aA
Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai ketvirtadienį paskelbė sutarę paspartinti derybas dėl jūrų sienos sutarties, kad ji galėtų būti patvirtinta per artimiausius ketverius metus.
Lietuvos ir Latvijos prezidentai žada išspręsti seniausią tarpusavio ginčą
© LRPK / Robertas Dačkus

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad abi šalys sutarė, jog kartu su jūrų sienos sutartimi turi būti patvirtintas susitarimas dėl jūros gelmių išteklių naudojimo.

„Labai ilgai nespręstas klausimas dėl jūros sienos ratifikavimo juda iš vietos“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos vadovu Egilu Levitu.

„Mes su prezidentu turime ambicingą tikslą pasiekti, kad dar mūsų kadencijos metu šis klausimas būtų išspręstas“, – pridūrė G. Nausėda. Latvijos prezidento kadencija trunka ketverius metus.

1999 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos buvo ratifikuota tik Lietuvos Seime, Latvijos parlamentas jos iki šiol nepatvirtino.

Diskusijų iki šiol keldavo spėjimai, kad pasienio teritorijose gali būti naftos telkinių.

„Principiniai sprendimai dėl to, kaip turėtų būti judama į priekį toliau, yra pasiekti. Vienas iš sutarimų yra tai, kad tuo pat metu mes turėtume pasiekti susitarimą dėl jūros gelmių išteklių naudojimo prie mūsų valstybių sienos, tai yra ekonominį susitarimą dėl bendradarbiavimo šioje srityje, ir tuo pat metu Latvijos parlamentas svarstytų sienos ratifikavimo klausimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad tarsis su Latvijos vyriausybe ir parlamentu, kaip „pajudėti iš akligatvio“.

„Rezultatas turėtų būti toks, kad kiekviena iš šalių būtų patenkinta 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

„Turime bendrą politinę valią sprendimą pasiekti mūsų kadencijų metu. Ateinančius ketverius metus būtų geras projektas, kad galėtume paspausti vienas kitam ranką ir pasakyti, kad šitas klausimas tarp abiejų šalių yra išspręstas“, – sakė Latvijos vadovas.

G. Nausėda į tai pusiau juokais replikavo: „Ponas prezidente, gal keturis mėnesius – užsibrėžkime tokį tikslą“.

Latvijos prezidentas atsakė: „Ketveri metai būtų maksimalus terminas, bandysime kaip galima greičiau tai išspręsti“.

Nuomonių skirtumai dėl Astravo AE išlieka

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai sako sutariantys dėl būtinybės reikalauti saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, tačiau pripažįsta, kad skirtingos nuomonės dėl galimo elektros importo blokavimo išlieka.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad šie nesutarimai gali kliudyti atjungti Baltijos šalių tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa.

„Astravo AE klausimas yra tikrai skausmingas, mes traktuojame skirtingas pozicijas šituo klausimu kaip tam tikrą kliūtį įgyvendinti sinchronizacijos projektą“, – ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva imsis visų priemonių sustabdyti baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką.

„Jeigu pozicijos skirtųsi, būtų techniškai dar ko gero sudėtingiau tai padaryti, bet nepaisant to, mes esame pasirengę tai daryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvija atmetė Lietuvos prašymus blokuoti elektros patekimą iš Baltarusijos, ir Lietuvos pareigūnai sako, kad Astravo jėgainės elektra į Baltijos šalių rinką gali patekti per Latviją.

Latvija teigia, kad Lietuvai įvedus embargo, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija, o teoriškai per Rusiją gali patekti ir Astravo elektra.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad Latvijos vyriausybė visiškai pritaria Lietuvos keliamiems reikalavimams užtikrinti jėgainės saugumą, tačiau turi „skirtingą požiūrį dėl taktikos, kaip šį tikslą pasiekti“.

Pasak jo, šis klausimas turėtų būti vėliausiai išspręstas iki 2025 metų, kada Baltijos šalys numato įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

„Taigi kalbama apie penkerius metus pereinamojo laikotarpio iki 2025 metų. Kartu reikėtų stengtis sprendimą sumažinti dar greičiau, kad sumažintume šias problemas, kur turime skirtingų matymų Lietuvos ir Latvijos vyriausybėse“, – sakė E. Levitas.

„Kartu konstatavome, kad turime vienodas abejones ir rūpestį, kiek tai susiję su elektrinės saugumu. Saugumas yra pirmoje vietoje. Mūsų pozicijos yra identiškos. Vilnius yra už 50 kilometrų, o Daugpilis – už 110 kilometrų, taigi šiuo atveju nėra didelio skirtumo, todėl Latvijos vyriausybė atidžiai stebi, kad būtų laikomasi saugumo klausimų“, – sakė Latvijos prezidentas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.7143

Top naujienos

Senjorė pasijuto kaip nusikaltėlė: apsilankius banke laukė nemaloni staigmena (130)

Kur išleidžiate atlyginimą ar iš kur sąskaitoje atsirado didesnė pinigų suma nei įprastai,...

Bilotaitė: neleisime, kad per Lietuvą atsirastų nelegalios migracijos kelias (48)

Neteisėtiems imigrantams plūstant į Lietuvą, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žada...

Prieš Jonines fiksuota nematyta kaitra – ankstesnis rekordas pagerintas 3,4 laipsnio (1)

Nepaistant audros, dalyje Lietuvos birželio 23-iąją buvo fiksuoti nauji temperatūros rekordai,...

Joninių naktį policijai pranešta apie galimą radijo laidų vedėjo iš Baltarusijos pagrobimą Vilniuje (310)

Joninių naktį didžiausią nerimą Vilniaus policijai sukėlęs pranešimas buvo gautas apie 23.30...

Per kelias minutes nuo kracho buvęs Lowas anglų pernelyg nesibaimina

Vokietijos futbolo rinktinė buvo per kelias minutes nuo kracho Europos čempionate, kai prasidėjus...

Audra pridarė žalos: 5 tūkst. šeimų liko be elektros, ugniagesiai šalino virtusius medžius (8)

Ugniagesiai gelbėtojai dėl buvusios audros praėjusią parą 90 kartų vyko šalinti medžių nuo...

Neatlaikęs galingo Joninių lietaus Kaune subliuško futbolo maniežas (35)

Trečiadienio vakarą atgaiva tapęs lietus pridarė ir nemažai žalos. Kol šventiškai...

Gydytojas Morozovas – apie pagirias: kas jų padeda išvengti ir kokios dažnos klaidos situaciją tik pablogina (72)

Tai, ką dažnas laiko geru vakaro praleidimu, dažnai baigiasi sunkiu rytu. „Buvo labai geras...

Maskva: Rusija pasiruošusi ginti savo sienas karinėmis priemonėmis (152)

Rusija pasiruošusi savo sienų neliečiamumą ginti tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis...

Tiesioginė transliacija / Iškilmingos šv. Mišios iš Kauno arkikatedros bazilikos (2)

Birželio 24 d. Šv. JONO KRIKŠTYTOJO GIMIMO iškilmė Kauno arkikatedroje bazilikoje 11 val....