Seimas antradienį priėmė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą įstatymą dėl principinės kariuomenės struktūros bei dydžio 2014 bei 2019 metais.
Įstatymu numatoma Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo motorizuotąjį pėstininkų batalioną pervadinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų batalionu.
Kariuomenės struktūros įstatymą pateikusi KAM argumentuoja, kad pakeitus dabartinį bataliono pavadinimą bus dar labiau pabrėžiamas Mindaugo, kaip vienintelio Lietuvos karaliaus, vardas ir bus siekiama atgaivinti ir puoselėti husarų tradicijas.
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, Lietuvoje husarai, kaip lengvosios kavalerijos rūšis, atsirado XVI amžiaus pirmoje pusėje. Netrukus jie tapo sunkiąja kavalerija, kurios paskirtis mūšyje buvo taranu pralaužti priešo gretas, o reikalui esant suduoti smūgį iš sparno.
"Atkūrus Lietuvos valstybę ir vykstant nepriklausomybės kovoms (1919–1940 m.) husarams buvo priskirti šarvuoti automobiliai, todėl motorizuotojo bataliono pavadinimo keitimas į husarų batalioną neiškreips dabartinio bataliono pavadinimo esmės, - teigiama rašte. - Visą savo buvimo laikotarpį husarai saugojo Lietuvos valdovus, jų šeimas, o tarpukario metais prezidentus kelionėse, rezidavimo metu visuomet lydėdavo vienas husarų eskadronas, todėl šalia karaliaus Mindaugo vardo galimas ir husarų pavadinimas."
Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotąjį pėstininkų batalionas bus pervadintas Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionu. Anot krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, tokiu būdu būtų puoselėjamos XVII amžiaus ulonų dalinių tradicijos.
"XIII–XIV amžiuje ulonų dalinius turėjo tik mongolų–totorių kariuomenės. Šie raiteliai vietoj įprastų lankų turėjo ietis su vėliavėlėmis. XVII amžiuje ulonų daliniai kūrėsi Lietuvoje ir Lenkijoje. Šių dalinių pagrindą sudarė Lietuvos totoriai, atsikėlę į Lietuvos ir Lenkijos teritorijas ir prisiekę tarnauti valstybės vadovui. 1920 metų spalio 30 dieną kariuomenės vado įsakymu buvo suformuotas 2-asis ulonų pulkas. 1926 metais pulkas dislokuotas Alytuje ir jam 1928 metais suteiktas kunigaikštienės Birutės vardas", - teigia KAM.
Dragūnų karybos tradicijas tęs Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotasis pėstininkų batalionas, pervadintas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Lietuvos kariuomenės dragūnai pirmą kartą paminėti 1618 metais per lauko etmono Kristupo Radvilos karinę kampaniją Livonijoje. XVIII amžiuje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo žinomi keturi dragūnų pulkai.
Tuo metu bendras karinių vienetų skaičius, palyginti su šiais metais, kitąmet liks beveik toks pat. Bendras ribinis profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų skaičius 2014 metais sieks nuo 14 tūkst. 140 iki 17 tūkst. 360. Šiemet nustatytas ribinis skaičius nuo 14 tūkst. 130 iki 16 tūkst. 945.
"Karių skaičius didėja padidinus profesinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir pratybose bei mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių", - tvirtinama aiškinamajame rašte.
2019 metais bendras ribinis KAS karių skaičius sieks nuo 18 tūkst. 780 iki 20 tūkst. 490. Ribinis generolų ir admirolų skaičius kitąmet nekis, jų bus 9, taip pat ir pulkininkų bei jūrų kapitonų – 30. Pulkininkų leitenantų ir komandorų norima mažinti nuo 125 (2013 m.) iki 123 (2014 m.), majorų ir komandorų leitenantų - nuo 370 (2013 m.) iki 365 (2014 m.).
Per šešerius metus bendras vyresniųjų karininkų skaičius mažės, teigia KAM. Didinant eilinių karių skaičių, profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius kitąmet nustatomas nuo 7700 iki 8500, dabar yra nuo 7700 iki 8400, o 2019 metais šis skaičius turėtų pasiekti 9000-9500.
Profesinės karo tarnybos kariai negalės dirbti kito darbo
Seimas taip pat priėmė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, nutarė profesinės karo tarnybos kariams drausti dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Už teisės akto pakeitimus balsavo 56 Seimo nariai, prieš - 4, susilaikė 14 parlamentarų.
Pagal patikslintas įstatymo nuostatas, laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turės teisę užsiimti kūryba, įskaitant ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Taip pat krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai turės teisę užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukels viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudarys prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituos tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.
Įstatyme įtvirtinama, kad sprendimas leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti šia veikla galios iki kario perkėlimo į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip trejus metus nuo sprendimo priėmimo dienos.
Profesinės karo tarnybos kariai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduotas leidimas dirbti ar teikti komercinio pobūdžio paslaugas, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turės gauti naują leidimą užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį, arba nutraukti darbą ar komercinio pobūdžio paslaugų teikimą.
Pasak naujų nuostatų rengėjų, profesinė karo tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.
"Kiekvienas asmuo, pradėdamas profesinę karo tarnybą, yra laisvas savarankiškai apsispręsti, ar jis sutinka su kariams nustatomais galimais ribojimais. Savo apsisprendimą ir pasiryžimą atlikti karo tarnybą asmuo patvirtina ne tik sudarydamas profesinės karo tarnybos sutartį, tačiau ir duodamas priesaiką, kuria įsipareigoja negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.