aA
Lietuvoje užfiksuotas žemės drebėjimas. Antradienį 14 valandą 5 minutės buvo pastebėtas pirmas 4 balus pagal Richterio skalę siekęs žemės drebėjimas. 16 val. 33 min. pasikartoję žemės virpesiai buvo stipresni – iki 5,3 balo. Lietuvos geologijos tarnybos specialistų teigimu, virpesiai atslinko iš žemės drebėjimo epicentro – Kaliningrado srities, netoli Baltijsko.
Kelias, smėlis, pėdsakai
Kelias, smėlis, pėdsakai
© DELFI
Negalutiniais duomenimis, žemės drebėjimo epicentras buvo už 40 km į pietryčius nuo Kaliningrado, labai giliai. Požeminį smūgį sukėlė tektoninis platformų, ant kurių sandūros ir plyti lyguminė Kaliningrado sritis, poslinkis.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas teigė, kad tarnybai apie juntamus žemės drebėjimo virpesius pirmieji pranešė Lietuvos vakarinio regiono gyventojai. Žemės drebėjimo smūgius fiksuoja Ignalinos atominės elektrinės seisminė stotis.

Aplink Ignalinos atominę elektrinę 1999 metais įrengta seisminio aliarmo ir seisminio monitoringo sistema, skirta apsaugoti IAE nuo galimų seisminių bangų bei stebėti vietinį žemės plutos seisminį aktyvumą.

Lietuvos radijui LGT direktorius Juozas Mockevičius teigė, kad panikos dėl įvykusių žemės virpesių kelti nereikėtų, nes, pasak jo, griaunamosios jėgos Lietuvoje jausti žemės smūgiai negali turėti.

Pasak jo, žmogaus gyvybei grėsmė kyla, kai žemės drebėjimas siekia 6-8 balus.

Seismologai tvirtina, kad žemės drebėjimas buvo juntamas visoje Lietuvoje, nors labiausiai – Klaipėdos krašte. Manoma, kad dėl Kaliningrado srities sausumoje kilusio žemės drebėjimo žemės virpesiai buvo juntami ir Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje bei Austrijoje.

Lietuvos seismologai preliminariai vertina, jog tai – natūralios kilmės požeminiai smūgiai, nors anksčiau neatmesta tikimybė, kad tai galėjo būti susiję su kariniais bandymais. Pagal turimus duomenis, tai buvo tektoninis žemės drebėjimas, nes, norint sukelti tokio galingumo žemės virpesius, reikėtų susprogdinti apie 60 tonų trotilo. Seisminis smūgis truko apie 2 minutes.

"Sulaukėme daugybę Lietuvos vakaruose gyvenančių žmonių skambučių. Skambinusieji mums pranešė, kad pajuto stiprius žemės virpesius. Vieni iš jų teigė matę, kaip nuo maisto parduotuvių lentynų krito prekės, kiti skundėsi trūkusiais vamzdžiais", - DELFI pasakojo J.Satkūnas.

LGT direktoriaus pavaduotojo teigimu, specialistai toliau aiškinasi tikslią drebėjimo lokalizaciją.

Paskutinį sykį Lietuvos seisminės stotys žemės virpesius yra užfiksavusios 2001-aisiais, tačiau jų patys gyventojai nepajuto. Panašus į šiandieninį pagal stiprumą slenkamojo pobūdžio žemės drebėjimas buvo užfiksuotas 1974-aisiais Kėdainiuose. Manoma, kad tuometinių žemės virpesių epicentras buvo Balkanų regione. Vienintelis didesnis Baltijos šalyse žemės drebėjimas buvo 1988 metais Estijoje.

Atsirado plyšiai, bet nelaimių neužfiksuota

DELFI žiniomis, į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl vykusio žemės drebėjimo niekas nesikreipė. Apie patirtas nelaimes dėl vykusio žemės drebėjimo žinių teigia neturintis ir Klaipėdos miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Alfredas Oleinikas.

“Kol kas jokių žinių apie tai, kad nukentėjo žmonės ar pastatai, neturime. Tačiau nuolatinės parengtinės miesto pajėgos yra visada pasiruošusios reaguoti į iškilusias nelaimes”, - DELFI tvirtino A.Oleinikas.

Aukščiausio Lietuvoje pastato - radijo ir televizijos bokšto Vilniuje tarnybų darbuotojai teigė žemės drebėjimo nepajutę. Kitame aukštame pastate Vilniuje - verslo centro "Europa" viršutiniame 30-ajame aukšte įsikūrusios bendrovės "Hanner" darbuotojai žemės drebėjimo taip pat nepajuto.

Tačiau greta esančiame Vilniaus savivaldybės dangoraižyje, pasak liudininkų, smūgiai buvo juntami.

Žemės drebėjimas paliko pėdsakų Prezidentūroje. Prezidento kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas BNS sakė, kad atsirado plyšys tarp Prezidentūrą juosiančios tvoros ir pagrindinio rūmų pastato.

Prezidento Valdo Adamkaus patarėjo pavaduotoja Božena Krasovka sakė, kad drebėjimo metu antrajame Prezidentūros aukšte siūbavo šviestuvas, pakrypo paveikslai tiek prezidento priimamajame, tiek prezidento bei sekretorės kabinete, pasitarimų salėje, be to, savaime užsidarė fiksuojamos prezidento kabineto durys.

Paties prezidento V.Adamkaus Prezidentūroje nebuvo - jis dabar vieši JAV.

Klaipėdos jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius BNS sakė, kad požeminis smūgis uosto darbo nesutrikdė, laivai išplaukia iš uosto ir įplaukia į jį pagal grafiką.

Energetikos sistema sėkmingai atlaikė du žemės drebėjimo smūgius

Du antradienį Lietuvoje fiksuoti stiprūs požeminiai smūgiai nesutrikdė šalies energetikos sistemos.

Tai ELTAI tvirtino Ignalinos atominės elektrinės, nacionalinio elektros tinklo operatorės "Lietuvos energijos", gamtinių dujų tinklą valdančių "Lietuvos dujų" atstovai.

"Šalies elektros tinkluose viskas gerai, Ignalinos atominė jėgainė ir kitos elektrinės veikia normaliai", - Eltai po antrojo seisminio smūgio sakė "Lietuvos energijos" operatyvinio planavimo skyriaus viršininkas Janas Balinskis.

"Mes ir patys "Lietuvos energijos" centrinėje būstinėje jutome žemės drebėjimo virpesius, tačiau, aišku, momentaliai apie seisminį aktyvumą signalizavo energetikų turimi davikliai. Taip pat gavome informacijos iš Ignalinos atominės jėgainės, aplink kurią įrengta seisminio stebėjimo sistema", - sakė J. Balinskis.

Už branduolinę saugą Lietuvoje atsakingos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) avarinio centro budėtojas Eltai teigė, jog Ignalinos atominė elektrinė (IAE) veikia normaliai, negauta jokios informacijos, kad ji turėtų problemų dėl antradienio žemės drebėjimų.

"Tie seisminiai signalai jokios įtakos elektrinės darbui neturėjo nei pirmajame bloke, kuris dabar gamina elektrą, nei antrajame bloke, kuris remontuojamas. Įranga veikia normaliai, įprastu režimu. Jokios grėsmės atominei elektrinei šuo metu nėra", - Eltai sakė budintis IAE pamainos viršininkas Borisas Larionovas.

B.Larionovas minėjo asmeniškai nejutęs jokio žemės drebėjimo. Bet, pasak jo, pamainos žurnale yra įrašas, jog antradienį 14 val. 08 min. fiksuotas seisminis aktyvumas. Apie 16 val. 40 min. dispečeris telefonu informavo pamainos viršininką, kad sėdėdamas kėdėje juto neįprastus virpesius.

Netrukus gautas pranešimas iš aliarmo ir seisminio monitoringo sistemos operatoriaus, kad fiksuotas ir antrasis seiminis aktyvumo signalas.

Ignalinos AE pagamina apie 80 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos.

Šiuo metu pirmasis blokas veikia 1330 megavatų galingumu.

"Lietuvos dujų" atstovė spaudai Sigita Petrikonytė-Jurkūnienė Eltai teigė, jog "Lietuvos dujų" centrinė dispečerinė irgi fiksavo seisminį aktyvumą įvairiose Lietuvos vietose. Tačiau požeminiai virpesiai neturėjo nepaveikė dujotiekių sistemos.

"Mūsų bendrovės Klaipėdos regiono avarinės tarnyba sulaukė Vakarų Lietuvos gyventojų skambučių dėl šio žemės drebėjimo. Nustebę, o kai kurie gal ir išsigandę žmonės teiravosi, ar nevyko kurs nors sprogimas, ar nesprogo dujos. Jie buvo nuraminti, kad tokia nelaimė neįvyko", - pasakojo "Lietuvos dujų" atstovė.

"Lietuvos dujos" eksploatuoja apie 8 tūkst. kilometrų dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje. "Lietuvos energijos" perdavimo tinklo linijų bendras ilgis visoje Lietuvoje siekia 6 tūkst. kilometrų.

Pasak bendrovės “Mažeikių nafta” komunikacijos skyriaus viršininko Giedriaus Karsoko, bendrovės darbas dėl vakarinėje Lietuvos srityje justų žemės virpesių taip pat nepakito.

Kaliningrade buvo evakuojami žmonės

Pranešama, kad Kaliningrade 17 valandą 34 minutės Maskvos laiku (16 valandą 34 minutės Lietuvos laiku) taip pat užfiksuoti pakartotiniai požeminiai smūgiai. Jie buvo neilgi - truko tik 2-3 sekundes ir buvo ne tokie intensyvūs palyginti su pirmaisiais smūgiais. Pirmojo žemės drebėjimo sulaukta 15 valandą 5 minutės Maskvos laiku. Pakartotinių smūgių stiprumas siekė maždaug 4 balus pagal Richterio skalę.

"Seisminis įvykis, klasifikuojamas kaip žemės drebėjimas, įvyko antradienį 15 valandą 5 minutės Maskvos laiku. Jo epicentras buvo taške, kurio koordinatės - 54 laipsniai 76 minutės šiaurės platumos, 20 laipsnių 37 minutės vakarų ilgumos, 20 kilometrų gylyje. Virpesių magnitudė sudarė 4,1 balo, intensyvumas siekė 4-5 balus. Požeminiai smūgiai buvo juntami Kaliningrade, Svetlogorske, Pionerske. Baltijske požeminių smūgių stiprumas buvo lygus 3 balams. Aukų ir sugriovimų nėra. Pakartotinių smūgių tikimybė tikslinama", - pareiškė Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai.

Šiomis valandomis daugelis Kaliningrado gyventojų paliko savo butus. Mokyklose nutrauktos antrosios pamainos pamokos. Moksleiviai išvesti į artimiausias atviras aikšteles. Tėvai skuba pasiimti savo vaikus iš ikimokyklinių įstaigų.

Rusų naujienų portalas www.lenta.ru pranešė, kad Kaliningrado srityje, Svetlogorske buvo evakuojami žmonės.

Žemės drebėjimas kaimyninėse šalyse

Antradienį popiet požeminiai smūgiai, susiję su Kaliningrade įvykusiu žemės drebėjimu, buvo užregistruoti ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Austrijoje.

Sunerimę Latvijos sostinės gyventojai skambino į Latvijos hidrometeorologijos agentūrą, pranešdami apie neįprastą seisminį aktyvumą. Teigiama, kad skambučių gauta ir iš Liepojos.

Latvijos geologijos tarnybos atstovai žurnalistams sakė, kad vienintelis Latvijos seismologas Valerijus Nikulinas šiuo metu yra komandiruotėje, todėl Latvijoje nėra jokios galimybės gauti duomenų apie požeminių smūgių stiprumą.

Tarnybos seisminio stebėjimo stotis, automatiškai registruojanti visus žemės virpesius 100 kilometrų spinduliu, yra Valmieroje. Duomenys apie užfiksuotus žemės virpesius tikriausiai bus paskelbti trečiadienį, kai V. Nikulinas grįš iš komandiruotės.

Estijoje požeminiai smūgiai, kaip užfiksavo Tartu esantis seismografas, siekė 5 balus pagal Richterio skalę.

Kaip praneša naujienų agentūros, požeminiai smūgiai taip pat užfiksuoti ir Lenkijos miestuose, esančiuose netoli Kaliningrado srities. Pasak Lenkijos generalinio konsulo Jaroslavo Čubinskio (Jaroslaw Czubinski), "žmonės Lenkijoje sunerimę, daugelis paliko namus ir išėjo į gatves".

Lenkijos šiaurės vakaruose užfiksuotas požeminis smūgis Palenkės vaivadijos teritorijoje siekė maždaug 4,5 balo pagal Richterio skalę. Tai žurnalistams pranešė vaivadijos Krizių valdymo centras.

Lenkijos regione žemės drebėjimo epicentras buvo už 180 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Suvalkų. Žmonės nenukentėjo, sugriovimų nėra.

Žemės drebėjimas

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Valentinas Masalskis: žmonės galbūt pamiršo – gyvename ne vardan malonumų ieškojimo (3)

Kai ruošiesi interviu su teatro ar kino žmonėmis sukirba nerimas: galbūt apie pagrindinius ir...

Svarsto, kaip kontroliuoti triukšmaujančius: užsienyje draudimai tokie, kad mums kol kas sunku įsivaizduoti (91)

Ko gero, daugeliui bent kartą gyvenime teko patirti jausmą, kai kaimynai visai negerbia vienas kito...

Europos „koronaviruso žvaigžde“ tapusi šalis dabar klimpsta vis giliau: deja, klydome (115)

Kai birželio mėnesį ant viduramžiško Prahos Karolio tilto į „Covid-19“ „atsisveikinimo...

Pacientų kantrybė išseko: medikai nekelia ragelio, o jei atsiliepia, bendrauja šiurkščiai (347)

Maždaug prieš dešimtmetį kur kas daugiau panevėžiečių sveikatos reikalus patikėdavo...

Kaip iš kino filmo: Kristina į ligoninę nespėjo – pagimdė uošvio automobilyje (17)

Kaip sakoma, tu planuoji, o Dievas juokiasi. Būtent šis posakis geriausia tinka, kalbant apie...

Automobiliai, kurių įprastai gatvėse nesutiksite – išskirtiniai modeliai ar gamintojų nesėkmės? (5)

Automobilių kompanijos kasmet pristato naujus modelius ir stengiasi mus kažkuo nustebinti. Kai kada...

Kairys atsisveikino su dviem žaidėjais, Urbonas praskleidė derybų užuolaidas (7)

Nors pastaraisiais metais Vilniaus „Ryto“ ir Utenos „Juventus“ tarpusavio dvikovos būdavo...

Koncerto metu Vidas Bareikis patyrė traumą: kraujuojančią galvą vadyba pasiūlė slėpti po kepure (74)

Kas jau kas, bet Vido Bareikio gerbėjai žino, kad šio atlikėjo gyvi pasirodymai kupini ne tik...

Reta liga sergantis marijampolietis: nežinau, kas bus toliau ir kuo viskas baigsis (8)

Marijampolietis Juozas Andziulis neseniai atšventė 71-ąjį gimtadienį, o po kelių savaičių vėl...

„Rytas“ parodė savo raumenis: LKL starte nušlavė „Juventus“ (37)

Nors 28-asis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas startavo jau penktadienį, oficialiomis jo...

|Maža didelių žinių kaina