Goethe instituto organizuojamoje žurnalistų mainų programoje dalyvavusi vokietė beveik mėnesį praleido Lietuvoje ir su LRT.lt portalu pasidalijo mintimis ne tik apie darbo žiniasklaidoje specifiką, bet ir mūsų šalį.
1998-aisiais Vilniuje įkurto Goethe instituto misija – vokiečių kalbos mokymosi, taip pat – tarpkultūrinių mainų tarp Vokietijos ir Lietuvos skatinimas, Vokietijos kultūros sklaida, informavimas apie Vokietijos kultūrinį, politinį, visuomeninį gyvenimą.
„Be kitų savo veiklų, Goethe institutas organizuoja ir žurnalistų mainų projektą „Iš arti“ ir taip skatina Lietuvos žurnalistus domėtis kolegų situacija Vokietijoje, taip pat Vokietijos žurnalistus – domėtis situacija Lietuvoje, geriau susipažinti su kiekvienos iš tų šalių gyvenimu“, – pasakoja instituto programų koordinatorė Auksė Bruverienė.
Šioje mainų programoje dalyvavo ir vokietė Ch. Ruta, dirbanti tarptautiniam transliuotojui „Deutsche Welle“. Beveik mėnesį laiko ji praleido Lietuvoje ir darbavosi LRT TELEVIZIJOJE. „Pamaniau, kad būtų smagu sudalyvauti tokioje programoje. Mane sudomino Lietuva, darbas čia, žmonės, kultūra. Čia puikiai praleidau laiką“, – LRT.lt portalui kalbėjo Ch. Ruta.
Prieš atvykdama į Lietuvą, vokietė jau anksčiau buvo apsilankiusi kitoje Baltijos šalyje – kelias dienas ji praleido Rygoje, Latvijoje. Mūsų šalyje „Deutsche Welle“ žurnalistė viešėjo pirmą kartą.
„Vos nusileidus, mano pirmas įspūdis buvo – kaip čia šalta! Įsivaizdavau, kad gali būti vėsu, bet taip pat žinojau, kad rugsėjį vasara dar nebuvo pasitraukusi iš Lietuvos ir čia buvo gana šilta. Vokietijoje mes taip pat džiaugėmės puikiu oru, bet į Lietuvą atvykau per tą didžiulį temperatūros pokytį, tad man čia buvo tikrai šalta“, – paprašyta papasakoti apie pirmąjį įspūdį mūsų šalyje, nuotaikingai kalbėjo vokietė.
Ch. Ruta džiaugėsi, kad žmonės Lietuvoje yra paslaugūs ir labai kantrūs. Taip pat nemažai pagalbos ji sulaukė iš Goethe instituto Lietuvoje, kuris pakvietė žurnalistę į kultūrinius renginius, vertėjavo.
Kiek apsipratusi mūsų šalyje, žurnalistė ėmė pastebėti kultūrinius skirtumus tarp Vokietijos ir Lietuvos žmonių. „Kai kurie dalykai tikrai skiriasi. Labai skiriasi bendravimas. Labai daug žmonių Lietuvoje yra linkę palaikyti atstumą, bent jau pirmą kartą susitikę. Kartais jie ne iškart į tave pažvelgia ar tau šypsosi. Galbūt tam reikia šiek tiek laiko, nežinau“, – įžvalgomis dalijosi Ch. Ruta.
Vokietė sako pirmiausia šiuos skirtumus pastebėjusi paslaugų sferoje: „Nežinau, galbūt čia taip įprasta, bet kurį laiką jautiesi šiek tiek ignoruojamas – prireikia kažkiek laiko, kol kas nors tave aptarnauja. Kartais žmonės net nepažvelgia tau į veidą. Bet tai – tik viena pusė. Kita vertus, ypač čia, darbe, mano patirtis buvo kitokia, gerokai šiltesnė. Žmonės LRT man buvo labai paslaugūs, priėmė į savo kolektyvą. Tad pajutau labai didelį kontrastą: lietuviai gali būti labai šilti ir paslaugūs arba kurį laiką gali net nežiūrėti į tave ir nenusišypsoti.“
Ch. Rutą maloniai stebino ir lietuvių įprotis gaminti namuose. „Man patinka [lietuviškas] maistas. Man patinka tai, kad žmonės namuose vis dar daug gamina. Pavyzdžiui, vienas kolega atsinešė namuose gamintos kiaulienos ir marinuotų agurkėlių. Ir tai yra dažnas atvejis jūsų šalyje. Tai yra puiku. Taip pat žinau, kad turite pirties tradicijų, vieną kartą buvau lietuviškoje pirtyje, apsilankyčiau ir dar kartą“, – tikino moteris.
Didelį įspūdį vokietei paliko ir mūsų šalies sostinė. „Vilnius yra labai romantiškas, gražus, senas miestas. Čia daug mažų puikių kavinių, restoranų. Jis labai jaukus, o kai pasnigo, jis dar atrodo ir romantiškas. Man patinka ir tai, kad galiu lengvai bendrauti, nors ir nekalbu lietuviškai. Labai daug žmonių čia kalba angliškai arba kas nors pagelbsti vertėjaujant ir negaili tam laiko. Tačiau negaliu susitaikyti su tuo, kad kai kuriose patalpose be galo šalta“, – juokdamasi kalbėjo žurnalistė.
Ch. Ruta jau kurį laiką dirba tarptautinio Vokietijos transliuotojo „Deutsche Welle“ naujienų tarnyboje. Daugiausia laiko ji praleidžia pagrindiniame televizijos centre Berlyne, bet kartą per mėnesį savaitei vyksta į Boną ir dirba tiesiogiai iš ten.
Susipažinusi su Lietuvos visuomeninio transliuotojo darbu iš arčiau, vokietė taip pat pastebėjo nemažai skirtumų – jos teigimu, mūsų šalyje darbas žurnalistams yra šiek tiek patogesnis, be to, užduotims atlikti čia skiriama daugiau laiko.
„LRT mačiau tik televizijos darbą, bet manau, kad jis labai skiriasi. Vokietijoje dirbu ir kaip reporterė, ir kaip prodiuserė. Čia žmonės dirba tik savo srityje, viskas yra labai specializuota. Berlyne taip pat yra tik savo srityje dirbančių darbuotojų, bet ten mūsų darbas vyksta pamainomis ir mes keičiamės pozicijomis: vieną dieną aš esu reporterė, kitą dieną – prodiuserė, trečią – redaktorė.
Ten darbas ne visuomet būna patogus: kartais turiu dirbti labai anksti ryte, kartais – naktį. Čia, LRT, daugiau darbo vyksta dieną, turiu daugiau laiko kvėpuoti, jaučiuosi šiek tiek laisviau. Čia skiriasi pati darbo specifika, veiklų eiliškumas, žmonės turi daugiau laiko savo darbui atlikti, ir manau, kad tai yra labai gerai, nes tai leidžia pasiekti geresnį rezultatą, nei nuolat žvilgčiojant į laikrodį“, – apie darbo žiniasklaidoje specifiką skirtingose šalyse kalbėjo Ch. Ruta.