aA
Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos krizei dalis lietuvių ėmė įtariau žiūrėti į rusų tautybės Lietuvos piliečius. Pasitaiko, kad net čia gimę, užaugę ir jokios kitos tėvynės neturintys jauni žmonės priversti deklaruoti savo požiūrį į Rusijos politiką, įtikinėti, kad nėra priešiški ir nelojalūs Lietuvai.
Vandalai tą pačią dieną ištepliojo pakabintą užrašą rusų kalba
© DELFI

Nors socialinės apklausos neapčiuopia ryškaus lietuvių priešiškumo rusų tautybės žmonėms, visgi dalis Lietuvos rusų gali prisiminti ne vieną nemalonią situaciją, kai jiems buvo priskirti stereotipiniai bruožai ar prilipinta „penktosios kolonos“ etiketė.

Rusų tautybės žmonės – tarp labiausiai mėgstamų

Vertinant dabartinės Rusijos keliamus pavojus kaimyninėms šalims galima tikėtis nemažos dalies Lietuvos visuomenės neigiamų nuostatų Lietuvos rusų atžvilgiu. Tačiau visuomenės apklausos byloja – rusų tautybės žmonės Lietuvoje yra tarp labiausiai mėgstamų grupių, kurių atžvilgiu socialinė distancija yra viena mažiausių.

Pavyzdžiui, Lietuvos socialinių tyrimų centro organizuotos visuomenės apklausos nuo 2005–2015 m. rodo palankų daugumos gyventojų požiūrį į rusų tautybės asmenis. Galbūt naujesni duomenys būtų kiek kitokie, bet paprastai nacionalinės nuostatos staiga drastiškai nepasikeičia.

Rusų tautinė mažuma nepatiria jokių teisių ribojimo

Vertinant rusų mažumos teises Lietuvoje, rezultatai taip pat nerodo jokių didesnių bėdų.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 360 tūkst. rusų tautybės asmenų, apytiksliai tai sudaro apie 6 proc. visų šalies gyventojų. Jiems atstovaujančios organizacijos veikia kultūros, švietimo, sporto, vaikų ir jaunimo, labdaros bei kitose srityse. Galimybė mokytis gimtąja kalba sudaro sąlygas Lietuvos rusams išsaugoti ir puoselėti savo etninę tapatybę (šalyje veikia 35 bendrojo lavinimo mokyklos rusų mokomąja kalba).

Asmeninės patirtys rodo rusofobiškas nuostatas

Visgi, pakalbinus keletą rusų tautybės lietuvių ryškėja įtampos, susijusios su stiprėjančia rusofobija ir ilgalaikiais stereotipais apie kaimyninę tautą.

Rusų mokyklos moksleiviai sutiko pasidalinti savo patirtimis, kai vien dėl savo kalbos ar etninės tapatybės patyrė menkinimą ar išankstines nuostatas, kurios su jais neturėjo nieko bendra. Žemiau pateikiamos mokinių citatos:

„Prisimenu, kaip prieš porą metų lauke kalbėjau su draugais, pro šalį ėjo du vaikinai, išgirdę mus kalbant rusiškai, jie pavadino mus okupantais.“

„Mano istorijos mokytoja yra istorijos egzamino vertintoja. Kiekvienais metais ji tikrina egzaminus kartu su mokytoju iš lietuvių mokyklos. Mokytoja pastebėjo, kad šalia sėdintis vertintojas neįskaitydavo rusakalbių mokinių atsakymų vien dėl to, kad jie buvo netaisyklingai lietuviškai suformuluoti. Mokytojas teigė, kad jis yra gimtosios šalies (Lietuvos) patriotas, todėl nesiruošia nusileidinėti rusams.“

„Asmeniškai aš dažnai susiduriu su priešišku nusistatymu prieš rusus. Pirmą kartą tai pajutau būdama penkerių metų, kai dar tuo metu blogai šnekėdama lietuviškai vaikų žaidimo aikštelėje norėjau susipažinti su keliom mergaitėm. Mergaitės buvo šiek tiek už mane vyresnės, kai paklausiau ką jos veikia, gavau tokį atsakymą: „ Eik iš čia, mes su rusais nedraugaujam.“

„Prieš du metus Vilniuje vyko „Imagine Dragons“ koncertas. Stovėjau didžiulėje eilėje, žmonės buvo susispaudę ir sušalę. Nei iš šio, nei iš to priekyje stovinčios merginos pradėjo stumdytis taip parodydamos savo pyktį, paprašiau jų nustoti, už tai man buvo atsakyta „Užsičiaupk, rusų žiurke!“

Jei gini rusų tautybės žmones – esi Lietuvos priešas

Lietuvos mokinių sąjungos valdybos narys Dominykas Šiugžda sako, kad atvirų užgauliojimų prieš rusus nėra matęs, tačiau nuolat girdi rusų pašiepimą, kai kalbama jiems už akių.

„Aš savo tarpe to nepastebiu, nematau to, nes aplink mane nėra rusų tautybės žmonių, bet girdžiu, kaip jie yra pašiepiami tam tikrais negražiais žodžiais, taip pat tai matau ir socialinėje erdvėje. Klasiokai, draugai, vyresni žmonės. O kas yra liūdniausia – žymūs žmonės. Kurie turi autoritetą, juos stebi daug žmonių“, – pasakoja D. Šiugžda.

Vaikinas sako, kad kartais paklausia, kodėl žmonės taip mano, tačiau sulaukia tik stereotipinių frazių be jokių argumentų. „Yra žmonių, kurių nuomonę įmanoma pakeisti šiuo klausimu, o kiti ir prieš mane nusistato, nes, pasirodo, „aš esu prieš lietuvius“ ir dėl to ginu rusų tautybės žmones. Manau, kad priežastys slypi praeityje. Kai Rusija buvo mus okupavus, ką dabar jų valdžia daro. Esmė ta, kad čia iš kartos į kartą perleidžiamas dalykas. O dar viena priežastis – valdžios pasisakymai apie rusų tautybės žmones, manau iš ten ir kyla neapykanta ir nusistatymas“, – sako D. Šiugžda.

Kalta žiniasklaida?

Žurnalistas Audrius Lelkaitis, ilgą laiką dirbęs su Visagino rusų tautybės vaikais, pastebi, kad dalis žiniasklaidos Rusijos valdžią ir politiką tapatina su rusais kaip tauta. Pasak žurnalisto, visuomenės informavimo priemonės turi didžiulę įtaką žmonių sąmonėje esančių stereotipų ir įvaizdžių formavimui: „Reikšdama nuomonę, žiniasklaida turi didelę galią paveikti visuomenės nuomonę ir suformuoti neigiamą arba teigiamą įvaizdį.“

Lietuvos žiniasklaidos turinio tyrimų duomenys rodo, kad televizijoje ir internete pasirodančioje medžiagoje rusų etninė grupė minima propagandos kontekste. Būtent žurnalistai, A. Lelkaičio teigimu, atrenka ir apdoroja informaciją apie tautines mažumas bei pasistengia, kad ta informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją. Kaip pagrindinė informacijos teikėja, žiniasklaida gali sukurti didžiulę įtampą tarp tautinių mažumų ir visuomenės, taip didindama nepasitikėjimą ir abejingumą vieni kitiems.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2017/2018 m. dalis, įgyvendinant Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas darbe su jaunimu“. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.

Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (193)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (1045)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (278)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (45)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (58)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Tyrimas parodė: seksas su buvusiu partneriu netrukdo atsigauti po išsiskyrimo (20)

Tūkstančius kartų girdėjote įspėjimą, kad po išsiskyrimo to daryti nederėtų, tačiau seksas...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (20)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...

Darbuotojų savijauta rūpinasi neįprastu būdu: leidžia dirbti su šunimis, žiurkėmis ir tarantulais (15)

Ar įsivaizduojate įprastą savo darbo dieną šunų, žiurkių ir tarantulų apsuptyje? Interneto...

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti (1)

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.

Kaip išvengti negatyvios kritikos asmeniniuose santykiuose? (3)

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones? Ar todėl,...