Apie šios pagalbos formą ir pobūdį buvo kalbama per vaizdo tiltą Vilnius–Maskva, kuriame dalyvavo Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų ir Rusijos įstaigų, kuruojančių darbą su tautiečiais užsienyje, atstovai.
Diskusijos, kuri vyko spalio 13 d., dalyviai Lietuvoje pateikė Lenkijos pavyzdį ir tai, kaip ji kovoja už Lietuvos lenkų teises, bei skundėsi, kad Rusija šiuo atžvilgiu nieko nedaro.
Savo ruožtu, Rusijos valdininkai tvirtino, kad Rusija tik dabar pradėjo daryti tai, kuo turėjo pasirūpinti prieš 20 metų – palaikyti užsienio šalyse gyvenančius rusus.
Jie pasakė, kad rusų kalbos išsaugojimas užsienyje yra strateginė Rusijos vadovybės užduotis. Be to, valdininkai gailėjosi, kad „bendra humanitarinė ir istorinė erdvė yra prarasta“ (t. y., Sovietų Sąjunga – DELFI) ir tikino, jog tai „labai kenkia Lietuvos humanitarinio mokslo kokybei“. Jie rėmėsi neseniai Vladimiro Putino paskelbtu straipsniu apie Eurazijos Sąjungą.
Vaizdo tiltą Vilniuje, prieš tarptautinę teminę konferenciją, kuri bus skirta rusų kalbos statusui užsienio šalyse ir įvyks Maskvoje spalio mėn. viduryje, organizavo agentūra „RIA Novosti“ ir jos kolegos.
„Juridinio statuso ji neturi, Lietuvos konstitucijoje nurodyta viena valstybinė kalba – lietuvių“, – pranešė ji.
E. Kanaitė papasakojo Maskvos valdininkams apie išsilavinimą rusų kalba Lietuvoje, pažymėjusi, kad per 20 nepriklausomybės metų rusų mokyklų skaičius pastebimai sumažėjo ir dabar išsilavinimo gimtąja kalba erdvė gerokai apribota.
„Kur Rusijos palaikymas? – paklausė ji vaizdo tilto dalyvių iš Rusijos. – Mes kalbame ne apie materialinę paramą, bet apie moralinę. Net per neseniai įvykusį JTO tarybos posėdį Rusija neiškėlė klausimo apie savo tėvynainių gynimą švietimo srityje, tik priminė Lietuvai apie nacizmo šlovinimą.“
Jos teigimu, Rusija neskiria pakankamai dėmesio problemoms, susijusioms su rusų kalbos išsaugojimu Lietuvoje. „Mes veikiame išvien su lenkų bendruomene, rengiame protesto akcijas (...) Tačiau norėtųsi palaikymo (iš Rusijos pusės – DELFI), o kai jo nesulaukiame, nusiviliame“, – tęsė E. Kanaitė.
Jos nuomone, Lietuva pažeidžia Europos konvencijoje nurodytas nacionalinių mažumų teises ir „taiko dvigubų standartų politiką“. O Latvijos ir Estijos pavyzdys Lietuvai netinka, nes šiose šalyse nacionalinių mažumų padėtis, susijusi su išsilavinimu, yra visiškai kitokia.
Vilniaus miesto tarybos narė ir Slavų gailestingumo fondo vadovė Olga Gorškova pareiškė, kad per tautiečių susitikimą, kuris neseniai įvyko Vilniuje, jo dalyviams „nepavyko įtikinti Lietuvos švietimo ministerijos atstovo, jog ministerija vykdo (rusakalbių gyventojų – DELFI) asimiliacijos politiką“.
Kaip pažymėjo O. Gorškova ir kiti diskusijos dalyviai, kalbos išsaugojimo klausimas sutelkė įvairius šalies rusų bendruomenės judėjimus.
„Konsolidacija, apie kurią mes kalbame jau daug metų, tapo realybe. Mums pavyko užmegzti dialogą lygiomis teisėmis su miesto savivaldybe“, – patvirtino O. Gorškova.
Jos teigimu, dialoge su vadovybe reikia laikytis ne laukimo pozicijos, bet taikyti puolimo taktiką, ir dabar reikėtų sukurti rusiškos mokyklos užsienyje ateities koncepciją.
Žurnalistė Nina Mackevič taip pat pabrėžė, kad rusų kalbos išsaugojimo problema paskatino rusų bendruomenės konsolidavimą. Jos teigimu, rusų kalbos padėtis Lietuvoje prasta. Mokiniai ir jų tėvai renkasi kokybišką išsilavinimą, o stiprių rusiškų mokyklų mažai.
„Rusų kalba iš tiesų tapo skurdi, netgi, sakyčiau, vargana. Atitrūkus nuo gyvosios aplinkos tai natūralu“, – konstatavo ji, atkreipusi dėmesį į didelį pačių lietuvių susidomėjimą rusų kalba.
Viena iš jaunų tautiečių organizacijos „Iniciatyvinė grupė“ atstovių pabrėžė, kad rusiškų mokyklų uždarymas yra pačių rusų asimiliacijos pasekmė ir pastangos turėtų būti nukreiptos būtent į „rusų kultūros išsaugojimą tarp pačių rusų.“
Vaizdo tilto dalyviai taip pat paprašė rusų padidinti studentų, besimokančių Rusijos aukštosiose mokyklose, kvotas ir reklamuoti aukštojo mokslo įstaigas Rusijoje ir Lietuvoje.
Užsienyje gyvenančių rusų instituto direktorius Sergejus Pantelejevas savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos gyventojai pavėluotai reaguoja į geopolitinį Rusijos atoslūgį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Mes privalome daryti tai, kuo turėjome pasirūpinti prieš 20 metų, – sako jis. – Mes privalome kurti rusišką tinklą.“
Darbo su tautiečiais valdybos ir nevyriausybinės organizacijos „Rossotrudničestvo“ („Rusijos bendradarbiavimas“) vadovas Viktoras Baženovas pabrėžė, kad mokyklų sumažėjo, bet ir dalis rusų išvyko iš Baltijos šalių. Jis pažadėjo, kad Rusija pamėgins padėti rengiant rusiškų mokyklų specialistus.
„Šiuo metu nėra darnios rusų kalbos palaikymo užsienyje sistemos, koncepcija kuriama“, – prisipažino jis vaizdo tilto dalyviams.
Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto dekano pavaduotojas Aleksejus Vlasovas pareiškė, kad rusų kalbos išsaugojimas yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, kuriose ji aktyviai išstumiama iš viešosios erdvės, problema.
„Rusų kalbos išsaugojimas – Rusijos užduotis ir strateginis tikslas“, – pabrėžė jis. A. Vlasovas taip pat pridūrė, kad Rusijos aukštasis išsilavinimas yra strateginis išteklius, kuriuo ji nesinaudoja, o Maskvos valstybinis institutas orientuojasi į bendrus Rusijos–Baltijos šalių projektus, tačiau „tam reikalingi kontrahentai“.
„Deja, Lietuvos kolegos neina į kontaktą, ir tai stabdo bendradarbiavimą. Bendros humanitarinės ir istorinės erdvės (Sovietų Sąjungos – DELFI) praradimas atsiliepia ir Lietuvai. Be Rusijos dirbtinai prarandamas išteklius lietuvių aukštosios mokyklos plėtrai“, – pažymėjo jis, trumpai priminęs apie neseniai pasirodžiusį Vladimiro Putino straipsnį apie Eurazijos Sąjungą.
„Kalbėdami apie didelį Eurazijos projektą, turime omenyje projektą visoje posovietinėje erdvėje“, – pabrėžė jis.
„Baltijos šalims siūloma prisijungti prie sėkmingų valstybių sąjungos, o sėkminga netapsi, jei žmonės bus neišsilavinę, nežinos savo istorijos. Svarbiausia užduotis – humanitarinės švietimo erdvės atkūrimas“, – mano A. Vlasovas.
Šalys susitarė, kad rusų kalbos išsaugojimo klausimą konkrečiau ir asmeniškai aptars per konferenciją Maskvoje.