Lietuvos prokurorai rengiasi vykti į Ukrainą: padės kolegoms tirti Rusijos įvykdytus nusikaltimus

Ekshumuoti kūnai – vienoje masinėje kapavietėje Bučoje. Dirba Ukrainos tyrėjai. Fiksuojama kiekviena okupantų žiaurumą įrodanti detalė.

Kijevas praneša, kad yra sukurtas specialus mechanizmas Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Šiame mechanizme dalyvaus vietos ir tarptautiniai ekspertai – tyrėjai, prokurorai ir teisėjai.

Renkami nusikaltimų įrodymai Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) Hagoje.

„Jūs žinote, kad dabar Ukrainoje pradėjome 5 600 bylų dėl minėtų karo nusikaltimų, susijusių su penkiais šimtais įtariamųjų iš Rusijos Vyriausybės ir kariuomenės“, – sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova.

Reikia kuo daugiau liudytojų

Į ukrainiečių pradėtas bylas bus įtraukta ir medžiaga, surinkta Lietuvos prokurorų. Prokurorai jau dirba.

Prieš kelias dienas iš Ukrainos grįžę Lietuvos parlamentarai sako, kad parvežė Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininko prašymą atsiųsti daugiau tyrėjų.

„Ciniškai kalbant, ten yra, ką daryti, būtų labai gerai, kad būtų kuo didesnis ratas prokurorų iš įvairių valstybių, kad būtų kiek galima daugiau liudytojų tuose karo nusikaltimuose“, – sakė Seimo Liberalų frakcijos narys Raimundas Lopata.

Lietuvoje pradėtas tyrimas

Lietuva pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje. Nuo kovo dirba jungtinė Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos tyrėjų grupė. Joje – apie keturiasdešimt Lietuvos prokurorų, policijos ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų. Bet pagrindinis jų darbas bus Lietuvoje.

„Susitikimų tikslas ir buvo, kaip rinkti įrodymus, kaip juos apiforminti, kaip juos užfiksuoti, kad jie būtų tinkami TBT. Lietuvos, tuo pačiu ir Lenkijos, pareiga yra apklausti į Lietuvą atvykusius asmenis, pabėgėlius iš Ukrainos“, – komentavo generalinė prokurorė Nida Gurskienė.

Prokurorai vyks į Ukrainą

Žudynių vietose Ukrainoje taip pat dirbs mūsų prokurorai, tačiau jau daug mažesniu pajėgumu.

„Mes negalime leisti visų norinčių, jų būtų ir daugiau. Esame sutarę – apie tris ar keturis žmones, nes tuos žmones reikia ir aprūpinti, ir apgyvendinti, pasirūpinti jų saugumu“, – aiškino N. Gurskienė.

Kurie prokurorai ir kada vyks į Ukrainą neatskleidžiama. Pagal Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prokuratūrų susitarimą, pareigūnai fiksuos, analizuos ir saugos duomenis apie Ukrainoje padarytus nusikaltimus, ir padės užtikrinti karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

„Ukraina turi du pasirinkimus. Vieną – ji gali teisti pati. Kitą – ji gali perduoti bet kuriai kitai valstybei, kad ir Lietuvai ar Vokietijai, kur yra saugiau, ir kur žinoma, kad tarkime nepasieks ilgos Rusijos rankos.

Visi tie įrodymai, parodymai tuo metu taps labai svarbūs. Jau nekalbant apie Hagos procesą, kuris bus visos tos nusikalstamos kampanijos apibendrinimas“, – aiškino Mykolo Romerio universiteto teisės profesorius Justinas Žilinskas.

Tyrimas gali užtrukti

Tyrimas gali užtrukti, neabejoja teisės ekspertas. Tačiau bus greitesnis negu beveik tris dešimtmečius tirti Sausio 13-osios nusikaltimai.

„Tyrimai užtrunka ne vienerius metus. Tik tiek, kad prie Ukrainos tyrimo dirba tarptautinė komanda. Tai iš dalies greitina procesus. Be to mūsų Sausio 13-osios byloje buvo stabdymų ir dėl grynai nacionalinės teisės reguliavimų. O čia dabar yra kitas klausimas“, – sakė J. Žilinskas.

Šiuo metu prie Lietuvos prokuratūros atliekamo tyrimo dėl nusikaltimų Ukrainoje yra prijungtas tyrimas ir dėl Mariupolyje žuvusio režisieriaus Manto Kvedaravičiaus mirties. Įtariama, kad jis buvo kankintas ir nužudytas.