aA
Lietuvos rusai kreipėsi pagalbos į Rusiją, prašydami padėti išsaugoti išsilavinimą rusų kalba ir pateikė Lenkijos pavyzdį.
Lietuvos rusai lygiuojasi į lenkus ir prašo Rusijos pagalbos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Apie šios pagalbos formą ir pobūdį buvo kalbama per vaizdo tiltą Vilnius–Maskva, kuriame dalyvavo Lietuvos rusų visuomeninių organizacijų ir Rusijos įstaigų, kuruojančių darbą su tautiečiais užsienyje, atstovai.
Diskusijos, kuri vyko spalio 13 d., dalyviai Lietuvoje pateikė Lenkijos pavyzdį ir tai, kaip ji kovoja už Lietuvos lenkų teises, bei skundėsi, kad Rusija šiuo atžvilgiu nieko nedaro.

Savo ruožtu, Rusijos valdininkai tvirtino, kad Rusija tik dabar pradėjo daryti tai, kuo turėjo pasirūpinti prieš 20 metų – palaikyti užsienio šalyse gyvenančius rusus.

Jie pasakė, kad rusų kalbos išsaugojimas užsienyje yra strateginė Rusijos vadovybės užduotis. Be to, valdininkai gailėjosi, kad „bendra humanitarinė ir istorinė erdvė yra prarasta“ (t. y., Sovietų Sąjunga – DELFI) ir tikino, jog tai „labai kenkia Lietuvos humanitarinio mokslo kokybei“. Jie rėmėsi neseniai Vladimiro Putino paskelbtu straipsniu apie Eurazijos Sąjungą.

Vaizdo tiltą Vilniuje, prieš tarptautinę teminę konferenciją, kuri bus skirta rusų kalbos statusui užsienio šalyse ir įvyks Maskvoje spalio mėn. viduryje, organizavo agentūra „RIA Novosti“ ir jos kolegos.

Ella Kanaitė
Ella Kanaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė iškart pareiškė, kad jokio statuso Lietuvoje rusų kalba neturi.

„Juridinio statuso ji neturi, Lietuvos konstitucijoje nurodyta viena valstybinė kalba – lietuvių“, – pranešė ji.

E. Kanaitė papasakojo Maskvos valdininkams apie išsilavinimą rusų kalba Lietuvoje, pažymėjusi, kad per 20 nepriklausomybės metų rusų mokyklų skaičius pastebimai sumažėjo ir dabar išsilavinimo gimtąja kalba erdvė gerokai apribota.

„Kur Rusijos palaikymas? – paklausė ji vaizdo tilto dalyvių iš Rusijos. – Mes kalbame ne apie materialinę paramą, bet apie moralinę. Net per neseniai įvykusį JTO tarybos posėdį Rusija neiškėlė klausimo apie savo tėvynainių gynimą švietimo srityje, tik priminė Lietuvai apie nacizmo šlovinimą.“

Jos teigimu, Rusija neskiria pakankamai dėmesio problemoms, susijusioms su rusų kalbos išsaugojimu Lietuvoje. „Mes veikiame išvien su lenkų bendruomene, rengiame protesto akcijas (...) Tačiau norėtųsi palaikymo (iš Rusijos pusės – DELFI), o kai jo nesulaukiame, nusiviliame“, – tęsė E. Kanaitė.

Jos nuomone, Lietuva pažeidžia Europos konvencijoje nurodytas nacionalinių mažumų teises ir „taiko dvigubų standartų politiką“. O Latvijos ir Estijos pavyzdys Lietuvai netinka, nes šiose šalyse nacionalinių mažumų padėtis, susijusi su išsilavinimu, yra visiškai kitokia.

Vilniaus miesto tarybos narė ir Slavų gailestingumo fondo vadovė Olga Gorškova pareiškė, kad per tautiečių susitikimą, kuris neseniai įvyko Vilniuje, jo dalyviams „nepavyko įtikinti Lietuvos švietimo ministerijos atstovo, jog ministerija vykdo (rusakalbių gyventojų – DELFI) asimiliacijos politiką“.

Kaip pažymėjo O. Gorškova ir kiti diskusijos dalyviai, kalbos išsaugojimo klausimas sutelkė įvairius šalies rusų bendruomenės judėjimus.

„Konsolidacija, apie kurią mes kalbame jau daug metų, tapo realybe. Mums pavyko užmegzti dialogą lygiomis teisėmis su miesto savivaldybe“, – patvirtino O. Gorškova.

Jos teigimu, dialoge su vadovybe reikia laikytis ne laukimo pozicijos, bet taikyti puolimo taktiką, ir dabar reikėtų sukurti rusiškos mokyklos užsienyje ateities koncepciją.

Žurnalistė Nina Mackevič taip pat pabrėžė, kad rusų kalbos išsaugojimo problema paskatino rusų bendruomenės konsolidavimą. Jos teigimu, rusų kalbos padėtis Lietuvoje prasta. Mokiniai ir jų tėvai renkasi kokybišką išsilavinimą, o stiprių rusiškų mokyklų mažai.

„Rusų kalba iš tiesų tapo skurdi, netgi, sakyčiau, vargana. Atitrūkus nuo gyvosios aplinkos tai natūralu“, – konstatavo ji, atkreipusi dėmesį į didelį pačių lietuvių susidomėjimą rusų kalba.

Viena iš jaunų tautiečių organizacijos „Iniciatyvinė grupė“ atstovių pabrėžė, kad rusiškų mokyklų uždarymas yra pačių rusų asimiliacijos pasekmė ir pastangos turėtų būti nukreiptos būtent į „rusų kultūros išsaugojimą tarp pačių rusų.“

Vaizdo tilto dalyviai taip pat paprašė rusų padidinti studentų, besimokančių Rusijos aukštosiose mokyklose, kvotas ir reklamuoti aukštojo mokslo įstaigas Rusijoje ir Lietuvoje.

Užsienyje gyvenančių rusų instituto direktorius Sergejus Pantelejevas savo ruožtu pabrėžė, kad Rusijos gyventojai pavėluotai reaguoja į geopolitinį Rusijos atoslūgį po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

„Mes privalome daryti tai, kuo turėjome pasirūpinti prieš 20 metų, – sako jis. – Mes privalome kurti rusišką tinklą.“

Darbo su tautiečiais valdybos ir nevyriausybinės organizacijos „Rossotrudničestvo“ („Rusijos bendradarbiavimas“) vadovas Viktoras Baženovas pabrėžė, kad mokyklų sumažėjo, bet ir dalis rusų išvyko iš Baltijos šalių. Jis pažadėjo, kad Rusija pamėgins padėti rengiant rusiškų mokyklų specialistus.

„Šiuo metu nėra darnios rusų kalbos palaikymo užsienyje sistemos, koncepcija kuriama“, – prisipažino jis vaizdo tilto dalyviams.

Maskvos valstybinio universiteto istorijos fakulteto dekano pavaduotojas Aleksejus Vlasovas pareiškė, kad rusų kalbos išsaugojimas yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių, kuriose ji aktyviai išstumiama iš viešosios erdvės, problema.

„Rusų kalbos išsaugojimas – Rusijos užduotis ir strateginis tikslas“, – pabrėžė jis. A. Vlasovas taip pat pridūrė, kad Rusijos aukštasis išsilavinimas yra strateginis išteklius, kuriuo ji nesinaudoja, o Maskvos valstybinis institutas orientuojasi į bendrus Rusijos–Baltijos šalių projektus, tačiau „tam reikalingi kontrahentai“.

„Deja, Lietuvos kolegos neina į kontaktą, ir tai stabdo bendradarbiavimą. Bendros humanitarinės ir istorinės erdvės (Sovietų Sąjungos – DELFI) praradimas atsiliepia ir Lietuvai. Be Rusijos dirbtinai prarandamas išteklius lietuvių aukštosios mokyklos plėtrai“, – pažymėjo jis, trumpai priminęs apie neseniai pasirodžiusį Vladimiro Putino straipsnį apie Eurazijos Sąjungą.

„Kalbėdami apie didelį Eurazijos projektą, turime omenyje projektą visoje posovietinėje erdvėje“, – pabrėžė jis.

„Baltijos šalims siūloma prisijungti prie sėkmingų valstybių sąjungos, o sėkminga netapsi, jei žmonės bus neišsilavinę, nežinos savo istorijos. Svarbiausia užduotis – humanitarinės švietimo erdvės atkūrimas“, – mano A. Vlasovas.

Šalys susitarė, kad rusų kalbos išsaugojimo klausimą konkrečiau ir asmeniškai aptars per konferenciją Maskvoje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Naujas rekordas: patvirtinti 2339 nauji atvejai, 22 asmenys mirė (503)

Praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2339 koronaviruso atvejai . Nuo viruso mirė 22 asmenys.

28 dienas – nė vieno naujo COVID-19 atvejo: išmokome vertingą pamoką (5)

Viktorijos valstijoje, kur kilo didžiausias koronaviruso protrūkis Australijos mastu, per 28...

Ant Nausėdos stalo tikrai sudėtinga ministrų dėlionė: kai kurios kandidatūros – tikras galvos skausmas (621)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda pradėjo išsamiai nagrinėti kandidatus į ministrus....

Butų nuomos kainų pokyčiai – galvosūkis ir patiems ekspertams: nesutaria, kas lėmė tokias sumas (184)

Pavasarį kritusios būsto nuomos kainos per vasarą ne tik stabilizavosi, bet dar ir, palyginti su...

Be kaukės ir pirštinių į COVID-19 ligoninę žengęs Lukašenka: tai tu čia gydai žmones? (35)

Aliaksandras Lukašenka nuvyko į 6-ąją miesto klinikinę ligoninę ir apsilankė vadinamojoje...

Paulius Gritėnas. Mus žudo nebe virusas, o cinizmas (86)

Kuo koronaviruso laikai skiriasi nuo istorinių maro epidemijų? Modernusis mokslas per kelis...

„Zenit“ gretose nutūpę buvę žalgiriečiai tikėjosi kitokio sugrįžimo į Kauną į Rusiją pasikviestų Walkupą

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį namuose 75:83 kapituliavo prieš Sankt Peterburgo „Zenit“, o...

„Juodasis penktadienis“: kodėl prekybininkai taiko tokias dideles nuolaidas? (37)

„ Juodasis penktadienis “ Vakaruose laikomas svarbiausia apsipirkimų diena metuose. Nors...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Valkiūnas – apie svarbiausius savaitės įvykius (1)

Per plauką, tačiau Ingrida Šimonytė šią savaitę Seime buvo patvirtinta ministre pirmininke, o...

|Maža didelių žinių kaina