aA
Turime dar vieną priežastį didžiuotis savo šalimi. Respublikinio kurčiųjų reabilitacijos centro rengtas ir vykdytas socialinės integracijos projektas „Darbo link" tapo Europos Komisijos (EK) organizuotų „RegioStars 2013" - inovatyvių projektų apdovanojimų - laureatu.
Kurtieji
Kurtieji
© Stopkadras/Youtube.com

Lietuvoje gyvena apie 8000 kurčiųjų ir net ketvirtadalis jų, beveik 2000 asmenų, 2008 m. neturėjo darbo. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į kurčiųjų problemas, padėti jiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką, 2009 m. startavo ES struktūrinių fondų remiamas projektas „Darbo link". Viena iš kertinių šio projekto dalių - keturi socialinės reklamos filmukai gestų kalba su įgarsinimu, skirti teigiamam kurčiųjų asmenų įvaizdžiui. Filmukai buvo transliuojami per šalies televizijas, kad girdinčioji visuomenės dalis, ypač potencialūs darbdaviai, pamatytų, jog kurtieji yra tokie pat žmonės kaip ir visi kiti, kad jie turi įgūdžių ir gali dirbti. Būtent šie filmukai ir lėmė projekto pergalę EK organizuotuose „RegioStars 2013" inovatyvių projektų apdovanojimuose visuomenės informavimo kategorijoje.

Apdovanojimų ceremonijoje dar kartą parodyti filmukai sulaukė gausių ovacijų ir aplodismentų. „Tai yra stiprūs vaizdai, kurie akimirksniu paliečia kiekvieno širdį ir priverčia susimąstyti apie mažiau palankias sąlygas visuomenėje turinčių žmonių padėtį. Tai gerai išrutuliota ir efektyvi koncepcija", - projektą apibūdino vertinimo komisija.

Rankų miškas salėje

Apdovanojimų vedėjos paklausti, kokį poveikį minėti filmukai turėjo mūsų visuomenei, D.Michelevičienė ir R.Dilba teigė negalintys tiksliai pasakyti, kiek žmonių matė šią socialinę reklamą per televizorių, todėl esą ir jos poveikį visuomenei įvertinti sunku. Kita vertus, Lietuvos atstovams paprašius susirinkusių žiūrovų pakelti ranką, ar parodyti filmukai sujaudino, lietuviškos socialinės reklamos poveikis buvo akivaizdus - ranką pakėlė kone visi apdovanojimų ceremonijoje buvę asmenys. Negana to, projekto poveikiu galima buvo įsitikinti ir iš jo galutinių rezultatų, kuriuos per spaudos konferenciją pristatė projekto rengėja ir viena pagrindinių įgyvendintojų, Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentė Svetlana Litvinaitė. Pasak jos, per 36 „Darbo link" vykdymo mėnesius pavyko įdarbinti 445 sutrikusios klausos asmenis, sudaryti beveik 700 įdarbinimo paslaugų sutarčių, 70 projekto dalyvių seminaruose sustiprino ir įtvirtino motyvaciją dirbti, buvo apmokytos beveik dvi dešimtys projekto specialistų, parengtos 5 unikalios mokymo programos, užmegzti naudingi tarptautiniai ryšiai - keistasi patirtimi su Olandijos bei Vokietijos įdarbinimo tarpininkais, sukurta bei įdiegta kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų asmenų darbo paieškos paslaugų informacinė sistema - DaPa.

Krizė sėkmei nesutrukdė

S.Litvinaitė „Atgimimui" sakė, kad projektas neabejotinai patraukė visuomenės dėmesį: „Mes sulaukėme nemažai skambučių. Kai kurie žmonės, pamatę socialinę reklamą, skambino pasakyti, kad jiems artimos filmukuose vaizduojamos kurčiųjų istorijos, kai kurie skambino pasakyti, kad tokių filmukų reikia daugiau, kad tai, ką darome, yra reikalinga. Taip pat sulaukėme skambučių ir iš potencialių darbdavių - jie pasiūlė savo paslaugas, klausė, kur galėtų surasti norinčių dirbti kurčiųjų." Pašnekovės teigimu, nemenką susidomėjimą projektu parodė ir patys kurtieji - 665 jų išreiškė norą padedami projekto kuratorių susirasti darbą. Tiesa, įdarbinti pavyko ne visus, ne visi to ir norėjo. „Kiekviena darbo birža turi tokių „mirusių sielų", kurios nenori dirbti. Tas pats ir su kurčiaisiais. Jie atėjo pas mus ir pasakė, kad nori darbo. Tačiau ne visi jie to iš tiesų norėjo. Arba buvo atvejų, kai kurčiasis, padirbęs savaitę, tiesiog išė­jo", - paaiškino S.Litvinaitė.

Pasak jos, didelį nerimą projekto koordinatoriams sukėlė 2009 m. įsismarkavusi finansų krizė: „Mums buvo šokas. Prasidėjo krizė ir mes manėme, kad projektas iš viso nepavyks. Sveiki žmonės be darbo vaikščiojo, o mes skatinome kurčiųjų įdarbinimą." Vis dėlto projektas buvo sėkmingas. Daugiausiai asmenų buvo įdarbinta didžiuosiuose šalies miestuose, kelis pavyko įtaisyti ir regionuose. „Nemažai darbo vietų kurtiesiems suradome Telšiuose. Bet mūsų projekto darbuotojai buvo pasiskirstę po visą Lietuvą ir kurčiuosius stengėsi įdarbinti visoje šalyje", - projekto eiga ir rezultatais dalijosi paš­nekovė.

Būta visko ir visaip

S.Litvinaitės teigimu, potencialūs darbdaviai skirtingai reagavo į projekto siekius: „Buvo įvairiai. Pas vienus ėjo mūsų įdarbinimo specialistai ir tiesiog maldavo, kad priimtų kurčiuosius, su kitais nebuvo jokių problemų - net patys skambino ir ieškojo darbuotojų. Dar kiti nieko nenorėjo nei girdėti, nei matyti." Tačiau, pasak jos, idėją ir postūmį projektui vis dėlto davė privatus sektorius, prieš krizę pradėjęs domėtis galimybėmis padengti tuo metu išryškėjusį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą neįgaliaisiais. Būtent tada esą ir kilo sumanymas paskatinti kurčiųjų integraciją į darbo rinką. Pašnekovės manymu, projektas dar labiau pakeitė kai kurių darbdavių požiūrį į teigiamą pusę, tačiau kai kuriems kilo ir priešingų reakcijų - po pusmečio kito jie jau buvo pavargę nuo kurčiųjų. „Negalima teigti, kad padėtis nerealiai pagerėjo, bet ji pasikeitė. Dabar galime lengviau kalbėtis su darbdaviais", - vis tik pridūrė ji.

Kolektyvai esą irgi nevienareikšmiškai sutiko savo naujuosius bendradarbius. Anot S.Litvinaitės, kai kur darbuotojai labai geranoriškai priėmė kurčiuosius, net pradėjo mokytis gestų kalbos, kitur į kurčiuosius buvo žiūrima nepatikliai ir įtariai. „Jei vienoje įmonėje įsidarbina keli kurtieji, jie jau sudaro savo tam tikrą socialinę mažumą, kuri nori savo teisių. Likusiems darbuotojams tai gali nepatikti. Arba patys kurtieji kartais nenori integruotis į kolektyvą", - teigė S.Litvinaitė. Paklausta, kokių teisių reikalauja klausos negalią turintys darbuotojai arba su kokiais pažeidimais jie dažniausiai susiduria, pašnekovė nurodė, kad su kurčiaisiais paprastais elgiamasi lygiai taip pat, kaip ir su kitais darbuotojais, tačiau kartais kurtieji skundžiasi dėl jiems mokamo mažesnio atlyginimo: „Sunku pasakyti, kiek šie skundai pagrįsti, nes kad galėtume įvertinti, ar jiems tikrai mokamas mažesnis atlyginimas, turėtume žinoti visų kitų darbuotojų algas. Tiesiog patys kurtieji kartais skundžiasi, kad darbdaviai jiems moka mažiau, argumentuodami, kad pastarieji dar gauna socialines išmokas."

Vis dėlto nepaisant visų nesklandumų, projekto atstovai liko patenkinti galutiniais „Darbo link" rezultatais ir sakė džiaugęsi matydami, kaip projektas pakeitė jame dalyvavusių žmonių gyvenimus. Projektui akivaizdžiai neliko abejinga ir EK. „RegioStars 2013" apdovanojimams buvo pateiktos 149 paraiškos iš visų ES šalių. Nepriklausoma žiuri atrinko 27 finalininkus, tačiau tik 5 iš jų buvo paskelbti nugalėtojais. Kartu su lietuvišku dar laimėjo Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Vokietijos projektai.

„Atgimimas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paleckio bendražygiams, vykusiems į Maskvą, parlamentarai sugalvojo nejuokingą bausmę (2)

Nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiams, vykusiems į Maskvą parvežti rusų saulės, kai kurie...

Kainoms pažaboti – daugybė siūlymų: patariama nesišvaistyti valstybės pinigais

Metinei infliacijai toliau kylant, Prezidentūra Vyriausybei ir vėl siūlo atsigręžti į...

Lopata užsipuolė įtakingą Kauno dinastiją: ar šie asmenys dabar tapo neliečiami? (10)

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata sako, kad prezidentas turėtų imtis...

Karas Ukrainoje. Kryme – nauji sprogimai karo ekspertas: Putino tikslai pasikeitė (2)

Rusijos publicistas Andrejus Piontkovskis įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas siekia paliaubų.

Meilutytę 50 m plaukimo rungties atrankoje lenkė tik italės, pusfinalyje – ir Teterevkova

Italijos sostinėje Romoje vykstančiame Europos čempionate antradienį ryte moterų 50 m plaukimo...

Kreivys: trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą planuojame reikšmingai atidėti (2)

Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtina, kad tobulinant elektros rinkos liberalizavimo...

Delfi PliusVladimiras Laučius

Ekspertas: rusai jau šį rugsėjį pradės suprasti, ką su jais padarė Putinas (1)

Rusija turi ekonominių išteklių kariauti dar porą metų, bet svarbus lūžis rusų sąmonėje...

Zelenskis kreipėsi į visus Rusijos piliečius: jei tylite – palaikote Putiną (2)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos piliečius ir prašo jų nebetylėti.

Narvoje demontuojamas sovietinis paminklas: atvyko specialiosios tarnybos, keliai užblokuoti (2)

Estijos mieste Narvoje antradienį 7 val. ryto buvo pradėti tanko-paminklo demontavimo darbai –...

Verslas PliusTautvydas Marčiulaitis

Marčiulaitis: kriptovaliutomis susižavėję gyventojai gali prarasti visus pinigus, vis dėlto yra priežasčių, kodėl verta pabandyti

Nors gyvi jau daugiau nei dešimtmetį, kripto žetonai išlieka pačia kontraversiškiausia ir...