aA
Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai ketvirtadienį paskelbė sutarę paspartinti derybas dėl jūrų sienos sutarties, kad ji galėtų būti patvirtinta per artimiausius ketverius metus.
© LRPK / Robertas Dačkus

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad abi šalys sutarė, jog kartu su jūrų sienos sutartimi turi būti patvirtintas susitarimas dėl jūros gelmių išteklių naudojimo.

„Labai ilgai nespręstas klausimas dėl jūros sienos ratifikavimo juda iš vietos“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos vadovu Egilu Levitu.

„Mes su prezidentu turime ambicingą tikslą pasiekti, kad dar mūsų kadencijos metu šis klausimas būtų išspręstas“, – pridūrė G. Nausėda. Latvijos prezidento kadencija trunka ketverius metus.

1999 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos sutartis dėl valstybės sienos jūroje ir ekonominės zonos buvo ratifikuota tik Lietuvos Seime, Latvijos parlamentas jos iki šiol nepatvirtino.

Diskusijų iki šiol keldavo spėjimai, kad pasienio teritorijose gali būti naftos telkinių.

„Principiniai sprendimai dėl to, kaip turėtų būti judama į priekį toliau, yra pasiekti. Vienas iš sutarimų yra tai, kad tuo pat metu mes turėtume pasiekti susitarimą dėl jūros gelmių išteklių naudojimo prie mūsų valstybių sienos, tai yra ekonominį susitarimą dėl bendradarbiavimo šioje srityje, ir tuo pat metu Latvijos parlamentas svarstytų sienos ratifikavimo klausimą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad tarsis su Latvijos vyriausybe ir parlamentu, kaip „pajudėti iš akligatvio“.

„Rezultatas turėtų būti toks, kad kiekviena iš šalių būtų patenkinta 50 procentų“, – per spaudos konferenciją sakė E. Levitas.

„Turime bendrą politinę valią sprendimą pasiekti mūsų kadencijų metu. Ateinančius ketverius metus būtų geras projektas, kad galėtume paspausti vienas kitam ranką ir pasakyti, kad šitas klausimas tarp abiejų šalių yra išspręstas“, – sakė Latvijos vadovas.

G. Nausėda į tai pusiau juokais replikavo: „Ponas prezidente, gal keturis mėnesius – užsibrėžkime tokį tikslą“.

Latvijos prezidentas atsakė: „Ketveri metai būtų maksimalus terminas, bandysime kaip galima greičiau tai išspręsti“.

Nuomonių skirtumai dėl Astravo AE išlieka

Vilniuje susitikę Lietuvos ir Latvijos prezidentai sako sutariantys dėl būtinybės reikalauti saugumo standartų Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje, tačiau pripažįsta, kad skirtingos nuomonės dėl galimo elektros importo blokavimo išlieka.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda perspėjo, kad šie nesutarimai gali kliudyti atjungti Baltijos šalių tinklus nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europa.

„Astravo AE klausimas yra tikrai skausmingas, mes traktuojame skirtingas pozicijas šituo klausimu kaip tam tikrą kliūtį įgyvendinti sinchronizacijos projektą“, – ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuva imsis visų priemonių sustabdyti baltarusiškos elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką.

„Jeigu pozicijos skirtųsi, būtų techniškai dar ko gero sudėtingiau tai padaryti, bet nepaisant to, mes esame pasirengę tai daryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Latvija atmetė Lietuvos prašymus blokuoti elektros patekimą iš Baltarusijos, ir Lietuvos pareigūnai sako, kad Astravo jėgainės elektra į Baltijos šalių rinką gali patekti per Latviją.

Latvija teigia, kad Lietuvai įvedus embargo, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija, o teoriškai per Rusiją gali patekti ir Astravo elektra.

Latvijos prezidentas E. Levitas sakė, kad Latvijos vyriausybė visiškai pritaria Lietuvos keliamiems reikalavimams užtikrinti jėgainės saugumą, tačiau turi „skirtingą požiūrį dėl taktikos, kaip šį tikslą pasiekti“.

Pasak jo, šis klausimas turėtų būti vėliausiai išspręstas iki 2025 metų, kada Baltijos šalys numato įgyvendinti sinchronizacijos projektą.

„Taigi kalbama apie penkerius metus pereinamojo laikotarpio iki 2025 metų. Kartu reikėtų stengtis sprendimą sumažinti dar greičiau, kad sumažintume šias problemas, kur turime skirtingų matymų Lietuvos ir Latvijos vyriausybėse“, – sakė E. Levitas.

„Kartu konstatavome, kad turime vienodas abejones ir rūpestį, kiek tai susiję su elektrinės saugumu. Saugumas yra pirmoje vietoje. Mūsų pozicijos yra identiškos. Vilnius yra už 50 kilometrų, o Daugpilis – už 110 kilometrų, taigi šiuo atveju nėra didelio skirtumo, todėl Latvijos vyriausybė atidžiai stebi, kad būtų laikomasi saugumo klausimų“, – sakė Latvijos prezidentas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(21 žmogus įvertino)
3.7143

Top naujienos

Profesorius papasakojo, kodėl smegenys ima vis mažiau atlikti savo darbą: pateikia 6 žingsnius, kaip to išvengti (39)

Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda...

Įvardijo prasčiausias Vilniaus mokyklas: vadovai nesupranta vertinimo ir peikia reitingų sistemą (107)

Nors pirmajame geriausių Lietuvos gimnazijų penketuke – net kelios Vilniaus ugdymo įstaigos,...

JAV netrukus turės nepaskandinamą lėktuvnešį? (281)

Nedidelė maždaug 8,2 kvadratinio kilometro ploto vulkaninės kilmės sala Rytų Kinijos jūros...

Prognozuoja, kokia laukia likusi žiema Lietuvoje: visoje Europoje pastebėjo ryškią anomaliją (71)

Naujausios orų prognozės rodo, kad sezoninė to paties centro prognozavimo sistema rodo, kad visa...

Atidarė Suvalkuose naują prekybos centrą lietuviams: pamiršta tai, kas „svarbiausia“ (295)

Suvalkų miesto šiauriniame pakraštyje, prie išvažiavimo į Lietuvos pusę, atidarytas naujas...

Plungėje pasmaugtos moters vaikai: nepasidaro lengviau, kad žudiką išlaikys iš mūsų pinigų (61)

„Nepasidaro lengviau išgirdus, kad mamos žudikas nuteistas. Mamos tai nesugrąžins“, – sako...

Šiauliuose iškils didžiausias Europoje orlaivių techninės priežiūros ir remonto centras planuoja sukurti 1000 darbo vietų (68)

2020 m. pradžioje Tarptautiniame Šiaulių oro uoste bus pradėtas statyti didžiausias Europoje...

Marc Champion ir Aliaksandr Kudrytski

Artėja vienintelės Europoje sovietinės ekonomikos „paskutinioji diena“ (2)

Pasibaigus komunizmo epochai Baltarusija išsaugojo senąsias gamyklas, darbo vietas bei socialines...

Paklausykite: jūros vargonai Kroatijoje įkvėpė sukurti vėjo vargonus

Zadare, Kroatijoje esantys jūros vargonai – didžiuliuose marmuro laiptuose įtaisyti...