobiliai. Migrantams susėdus į vidų jie buvo nuvežti beveik iki Lenkijos sienos, bet sustojus vienoje aikštelėje privažiavo pasieniečiai, kurie sulaikė tiek užsieniečius, tiek gabentojus.
Kaip paaiškėjo, nelegaliai pasipelnyti bandė trys baltarusiai, dirbantys Lietuvoje statybininkais. Visiems jiems už padarytą nusikaltimą skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tarp irakiečių – nebepopuliaru
Kai pernai vasarą Lietuvą užplūdo migrantai, didžioji jų dalis buvo Irako piliečiai. Ten socialiniuose tinkluose mūsų šalis buvo rekomenduojama kaip pigus, saugus ir paprastas kelias į Europą.
Tūkstančiai žmonių nuskrisdavo tiesiai į Minską, o iš ten vykdavo iki sienos ir pėsčiomis ateidavo į Lietuvą.
„Niekas dabar nerekomenduoja keliauti per Lietuvą, nėra net jokio kelios“, – kalbėdamas su Delfi tvirtino šiuo metu Vokietijoje gyvenantis, bet ryšį su tautiečiais tėvynėje palaikantis irakietis.
Pasak jo, Lietuva populiari buvo tik praėjusią vasarą, kai dar nepradėjo taikyti atstūmimo politikos. Dabar, jei kas nors ir bando keliauti per Baltarusiją, jie bando patekti į Lenkiją.
„Dabar kelias per Baltarusiją toks pats sunkus, kaip ir per Bulgariją ar Graikiją. Žmonės vis tiek bando eiti, tačiau jei įkliūna, yra atstumiami“, – sakė jis.
Įdomu tai, kad kai kurie irakiečiai, bandantys patekti į Lietuvą, Baltarusijoje yra dar nuo praėjusių metų rudens.
Kovo pradžioje Lietuvoje sulaikyta grupė buvo marga, ten buvo du pakistaniečiai, du indai ir trys irakiečiai.
Pastarieji pasakojo, kad į Baltarusija atvyko dar 2021 m. spalio pabaigoje ir patraukė link Lenkijos sienos, kur buvo įsikūrusi milžiniška migrantų stovykla. Ne vieną kartą nesėkmingai pabandė kirsti sieną, trys vaikinai nuleido rankas ir išsinuomojo butą Minske, kur praleido žiemą.
Statybos beveik baigtos
Tada jis susirado vedlį, kuris vieną dieną pasakė, kad viskas suorganizuota ir galima keliauti. Vyrai pasakojo, kad pasienyje spygliuota tvorą tiesiog peršoko, bet netrukus buvo sulaikyti.
Tiesa, visos šios istorijos įvyko tada, kai fizinio barjero buvo pastatyta gerokai mažiau. Dabar rangovams pasienyje liko įrengti maždaug tris kilometrus pjaunančios vielos ir maždaug 40 kilometrų tvoros segmentų. Sienos su Baltarusija statybą „Epso-G“ turi baigti iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
Bendras fizinio barjero ilgis yra maždaug 500 kilometrų. Visas Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.
„Kol kas galime kalbėti apie vienetinius atvejus, naudojamos tam tikros priemonės, replės arba kitos priemonės, bandoma iškirpti skylutę ir išleisti migrantų grupę. Kartais bandoma perlipti per tvorą, užmetamas medis arba bandoma kopėčiomis įveikti fizinį barjerą, bet mes turime stebėjimo sistemą ir galimybę reaguoti“, – apie tai, kaip įveikiama siena, yra pasakojęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Akcentuojama, kad tik siena nėra išsigelbėjimas, ji pristabdo, bet nesustabdo migrantų. Visgi iki metų pabaigos planuojama visą pasienį padengti ir stebėjimo sistemomis, tuomet pasieniečiai galės iškart reaguoti į bandymus kirsti sieną.
