Praėjusiais metais įtakingiausių valstybės tarnautojų ir teisininkų sąrašai buvo skelbiami atskirai, tačiau įvertinus faktą, kad gana daug žinomų teisininkų yra teisėjai ir prokurorai, šįmet jų įtaka vertinta bendrai.
Įtakingais laikomų tarnautojų ir teisininkų sąrašą DELFI ir žurnalas „Reitingai“ sudarė apklausę įvairias Lietuvos elito grupes: politikus, verslininkus/ekonomistus, popkultūros/sporto pasaulio atstovus, žiniasklaidos atstovus, visuomenininkus bei pačius tarnautojus/teisininkus.
Remiantis atlikta elito atstovų apklausa, įtakingiausiu žmogumi šioje kategorijoje laikomas buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas Egidijus Kūris. Už jį balsą atidavė 255 apklausti asmenys.
Antroji vieta įtakingiausių tarnautojų ir teisininkų sąraše teko Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui, už kurį atiduoti 243 balsai.
Trečioji pozicija, remiantis apklausa, skirta Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkui Dainorui Bradauskui. Už jį balsavo 190 apklaustųjų.
Ketvirtasis sąraše yra Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, penktasis – Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Dėl techninių priežasčių sąraše neliko Aukščiausiojo Teismo pirmininko Rimvydo Norkaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojos Ingridos Šimonytės pavardžių. Tačiau juos įtraukti pasiūlė patys respondentai.
Be jų, tarp pasiūlytųjų buvo finansų viceministras Edmundas Žilevičius, premjero patarėjas Raimondas Bakšys, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Armanas Abramavičius, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, buvęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis, Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vyriausybės vyriausiasis konsultantas Raimundas Lopata, Konstitucinio Teismo teisėjas Gediminas Mesonis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas ir advokatas Ignas Vėgėlė.
Kūrio pavardė – teisininko sinonimas?
E. Kūris įtakingiausiu teisininku buvo išrinktas ir praėjusiais metais. Sujungus teisininkų ir valstybės tarnautojų sąrašus, šis teisininkas vis tiek lieka žmogumi, kurio įtaką pastebi daugelis – politikai, tarnautojai, žurnalistai, akademikai.
Pats E. Kūris nesureikšmina apklausos rezultatų: „Tai yra nuomonės apklausa. Žmonės sako, kaip jiems atrodo“.
E. Kūris devynerius metus buvo Konstitucinio Teismo pirmininkas, ilgus metus dėstė Vilniaus universitete, buvo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, dirbo Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėju. Šiuo metu jis yra Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas.
Pašnekovas teigia šiuo metu nevykdantis jokios aktyvios veiklos Lietuvoje.
„Man keista: aš nieko ypatingo neveikiu Lietuvoje, bet veikiu kai ką, kas svarbu ir Lietuvai. Turiu mintyse savo dabartinį darbą“, - teigia E. Kūris.
Teisininkas taip pat kelia klausimą, kaip apibrėžiama „įtaka“: ar tai poveikis kasdieniams sprendimams, ar įtaka Lietuvos teisinei sistemai?
„Kasdieniams sprendimams aš įtakos nedarau ir negalėčiau daryti“, - teigia E. Kūris, bet pripažįsta, kad žvelgiant retrospektyviai siekė prisidėti prie šalies teisinės sistemos kūrimo.
Seimo pirmininko pavaduotojas, buvęs premjeras, socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad E. Kūrio įtaka tikriausiai vertinama dėl asmeninių jo savybių ir dėl to, kad prezidento apkaltos metu jis ėjo Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas. Teisininkas garsėja intelektu, humoro jausmu, darbštumu ir kitomis vertinamomis savybėmis.
„Be to, jis yra profesorius, turi daugybę mokinių – dėstė ne tik teisininkams. Pridėjus jo tėvą Praną Kūrį, išeina taip, kad Kūrio pavardė yra beveik teisininko sinonimas“, - juokauja politikas.
V. Vasiliauskas: Lietuvos banko vaidmuo vis auga
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas išrinktas antru įtakingiausiu žmogumi valstybės tarnautojų ir teisininkų sąraše. Jis pats teigia nematuojantis savo įtakos, bet pripažįsta, kad Lietuvos banko vaidmuo šalies ekonominiame gyvenime labai svarbus. Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos banko įtaka vis auga.
„Lietuvos bankas vis aktyviau dalyvauja valstybės ekonominiame gyvenime plačiąja prasme. Kitaip tariant, tampa ne tik įstatyme numatytas funkcijas vykdančia institucija, bet ir ekonominės bei finansinės kompetencijos centru, kurio nuomonės ir klausiama, ir įsiklausoma, ir paisoma“, - teigia valdybos pirmininkas.
V. Vasiliauskas pateikia keletą Lietuvos banko veiklos pavyzdžių: „Tai buvo kelios sudėtingos, tačiau neišvengiamos operacijos, po kurių bankų sektoriuje nebeliko paslėptų minų, kėlusių grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui ir tarptautinei reputacijai“.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas konkrečių operacijų neįvardijo, tačiau nesunku atspėti, kad kalbama apie „Snoro“ nacionalizavimą ir Ūkio banko nemokumo paskelbimą.
V. Vasiliauskas sako, kad apskritai stiprios ir autonomiškai veikiančios valstybės institucijos (kartu ir jose dirbantys žmonės) yra valstybės stuburas ir yra labai svarbios bet kurios šalies sėkmei.
„Valstybės institucijose dirbu bemaž 15 metų. Pakankama patirtis, kad galėčiau pasakyti: daugelis ekonomikos ir finansų sektoriuje įvykdytų reformų buvo sumanyta, suprojektuota ir įgyvendinta ne kažkam „iš aukščiau“ paliepus, o būtent valstybės tarnautojų iniciatyva“, - sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
D. Bradauskas: tarnautojai nesulaukia politikų palaikymo
Trečias įtakingiausių tarnautojų/teisininkų sąraše yra Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas D. Bradauskas. Mokesčių inspekcijoje jis dirba daugiau nei dvidešimt metų, nuosekliai kilo karjeros laiptais, kol 2015 m. buvo paskirtas viršininku.
Ar valstybės tarnautojai įtakingi? D. Bradauskas sako pats nesijaučiantis įtakingas, bet, jo nuomone, valstybės tarnautojai tikrai gali turėti įtakos politikų reformoms: jie gali patarti, pasiūlyti galimą problemos sprendimo būdą, supažindinti su praktine situacija.
„Bet dažniausiai būna, kad jeigu politikai nori kažką padaryti, jie neįsiklauso į valstybės tarnautojų nuomonę, todėl nemanau, kad valstybės tarnautojai yra labai įtakingi“, - sako D. Bradauskas.
Pasak pašnekovo, valstybės tarnautojai įtakos turi dažniausiai savoje institucijoje. Kaip pavyzdį jis pateikia savo vadovaujamą Valstybinę mokesčių inspekciją: „Metai iš metų tobulėjame: optimizuojame struktūras, kuriame naujas IT sistemas, naujas paslaugas, einame į priekį. Nemanau, kad esame kam nors trukdę, atvirkščiai, kartais mes nesulaukiame politinio palaikymo vienai ar kitai reformai“, - sako D. Bradauskas.
„Kiek esame siūlę įstatymų pakeitimų, kad pagerintume mokesčių surinkimą, kad esant nemažam šešėlinės ekonomikos mastui sugriežtintume reikalavimus, bet nesulaukiame politikų palaikymo“, - teigia Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas.
Valstybės tarnyba ir jos įtaka
Valstybės tarnautojai paprastai laikomi ypač įtakingu sluoksniu valstybėje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kad tai žmonės, kurie turi tikrą įtaką priimtų sprendimų įgyvendinimui: bet koks priimtas įstatymas jo neįgyvendinus visiškai nieko nereiškia.
„Valstybės tarnautojų įtakos pagrindas labai paprastas: tai tie žmonės, kurie įgyvendina priimtus įstatymus. Be jų veiklos, bet koks politiko sprendimas tampa tik tuščiu žodžiu. Sprendimus reikia įgyvendinti ir tai daro valstybės tarnautojai“, - sako profesorius.
Pasak L. Bielinio, valstybės tarnautojai gali sprendimą blokuoti, atidėti jo įgyvendinimą, savaip interpretuoti, reguliuoti įgyvendinimo greitį ir eiliškumą. Jie taip pat gali pagreitinti reformas, palengvinti jų įgyvendinimą, pasiūlyti praktinių problemos sprendimų būdų, siūlyti reikiamų įstatymų pataisas.
Panašiai kalba ir Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas G. Kirkilas. Jis pabrėžia, kad valstybės tarnyba yra pakankamai stabilus sluoksnis, o politikai kinta priklausomai nuo rinkimų rezultatų. Politikas ypač išskiria vidurinę valstybės tarnybos grandį, kurioje veikia visuomenei nebūtinai žinomi, bet labai patyrę žmonės. Prie tokių jis priskiria ir valstybinėse įmonėse dirbančius asmenis, nors tai nėra valstybės tarnautojai tikrąja to žodžio prasme.
Pasak G. Kirkilo, valstybės tarnautojų įtaka Lietuvoje gali būti netgi didesnė nei brandžiose demokratijose, nes mūsų šalyje parlamento sudėtis su kiekvienais rinkimais gana stipriai pakinta. Naujam politikui sunku greitai įsigilinti į teisės aktus ir problemas, todėl natūraliai sustiprėja valstybės tarnautojų balsas: jie pataria, konsultuoja, aiškina, suteikia informaciją.
Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius mano, kad politikai yra įtakingesni, kadangi gali keisti taisykles ir priimti sprendimus. Tiesa, jis iškart priduria, kad valstybės tarnautojai moka geriau naudotis egzistuojančiomis taisyklėmis ir geriau suvokia teisės aktų plonybes.
Bet kuriuo atveju, pasak Vilniaus mero ir buvusio teisingumo ministro, valstybės tarnautojai yra tokie pat žmonės kaip ir mes visi: dažniausiai jie nori dirbti gerai ir būti už tai įvertinti, tam reikia tik tinkamos motyvacijos ir gerų vadovų. „Blogiems vadovams diktuoja kiti, geri vadovai patys kuria taisykles“, - sako R. Šimašius.
Teisininkų ir teismų įtaka
Nuo teisėjų ir teismų darbo dažnai priklauso ne tik konkrečių žmonių likimai, bet ir visos santvarkos stabilumas. „Aš manau, kad teismai turi labai didelę įtaką. Teismai, jų sprendimai daro didžiulį poveikį Lietuvos gyvenimui – visų žmonių gyvenimui, net ir tų, kurie nesibylinėja“, - sako E. Kūris.
Tačiau pašnekovas apgailestavo, kad teismų sprendimai menkai aptariami viešojoje erdvėje, apie tai nediskutuojama arba diskutuojama per mažai. „Iš mano vadovavimo laikotarpio Konstituciniame Teisme galiu pasakyti, kad buvo bylų, kurios buvo labai svarbios visai teisinei sistemai, bet jos nesulaukdavo viešo dėmesio“, - aiškina teisininkas.
Konstitucinis Teismas yra institucija, kurioje baigiami visi ginčai dėl konkretaus įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Be Konstitucinio Teismo neįmanomas apkaltos procesas, ši institucija įvertina valstybės politikų priimtus sprendimus, jeigu jie apskundžiami. Politikai kartais net piktinasi, kad nerinkta institucija valstybėje turi tokią galią.
„Demagogija, kuri būdinga ne tik Lietuvai“, - į tai atsako E. Kūris, pridurdamas, kad Konstitucinį Teismą formuoja piliečių išrinktas Seimas iš prezidento, Seimo pirmininko ir Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytų kandidatų.
Seimo vicepirmininkas G. Kirkilas savo ruožtu sako, kad Konstitucinio Teismo įtaka piktinasi nebent tie politikai, kurie linkę į autoritarizmą ir nesuvokia šios institucijos vaidmens demokratinėje politinėje sistemoje.
„Mano požiūriu, turi būti valstybėje bent viena nepriklausoma institucija, kurios sprendimų niekas nekvestionuoja“, - sako politikas.