Praėjusią savaitę Lietuvos šeimų sąjūdis (LŠS) socialinėje erdvėje paskelbė ir jų kandidatus, sąrašus, kuriuos remia arba rekomenduoja.
„Lietuvos atsinaujinimą pradėkime nuo savojo miesto. Valdančiųjų partijų atstovams savivaldos rinkimuose – vieningas NE ir nei vieno balso!“ – ragina Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai.
Daugiausiai – 16 LŠS žmonių kandidatuoja į Kauno miesto savivaldybę. Čia raginama remti ir sąrašo „Stipri šeima – stiprus Kaunas“ lyderį ir kandidatą į merus Darių Trečiakauską.
LŠS atstovai taip pat kandidatuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašuose – Druskininkų savivaldybėje, Kauno rajone (čia raginama palaikyti kandidatą į merus Artūrą Orlauską), Šilutės rajone.
Klaipėdos miesto savivaldybėje raginama palaikyti LŠS atstovus, kurie įrašyti į Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąrašą, Marijampolėje – Krikščionių sąjungą. Būtent čia antruoju numeriu ir įrašytas Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
LŠS atstovai įrašyti į Regionų partijos sąrašus Prienų rajone (raginama palaikyti kandidatą į merus Egidijų Visocką), Vilniaus miesto savivaldybėje.
Raseinių rajone LŠS atstovai įrašyti į Raseinių žemaičio sąrašą. O Visagino savivaldybėje LŠS atstovai įrašyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) sąraše.
Pateiktame sąraše taip pat nurodoma, kad kai kuriuos sąrašus savivaldybėse LŠS remia. Tarp remiamų partijų: LVŽS, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai), Lietuvos regionų partija. Utenoje – sąrašas „Stipri Utena“, Šiaulių mieste – „Dirbame miestui“, Biržuose – „Biržų atgimimas“.
O tarp sąrašų, kuriuos LŠS rekomenduoja rinktis įvairiose šalies savivaldybėse – LVŽS, Lietuvos regionų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.
LŠS brandina kitą strategiją: telkia mažąsias partijas
Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas R. Grinevičius Eltai sakė, kad toks sprendimas priimtas „paskaičiavus“, jog taip bus efektyviau.
„Mes paskaičiavome, kad dalyvaudami atskirai išeikvosime daugiau jėgų ir lėšų negu pasirinkę partijas, kurios atitinka Lietuvos šeimų sąjūdžio programą“, – teigė R. Grinevičius, kuris Marijampolės savivaldybės tarybos nario posto sieks dalyvaudamas Krikščionių sąjungos sąraše.
Be to, akcentavo jis, siekti pozicijų savivaldoje, pavyzdžiui, steigiant naują komitetą – nėra paprasta. Esą valdžia priėmė tokius rinkimus reglamentuojančius įstatymus, kad Lietuvos šeimų sąjūdžiui mesti iššūkį tradicinėms partijoms kone neįmanoma. Todėl, tęsė LŠS lyderis, teko rinktis vertybiniu atžvilgiu organizacijai artimas partijas.
Ir nors pastaruosius metus Lietuvos šeimų sąjūdžiui nebepavyko suburti tokios tūkstantinės minios, kokia buvo susirinkusi į Vingio parką 2021 m. gegužę, R. Grinevičius tikina, kad LŠS ambicija yra didesnė, nei tik dalyvauti rinkimuose po kitų partijų vėliava. Be to, anot jo, nepaisant gerokai praretėjusių renginių, kuriuos inicijuoja organizacija, LŠS vis dar turi parako. Tą, pasak jo, rodo policijos skambučiai prieš kiekvieną didesnį renginį Vilniuje.
„Jei prieš Vasario 16–ąją policijos atstovai iš Vilniaus pasiskambina ir klausia, ar Lietuvos šeimų sąjūdis nedarys mitingo... Tai reiškia rūpime. Prieš kiekvieną šventę gaunu tokių skambučių“, – didžiuodamasis sakė R. Grinevičius.
Vienas iš organizacijos lyderių užsimena, kad jau artimiausių Seimo rinkimų metu LŠS į politinę areną gali pabandyti brautis visai kitokiais metodais. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia užduotis – suvienijus panašių pažiūrų mažąsias partijas mesti iššūkį dabartinei valdančiajai daugumai. Galbūt net steigti naują politinį darinį.
„Mūsų užduotis yra suvienyti visas mažiukes partijas, kurios yra opozicijoje prieš dabartinę valdančiąją daugumą. Jas suvienijus – spręsti klausimą apie juridinį asmenį. Ar tai būtų politinė partija, ar panašiai. Šia linkme dirbame“, – Eltai teigė R. Grinevičius.
Pasak jo, šiuo klausimu buvo jau ne vienas susitikimas ir pokalbis. Visgi, pripažįsta jis, procesas sudėtingas ir susitarti dėl bendrų tikslų nėra paprasta.
„Buvo susitikimų, buvo pritarimų ir nesutarimų. Bet procesas vyksta, vyko ir vyks. Jei nepavyks, būsime darę viską, kad pavyktų“, – sakė LŠS lyderis.
Jei kartais suburti bendraminčių nepavyktų, tęsė R. Grinevičius, jis turi savo asmeninę viziją, ką reikėtų daryti 2024 m. Seimo rinkimų metu.
„Aš matau vienintelį problemos sprendimą būdą Seimo rinkimuose, tai kelsiu ir Sąjūdžio taryboje... Reikėtų, kad Lietuvos šeimų sąjūdžio nariai savo miestuose atrinktų garsų, išsilavinusį, protingą, gerų pažiūrų, sąžiningą žmogų... Ir jei nepavyksta tų partijų sujungimai, sąjūdžio atstovams reikėtų dalyvauti išskirtinai vienmandatinėse apygardose. Tai būtų kaip ir Lietuvos šeimų sąjūdžio žmogus“, – apibendrino R. Grinevičius.
