Su dvejomis pirmosiomis siuntomis Lietuvą pasiekė 20 tūkst. 475 dozių kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ pagamintų vakcinų. Trečiosios siuntos mūsų šalis sulaukė pirmadienį.
Dėl riboto vakcinų kiekio valstybės biudžeto lėšomis įsigyta vakcina artimiausiu metu bus skiepijami tik sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti rizikos grupėms priskirtini asmenys, kuriems, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, darbo ir (arba) socialinės veiklos pobūdį, gresia didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 liga ir (ar) susirgti sunkia šios ligos forma. Tuo tarpu privačios gydymo įstaigos Lietuvoje jau sulaukia užklausų dėl galimybių skiepytis, už skiepą susimokant asmeninėmis lėšomis.
Vis tik panašu, kad tokios galimybės kol kas nebus: Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, vakcinas nuo COVID-19 perka centralizuotai, todėl nacionalinės iniciatyvos yra apribotos. Nors dalyvavimas centralizuotame europiniame pirkime nedraudžia privačių iniciatyvų, vakcinų norintys įsigyti privatininkai gali susidurti su sunkiai įveikiamais iššūkiais.
Centralizuota pirkimų tvarka
Kaip paaiškino tuometinis kadenciją baigusio premjero patarėjas, parlamentaras Lukas Savickas, pirmosios koronaviruso bangos metu kuravęs PGR testų ir apsaugos priemonių įsigijimo klausimus, svarbu suvokti, kad vakcinos atveju Lietuva, kaip ir visos ES valstybės, pasirinko centralizuotą ES pirkimą.
„Nacionalinės iniciatyvos su šiuo pirkimu yra nesuderinamos. Tai šiuo atveju akcentas perkeliamas į tai, kad veiksmai turėtų būti orientuoti ne tiek į nacionalines iniciatyvas, kiek į nacionalinio intereso atstovavimą Europos Komisijoje (EK) ir EK veiksmų skatinimą, kad aprūpinimas vyktų greičiau, efektyviau ir sparčiau. Svarbu suprasti, kad yra tam tikri ribojantys aspektai“, – aiškino jis.
Lietuvą EK atstovaujantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) direktorius Gytis Andrulionis patikino, kad dalyvavimas centralizuotame europiniame pirkime diktuoja labai aiškią tvarką, pagal kurią turi veikti valstybės. Kol vyksta centralizuotas pirkimas, ES valstybės narės negali individualiai tartis su vakcinų gamintojais, su kuriais derasi ir tariasi EK.
„Kol vyksta pirkimas, tol valstybė, kuri dalyvauja EK pirkime, su tais gamintojais, su kuriais derasi ES, negali derėtis atskirai. Tai daroma, kad būtų išvengta vadinamojo „vakcinų nacionalizmo“. Kitaip sakant, jei Lietuva su „Pfizer“ ir „BioNTech“ sudarinėja sutartis, tai ji dabar veikia tik kartu su kitomis valstybėmis narėmis per EK. Mes negalime vykdyti savų atskirų derybų, kad nebandytume kitų valstybių palikti blogesnėje situacijoje. Pabaigus derybas, iki galo sudarius sutartis, pagal europinį reglamentą jau Lietuva ir kaip valstybė galėtų kalbėtis su vakcinų gamintojais“, – detalizavo G. Andrulionis.
Centralizuoti pirkimai – (ne)išmokta Europos pamoka?
Pavasarį sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo pareigas ėjęs Aurelijus Veryga prisiminė, kad, Europoje kilus pirmajai koronaviruso bangai, perkant priemones ir testus, Europos šalys veikė atskirai. Europos lygiu koordinavimo iš pradžių beveik nebuvo, o jeigu jis buvo, tai buvo vėluojantis.
„Pavasarį viešai skelbėme, kiek prašėme dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir kitų priemonių iš bendrų pirkimų. Bet, nepaisant to, kad mes kažko prašėme, mes pirkome ir patys, nes buvo aišku, kad tai ilgai užtruks ir kad tai yra sudėtingi procesai. Žinoma, kiekvienu tokiu atveju labai rizikuoji daugybe dalykų: nežinai gamintojų, nežinai, ar viskas bus tvarkoje su tomis priemonėmis, ar jos atvažiuos, ar jų kas nors neperpirks. Istorijų buvo visokių ir tikrai tokių, kurios ne vieną plauką daug kam ant galvos pavertė žilu.
Su vakcinomis situacija yra labai skirtinga. Pirmiausia skirtumas yra tas, kad pats pirkimo procesas yra absoliučiai centralizuotas, skirtingai nei priemonių pirkimai. Dabar lyderystės tiek dėl derybų, tiek dėl sutarčių sudarymo ir kitų momentų ėmėsi EK. Šiuo atveju šalims buvo pakankamai griežtai pasakyta, kad jos negali imtis savo iniciatyvų ir tartis su tais pačiais gamintojais, su kuriais EK rašosi sutartis, dėl atskirų tiekimų. Jeigu taip bus, yra aiškiai pasakyta, kad šalis gali tiesiog iškristi iš bendro pirkimo“, – paaiškino A. Veryga.
Tokie centralizuoto pirkimo saugikliai, jo teigimu, įvesti tam, kad valstybėms narėms ir ypač didžiosioms ES valstybėms, pavyzdžiui, Vokietijai, Prancūzijai, kurios pačios galėtų gamintis vakcinas, nekiltų pagundų. Tai tarsi bandymas išmokti pavasario suteiktas pamokas, kai pirmojo karantino metu matėme, kad šalys tam tikrą laiką buvo uždraudusios asmens apsaugos priemonių ir kitų dalykų eksportą.
„Tuo metu buvo griežtas sureagavimas iš EK, pasakant, kad negalima taip daryti, kad tai yra bendra ekonominė erdvė ir šalys negali tiesiog paimti ir užsidarinėti. Tai buvo bandymas šitą pamoką išmokti, bet tas bandymas yra su daug klaustukų. Matome, kad Jungtinė Karalystė jau registravo net ir kitą vakciną – „AstraZeneca“ vakciną – ir jau pradeda skiepijimą. Matome Jungtinės Karalystės, Izraelio, JAV skaičius ir kartu matome, kad Europa kovą su laiku pralaimi“, – tikino A. Veryga.
Paklaustas, kodėl Europa vis tik pralaimi kovą su laiku, kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad tikslias priežastis įvardinti sudėtinga. Oficialiai girdime paaiškinimus, kurie, anot jo, lyg ir atrodo logiški, ypatingai girdint nuogąstavimus dėl vakcinų kokybės ir žinant, kad Europa itin preciziškai ir griežtai žiūri į vakcinų kokybę. Šis argumentas, A. Verygos nuomone, įtikintų, jeigu lygintume Europą su Rusija ar su trečiojo pasaulio šalimis.
„Kai matome, kad JAV ar Jungtinė Karalystė, kurios turi tikrai rimtas agentūras, yra greitesnės, reiškia, kad kažkas pas mus yra negerai. Jeigu pažiūrėtume į tą pačią „AstraZeneca“ vakciną, matysime, kad britai ją užsiregistruoti sugebėjo greičiau nei ES. „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinos yra kurtos pagal tam tikras modernias technologijas, šios vakcinos gali turėti daugiau klaustukų dėl saugumo, jas vertinti gali būti sudėtingiau. „AstraZeneca“ vakcina yra kurta pagal įprastines technologijas, tai kodėl jos negalima užregistruoti per mėnesį ir kodėl pasakymas, kad sausį ji dar tikriausiai nebus registruojama, kai britai ne tik, kad ją registravo, bet jau ir skiepija, tikrai neaišku“, – kalbėjo A. Veryga.
Privačių iniciatyvų galimybė išlieka
Pasak G. Andrulionio, jei privatūs tinklai ar privačios įstaigos norėtų įsigyti vakcinos, ribojimo tam nebūtų. Privatininkų veikla, VVKT direktoriaus teigimu, kiek žinoma iš EK darbo reglamento, niekaip neribojama.
„Privatininkų klausimas šiame procese niekaip nereglamentuojamas. Tai yra komerciniai santykiai tarp, tarkime, sveikatos priežiūros įstaigos ar tinklo ir vakcinų gamintojo. Tai yra privatūs asmenys ir privatūs santykiai“, – aiškino jis.
Tačiau net ir esant tokiai privačių santykių galimybei, anot VVKT direktoriaus, jos įgyvendinti praktiškai neįmanoma. „Šiomis savaitėmis, šiais mėnesiais tų galimybių įsigyti nėra daug. Absoliučiai viskas, kas yra gaminama, mano žiniomis, iškart yra komplektuojama su valstybėmis arba net jų regionais. Viskas vyksta centralizuotai ir kad privati įmonė nusipirktų iš gamintojo, kol kas girdėti neteko“, – teigė jis.
Kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga akcentavo, kad, mąstant apie privačių iniciatyvų galimybes, būtina atsižvelgti į keletą tam tikrų niuansų, dėl kurių privačios iniciatyvos galėtų išprovokuoti itin neigiamą EK reakciją.
„Tikėtina, kad kompanijos susilauktų nemalonumų, jei jos imtųsi privačių iniciatyvų. Neužmirškime, kad Europa gamintojams davė daugiau nei 2 mlrd. eurų vien tam, kad jie sukurtų vakciną. Tai yra didžiuliai vieši pinigai, kurie buvo skirti su tam tikromis sąlygomis – tai yra, kad, sukūrus vakciną, būtų garantuotas tiekimas, kad būtų garantuota, jog šalys gaus vakciną“, – sakė A. Veryga.
Vis tik teoriškai galimybių, kadenciją baigusio sveikatos apsaugos ministro teigimu, papildomai įsigyti vakciną gali atsirasti, nes „yra kuriamos ne tik tos septynios vakcinos, dėl kurių Europa yra apisprendusi ir tas kitas vakcinas kuria ne tik Rusija ar Kinija“.
„Kita galimybė, kad vakcinų atliktų nuo kitų šalių, bet tai yra labai mažai tikėtina. Vienintelis, kas buvo daroma ir mūsų Vyriausybės, kai dar nė viena vakcina nebuvo patvirtinta, o prisijungimas reiškė, kad tas šešias ar septynias vakcinas reikės nusipirkti, tai jau tada buvo kalbamasi su Rytų partnerystės šalimis, kas būtų, jeigu vakcinų liktų. Bet čia kalbama ne apie vasarį ar kovą, teoriškai tokia situacija gali susiklostyti vėlyvą rudenį ar net kitais metais“, – aiškino jis.