Po to, kai buvo pranešta, kad Baltijos jūra ties Palanga negailestingai nuplovė dalį paplūdimio, skirtingų sričių specialistai ėmė analizuoti to priežastis.
Palangos paplūdimiuose – avarinė situacija

Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, kratų erozijos procesai suintensyvėjo pajūryje įsivyravus vėjuotiems orams.

Savo ruožtu Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas Gintautas Žilinskas tikino, kad šį reiškinį iš dalies paskatino akmenų, buvusių prie Palangos tilto, pašalinimas.

Tiesa, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis yra įsitikinęs, kad to priežastis – aukštas Baltijos jūros vandens lygis.

Įvardijo naują priežastį – kyla vandens lygis

„Klaipėdos uoste Baltijos jūros vandens lygis matuojamas nuo 1898 m. Matavimais nustatyta, kad vidutinis daugiametis birželio mėnesio vandens lygis yra 497 cm virš matavimo stoties nulinės atžymos, o šių metų birželio mėnesį vidutinis vandens lygis buvo 517 cm. Tai yra, 24 cm aukštesnis už daugiametį. Birželio 27 d. vandens lygis siekė net 537 centimetrų“, – žiniomis dalijosi jis.

Pasirodo, liepos mėnesio pradžioje jūros vandens lygis tebėra aukštas. Pavyzdžiui, šio pirmadienio rytą jis buvo 524 cm.

Pasak A. Kajučio, aukštą vandens lygį lėmė žemas atmosferos slėgis ir stiprūs vėjai, kuriuos iššaukė virš Baltijos pietinės dalies besisukiojantys ciklonai.

„Ciklonai didesnę įtaką daro. Jei, sakykim, vandens jūros lygis dėl klimato šiltėjimo pakyla 15 centimetrų, tai sampūta (kurią iššaukia ciklonai, slėgio žemėjimas, vakarų vėjai) – dvigubai didesnė. Esant aukštesniam vandens lygiui, aišku, daugiau išplauna, daugiau pasiekia bangos“, – tikino jis.

Neįprasta padėtis – dar nuo pavasario

A. Kajutis prisiminė, kad didžiausias štormas pajūryje fiksuotas 1967 metų lapkričio mėnesį. Tiesa, nors po to kilę buvo mažesni, krantą jie esą pažeisdavo vis smarkiau.

„Kiekvienas (net mažesnis) štormas pasiekia toliau nei 1967-ųjų, nes vandens lygis pamažu kyla ir kyla. Matavimo duomenimis remiantis galime daryti tokias išvadas“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, neįprasta padėtis stebima dar nuo pavasario pradžios.

„Labai ilgai apsemtas buvo Šilutės-Rusnės kelias. Ir tai komplikavo būtent aukštas jūros lygis, nes sniego praktiškai nebuvo šiemet. Beje, komplikavo tiek, kad tuo metu tris dienas (bet ne iš eilės) Baltijos jūros lygis buvo aukštesnis nei Nemuno žiotyse. Tai Nemunas per visas Kuršių marias turi nutekėti pagal nuolydį, o nulydis – neigiamas. Žodžiu, dalis vandens ne į jūrą tekėjo, o liejosi į krantus“, – tikino specialistas.

Įžvelgia riziką kopoms, o paskui ir Palangai

Pasak hidrologo, jei jūros lygis ir toliau taip kils, gali nelikti kopagūbrio, o vėliau rizika kils ir Palangai.

„Kopagūbrio gali ir nelikti, o tada – jau atviras kelias į Palangą“, – įspėjo pašnekovas.

Tiesa, A. Kajučio teigimu, negalima sakyti, kad nyksta visas pajūrio ruožas – kai kur jis ne sumažėjo, o net padidėjo.

„Intensyvūs procesai vyksta“, – užtikrino jis.

Reikia mažinti šilumos dujų emisijas

Anot specialisto, kritinė padėtis skelbiama ir kitose valstybėse – nesame vieninteliai, kuriuos ištiko tokia lemtis. Esą jau informuojama ir apie pajūrio viešbučius, kuriuos jūra tiesiog nuplauna.

„Ir Anglijoje, ir Prancūzijoje yra“, – įvardijo A. Kajutis.

Paklaustas, ar tai galima kažkaip sustabdyti, hidrologas tikino, kad atsakymas į šį klausimą – Paryžiaus klimato konvencija.

„Reikia mažinti šilumos dujų emisijas. Tik tai sustabdys. Tiesa, tai ilgalaikė priemonė, o dabar jau yra pristatyta dambų įvairiausių, mechaniškai tvirtina pakrantes, ir akmenimis remia – kaip kas. Internete galima atrasti nuotraukų, kur įvairiausi būdai – pagal kišenę ir supratimą“, – aiškino jis.

Vanduo – vis dar stipriai pakilęs, negali įvertinti net realios būklės

Savo ruožtu Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė, DELFI paklausta, ką mano apie A. Kajučio įžvalgas, pripažino visiškai su tuo sutinkanti.

„Lietuva kaip ir kitos Baltijos šalys dėl klimato kaitos, Pasaulinio vandenyno vandens lygio kilimo, paskutiniame dešimtmetyje padažnėjusių audrų, smėlio sąnašų krante ir priekrantėje mažėjimo, kitų gamtinių ir antropogeninių priežasčių susiduria su intensyvios erozijos procesais krante. Šiems procesams taip pat įtaką daro ir Klaipėdos uosto gilinimas, molų ilginimas ir įplaukos kanalo gilinimas ir kt. Todėl visiškai sutinkame su išsakyta nuomone. Gamtos stichijų negalime numatyti, todėl ypač svarbu įgyvendinti priemonės, kurios padėtų sušvelninti neigiamus padarinius“, – sakė ji.

Anot specialistės, vis dar sunku įvertinti, kokia yra reali pakrantės būklė, kadangi Baltijos jūros vanduo iki šiol yra stipriai pakilęs, o bangos tebeskalauja apsauginį kopagūbrį.

Smėlį perveš iš tilto prieigų ir Rąžės upelio žiočių

„Akivaizdu, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos kartu su LR aplinkos ministerija įgyvendintos krantotvarkinės priemonės: paplūdimių pamaitinimas smėliu (2011-2012 metais LR aplinkos ministerijos įgyvendinto projekto, kuomet buvo išpilta per 453 tūkst. m3 smėlio), kasmetinis kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais, žabtvorėmis mažina vėjo ir jūros bangų daromą neigiamą įtaką, saugo apsauginį kopagūbrį ir čia sukauptą smėlį“, – ramino ji.

Pasak R. Kairienės, vis dėlto šią situaciją planuojama spręsti įgyvendinant krantotvarkos priemones, numatytas Pajūrio juostos tvarkymo programoje 2014–2020 m.

„Artimiausiu metu, nurimus Baltijos jūrai, planuojama iš Palangos tilto prieigų ir Rąžės upelio žiočių paimti susikaupusį perteklinį smėlį ir jį pervežti į labiausiai nuardytą kranto ruožą“, – sakė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Siūlę pirkusiems butą skraidyti sraigtasparniu turi bėdą: kitas kvartalas apsemtas (51)

Žmonės, pirkę namus naujai statomame namų kvartale „Šaulio slėnis“ Bajorų gyvenvietetėje...

Molėtų ligoninės vadovą papiktino ministro požiūris: mums skyrė mažiau laiko nei Minedui (40)

Mažosios rajonų ligoninės ne tik nesulaukia Sveikatos apsaugos ministerijos dėmesio, bet ir...

„Lietuvos geležinkeliai“ skųs Briuselio skirtą beveik 28 mln. eurų baudą papildyta (128)

„ Lietuvos geležinkeliai “ skųs Europos Komisijos skirtą beveik 28 mln. eurų baudą už 2008...

Žemės ūkio viceministras rėžė: Lietuvoje gaminami dvigubos kokybės produktai (10)

Žemės ūkio ministerija , kurios nurodymu buvo tirta Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES)...

V. Landsbergis: jei būtų kitokia dvasia, jau eitume į Astravą (267)

Dabar laukiame likimo, vaizduodami, kad viskas gerai, bet, jei vyrautų kitokia dvasia, jau eitume į...

Rytiniame danguje – itin keistos spalvos saulė: ką tai reiškia (84)

Trečiadienio rytą į DELFI redakciją kreipėsi keli skaitytojai, atkreipdami dėmesį į saulė s...

Į ką atkreipti dėmesį ruošiant vasarnamį žiemai

Vėstantys orai ir kalendoriaus rodoma data aiškiai primena, kad pats metas suskubti ir tinkamai...

Kada delsti pavojinga: ignoravo problemą, kol iškrito ratas (1)

Cypimas, ūžimas, traškėjimas ir kitokie pašaliniai garsai, girdimi važiuojant automobiliu ,...

Verslininkas po kelionės Afrikoje: nerimavau, kad būsiu iškeptas ant laužo (8)

Grįžęs iš beveik mėnesį trukusios kelionės po Pietų Afrikos Respubliką 21-erių metų...

Kraupiai mylimąją Vilniuje nužudžiusio B. Cantat nuotrauka Prancūzijoje įplieskė didžiulį skandalą (3)

Vienas prancūzų žurnalas, sulaukęs kritikos už Lietuvoje savo širdies draugę nužudžiusios...