Perėjimas prie vasaros laiko – „peilis“ anksti keltis nemėgstantiems „pelėdoms“, o štai ryto laiko gerbėjai „vyturiai“ džiūgauja. Medikai sako, kad būti „pelėda“ arba „vyturiu“ yra įgimta, o tarp politikų yra entuziastų, kad laikrodžio sukioti nereikėtų.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Užkietėjusioms „pelėdoms“ kėlimasis valanda anksčiau buvo nemenkas iššūkis.

„Iki šiol man laiko persukimas neturėdavo reikšmės, net nepajusdavau. Iki šio sekmadienio, kada turėjau dirbti ryte. Vos vos neužmigau tiesiog prie kompiuterio. Ir dabar dar atsijunginėju, jaučiuosi kaip nemiegojus tris paras, jokia kava nepadeda. Nors ilgi vakarai tai man patinka“, – pasakojo Kristina.

Vilnietė Vytautė irgi skundėsi, kad nori miego. „Nepatinka man tie laiko sukaliojimai, reikia kokios savaitės, kad priprasčiau prie naujo ritmo“, – sakė ji.

Tarp pašnekovų pasitaikė ir tokių, kurie „šiaip vasaros laiko nemėgsta“, bet šįkart rado ir pozityvių aspektų.

„Šiaip nemėgstu, bet šiuo konkrečiu atveju džiaugiuosi. Kaimynų šuo loja nuo šešių. Kadangi jis laiko persukimą ignoruoja, dabar los nuo septynių“, – juokavo Arūnas.

Dalis kalbintų žmonių sakė jokių pokyčių iš viso nepajutę.

„Maždaug taip: šeštadienis, 03:00 – gerai, pažiūriu į laikrodį po pusvalandžio – 04:30 – akimirką buvo erroras, tada prisiminiau, kad telefone laikrodis persisuka automatiškai, ką gi, reik eit miegot.
Sekmadienį prabudau 13h – šviesu, gražu, geras oras, gyvenam toliau. Vakare miegot nuėjau kaip ir kiekvieną sekmadienio vakarą. Šiandien pabudau kaip ir kiekvieną darbo dienos rytą – irzlus ir norintis miego, bet ne irzlesnis nei eilinį žiemos rytą. Verdiktas: manau, kad likau nepaveiktas“, – sakė Gediminas.

Užkietėjusiems „vyturiams“ laiko persukimas buvo tikras džiaugsmas.

Vilnietis Jonas sakė, kad jei būtų jo valia, tai paliktų jį visiems metams.

„Nors keliuosi taip anksti, kad šiuo metu, atsukus laiką, dabar vėl tamsu, laiko persukimas labiausiai džiugina vakarais. Kai vakare yra šviesu ir po darbų gali turėti aktyvų gyvenimą, pati gyvenimo kokybė yra visai kitokia“, – sakė Jonas.

Jis taip pat pastebėjo, kad laiko persukimas yra naudingas mitybos įpročiams. „Jei pietauji įprastu laiku, tai per pietus ir vakarienę, persukus laiką suvalgai mažiau, nes esi mažiau išalkęs. Pavyzdžiui, eini 12 val. pietų, o kūnui tai yra 11 val., todėl valgai mažiau, tas pats ir vakarienės metu. Todėl vasaros laikas yra puikus būdas numesti kelis kilogramus artėjant pavasariui“, – sakė Jonas.

Gintarė irgi sakė, kad jai jokių problemų vasaros laikas nesukėlė. „Aš visiškas vyturys, tai man vienodai. Man sunkiau tas žiemos laiko įvedimas, nes rytais per daug laisvo laiko turiu. Bet fiziškai tai niekaip neveikia“, – sakė Gintarė.

Sukelia stresą organizmui

Trijų vaikų mama, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė iš savo šeiminės patirties teigė jaučianti laiko pakeitimo pasekmes.

„Iš savo trijų vaikų patirties galiu pasakyti, kad išsibalansuoja bent jau savaitei vaikų kėlimosi ritmas į darželį ir į mokyklą. Vaikai būna irzlesni, tada visa šeima gaunasi nelaiminga“, – sakė J. Dūdienė.

Tačiau savo darbo praktikoje šeimos gydytoja laiko pakeitimo poveikio labai nejaučia.

„Mes nelabai jaučiame. Humoras humoru, bet mes gal labiau jaučiame pilnaties poveikį sveikatai“, – pusiau juokais sakė J. Dūdienė.

Vaikų ligoninės vaikų neurologė dr Rūta Praninskienė taip pat teigė, kad
laikrodžio persukimas yra stresas organizmui. Vaikai, kurie dar miega pietų, pasak jos, miego trūkumą gali kompensuoti per pietų miegą, o suaugusiesiems ir paaugliams – sunkiau.

„Vieni adaptuojasi geriau, kiti blogiau, tada reikia atsižvelgti į bendrą paros miego kiekį. Reikia ir vakare jį koreguoti, kad miego kiekis išliktų toks pats. Kol žmonės adaptuojasi, praeina kelios savaitės, kitiems ir ilgiau“, – sakė R. Praninskienė.

Biologinis ritmas įgimtas

Tai, ar tu esi „vyturys“, ar „pelėda“, pasak gydytojos, yra įgimta.

„Mes turime savo vidinį biologinį laikrodį, tai yra du virškryžminiai poriniai branduoliai, ir ten yra genetiškai nulemta, kiek šviesos – priimančios iš akies atkeliauja iki mūsų kankorėžinės liaukos, kur gaminasi mūsų miego hormonas melatoninas – kiek impulso bus nufiltruojama, ir toliau praeis, ir koks kiekis tos medžiagos pasigamins“, – sakė R. Praninskienė.

Pasak gydytojos, 2017 m. netgi Nobelio premija buvo skirta už vidinio laikrodžio tyrimus.

„Įdomu tai, kad dėl vėlyvesnio ėjimo miegoti atsiranda mutacijos vidinį laikrodį nulemiančiuose genuose. Kai darėme tyrimus su paaugliais Lietuvoje, pamatėme, kad jie jau nebėra nei „vyturiai“ nei „pelėdos“, jie yra tarpinio ir daugiau vakarinio tipo. „Vyturių“ , kurie anksti eina miegoti ir anksti keliasi yra tik labai mažas procentas – apie 17 proc.“, – sakė R. Praninskienė.

Gydytoja neurologė sakė, kad „pelėdos“, kuriems reikia anksti keltis, gali prie to prisitaikyti. Jiems gali padėti, pavyzdžiui, šviesos terapija.

„Jei esi „pelėda“, gali ryte apsišviesti šviesos terapijos lempa, kad užslopintų to hormono sintezę. Galima koreguoti bioritmą, bet tai yra jau prieš gamtos valią“, – sakė R. Praninskienė.

Gydytoja skeptiškai vertina tuos, kurie iš entuziazmo bando save laužyti ir būdami „pelėdomis“ dėl kokių nors motyvų būtinai anksti keltis.

„Jei esi ne tos prigimties, tai yra stresas organizmui. Tai yra kraštutinumas, kaip ir nevalgyti mėsos ar dar kažkokių dalykų nedaryti“, – sakė R. Praninskienė.

Sukiojimo klausimą sprendžia europiniu mastu

Šiuo metu laikrodžio sukiojimo klausimas sprendžiamas europiniu mastu. „Valstietis – žaliasis“ parlamentaras Mindaugas Puidokas teigė, kad Lietuvoje viskas, ką buvo galima padaryti, sprendžiant šį klausimą, jau yra padaryta.

„Pirma buvo iniciatyva Seime, turėjome svarstymą. Buvo priimta kreiptis į Vyriausybę ir Vyriausybę įpareigoti kreiptis į Europos Komisiją. Tam siūlymui buvo pritarta ne tik Seime, bet ir Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje“, – pasakojo M. Puidokas.

Pasak parlamentaro, šis kreipimasis suteikė impulsą šito klausimo svarstymui europiniu lygmeniu, prie Lietuvos prisijungė Lenkija ir Suomija.

„Kaip matėme EP rezultatus, daugiau nei du trečdaliai EP narių balsavo už tai, kad EK būtų įpareigota šį klausimą rimtai svarstyti, kadangi jis yra žmonėms visose ES šalyse svarbus. (…) Šiuo metu turime laukti, ką nutars EK, taip pat žinau, kad šitą svarstymą kitoje sesijoje yra numatęs svarstyti EP.“, – sakė M. Puidokas.

Parlamentaras mato galimybių, kad direktyva bus persvarstyta, ir, galbūt, šalims narėms bus suteikta apsisprendimo laisvė sukioti ar nesukioti laiko.

„Mano iniciatyva Seime buvo susijusi, kad laiko sukioti nereikėtų. Tie argumentai, kurie galiojo seniau – dėl elektros energijos sutaupymo, kaip parodė tyrimai, menkai ką lemia mūsų XXI amžiuje, kada žmonės gyvena labai intensyviai, įvairios priemonės – tiek mobilios, kompiuteriai yra nuolat naudojami. Tai pagrindinis faktorius yra kokybiškas žmonių poilsis, ir kad nereikėtų prisitaikyti prie laiko kaitaliojimo“, – sakė M. Puidokas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Draudžiančiųjų gyvybę laukia pokyčiai: naikina pilkąsias zonas (3)

Seimo priimtame naujos redakcijos Draudimo įstatyme yra kelios naujovės, ypač aktualios gyvybės...

Kaip gauti gerą švedišką pensiją: sukaupti tokias sumas yra sukurta visa sistema (29)

Jau 12 metų iš pensijos gyvenantis švedas Stigas Wahlstrumas nesiskundžia – pinigų pakanka ir...

Politinės korupcijos byla gali sulaukti ir Europos Tarybos ekspertų dėmesio (11)

Dvejus metus tirta politinės korupcijos byla , galima sakyti, pakeitusi Lietuvos politinį veidą,...

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (74)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

Sabonio atkrintamųjų rekordu nepasinaudoję „Pacers“ apmaudžiai paleido pergalę iš savo rankų (1)

NBA atkrintamosiose varžybose apmaudų pralaimėjimą patyrė Indianos „Pacers“ krepšininkai,...

Orai: pasilepinom ir užteks – plūstels permainos (22)

Artimiausiomis dienomis orai subjurs – į šalį atkeliaus vėsa, prapliups krituliai.

Karališkojo kūdikio gimimo belaukiant: monarchijos moterims galioja griežtos taisyklės net gimdymo metu (3)

Jau greitai Kembridžo kunigaikštienė Catherine padovanos Didžiosios Britanijos princui Williamui...

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (19)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Valančiūno pražangų serija ir destruktyvus DeRozanas padovanojo pergalę „Wizards“ (1)

NBA atkrintamosiose varžybose pačiu netinkamiausiu metu senus įpročius atsiminė Toronto...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (126)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...