Šeimų pateiktais duomenimis, daugiausiai pinigų reikia per pirmuosius trejus ir paskutinius vidurinės mokyklos metus.
Remdamasis gautais duomenimis, mokslininkas siūlo reformuoti ir pensijų sistemą numatant, kad užaugę vaikai dalį savo pajamų skirtų pensijos sulaukusiems tėvams.
Skurdžiausi vaikui gali skirti iki 300 Lt per mėnesį
Tyrimo duomenimis, skurdžiausios šeimos, užauginančios vaiką už 60 tūkst. Lt, per mėnesį jam teskiria iki 300 Lt.
„Kol vaikas dar mažas, tai toleruoti galima, tačiau kai kalbama apie 10 metų ir vyresnį vaiką, tai reiškia, kad tokiu atveju neturime jokių išlaidų ugdymui, baldams, tik maistui ir minimaliai aprangai iš dėvėtų drabužių parduotuvės“, – apie gautus rezultatus DELFI kalbėjo B. Gruževskis.
Tuo tarpu 250 tūkst. Lt vaikui iki mokyklos baigimo išleidžia gerai materialiai apsirūpinusios šeimos, kurių pajamos per mėnesį sudaro daugiau nei 1500 Lt vienam šeimos nariui.
Tokia šeima vaikui auginti per mėnesį skiria daugiau nei 1000 Lt.
„Jeigu mes kalbėtume apie vidutinę Lietuvos šeimą, tai turime pasakyti, kad vaiko užauginimo suma yra arčiau žemiausios ribos ir sudaro apie 150 tūkst. Lt“, – sakė B. Gruževskis.
Nustatyta, kad labiausiai vaiko auginimo išlaidos priklauso nuo šeimos materialinės padėties, antras požymis yra valstybės suteikiamos socialinės garantijos, trečias – švietimo sistemos galimybės.
Įtakos pinigų kiekiui, kuris skiriamas atžalos auginimu, turi ir bendras vidutinis šalies pragyvenimo lygis, gyvenamoji vieta, nes mieste ir kaime šios išlaidos taip pat skiriasi. Beveik nykstantis, tačiau šiek tiek įtakos išlaidoms turintis veiksnys, yra ir tradicijos.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad vaikų maistui visos šeimos, nepriklausomai nuo finansinės padėties, skiria panašiai pinigų, tačiau labiausiai skiriasi išlaidos vaikų ugdymui, atostogoms.
Mokslininkas paskaičiavo, kad antro vaiko auginimui iš pradžių reikia šiek tiek mažiau lėšų, nes dalis daiktų, drabužių lieka paaugus pirmagimiui.
„Pagal mūsų sukauptą informaciją iš šeimų, antrajam vaikui auginti mažiau lėšų reikia iki 10 metų, nes, pavyzdžiui, nuo pirmojo vaiko būna likę drabužių, tačiau po 10 metų vis tiek reikia naujų drabužių ir daiktų, nes keičiasi mada, technologijos. Taip pat mažai ką gali sutaupyti ugdymo išlaidoms“, – teigė B. Gruževskis.
Daugiausiai pinigų – mažiausiems ir didžiausiems vaikams
Anot B. Gruževskio, tėvų pateiktais duomenimis, brangiausiai kainuoja pirmieji treji vaiko gyvenimo metai ir laikotarpis nuo 16 m. iki 19 m. Mažiausiems vaikams per trejus metus šeimos nurodė išleidusios maždaug 10 tūkst.-36 tūkst. Lt, o 16-19 m. vaikus auginančios šeimos per šį savo vaikų periodą išleido 19 tūkst.-34 tūkst. Lt.
Tačiau jeigu pirmaisiais vaiko gyvenimo metais daugiau išleidžiama maistui, higieninėms priemonėms, daiktams, baldams, tai vėliausiu laikotarpiu daugiausiai pinigų tenka ugdymui ir drabužiams, audio, video, kompiuterinei technikai, netgi transporto priemonėms.
Iki trejų metų vaikus auginantys tėvai daugiausiai pinigų išleidžia higienos priemonėms, maistui ir ugdymui.
Higienos priemonės skirtingoms šeimoms, auginančioms tokio amžiaus vaikus, kainuoja 100-170 Lt, maistui – 150-250 Lt, ugdymui – 0-240 Lt per mėnesį.
Tuo metu 4-9 m. amžiaus grupėje daugiausiai tėvai nurodė išleidžiantys pinigų vaikų maitinimui – 100-300 Lt per mėnesį, 6-10 m. amžiaus vaikams maistui išleidžiama 200-300 Lt, ugdymui – 80-500 Lt per mėnesį.
10-15 metų vaikus auginantys tėvai nurodė per mėnesį savo atžalos maistui skiriantys 200-300 Lt maistui, ugdymui – 80-500 Lt.
16-19 m. jaunuoliams maistas per mėnesį kainuoja 250-400 Lt, drabužiai – 100-300 Lt.
Vakaruose išlaidos vaikams skaičiuojamos nebe pirmus metus. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Šeimos ir vaikų auklėjimo institutas suskaičiavo, kad užauginti vaiką iki 21 metų kainuoja 200 tūkst. svarų (apie 825,3 tūkst. Lt).
Tuo metu JAV Žemės ūkio ministerija skaičiavo, kad 2008 m. JAV užauginti vaiką iki 18 metų kainavo 221190 dolerių (per 542 tūkst. Lt).
Užaugę vaikai prisidėtų prie tėvų pragyvenimo
„Institute šiais klausimais mes pradėjome domėtis ieškodami atsakymo į klausimą, kaip vykstančių socialinių demografinių pokyčių akivaizdoje užtikrinti pensinio aprūpinimo sistemos stabilumą ir efektyviai spręsti gyventojų senėjimo problemą skatinant gimstamumą, realiai siekiant stabilizuoti socialinės apsaugos sistemą ir visos visuomenės raidą, užtikrinti aukštesnį gimstamumą ir socialinės apsaugos sistemos finansinį stabilumą“, – sakė B. Gruževskis.
Mokslininkas siūlo socialinės apsaugos sistemą reformuoti taip, kad vaikai mokėtų dalį nuo savo pajamų pensinio amžiaus sulaukusiems tėvams.
„Aš noriu tikėti, kad mano sistema pagerins santykius šeimoje, padidins norą susilaukti vaikų ir pagerins gyvenimą senatvėje. Jeigu žmonės vis labiau akcentuoja ekonominę savo priimamų sprendimų naudą, reikėtų ieškoti priemonių, didinančių vaikų ekonominę vertę. Tam galėtų tarnauti sprendimas, kad dalį tėvų pensijos sudarytų tiesioginės jų vaikų įmokos, tokiu atveju tėvų pensijos iš dalies tiesiogiai priklausytų nuo vaikų pajamų“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį, kad dabartinėje visuomenėje žmonės vis dažniau sąmoningai apsisprendžia turėti mažiau arba visai nesusilaukti vaikų.
Pagal jo sumanymą, tai butų tarsi kaupiamoji pensija, kurios mokama dalimi galėtų naudotis pensinio amžiaus sulaukę tėvai, kol yra gyvi, jiems mirus, sukauptais pinigais galėtų naudotis pensijos sulaukęs vaikas.
„Mano idėja yra institucionalizuoti pagarbą vaikų auginimo išlaidoms. Juk dabar jeigu aš turiu keturis vaikus, o jūs vieną, tai pagal dabartinę sistemą mano vaikai jums moka pensiją. Jūs naudojotės savo jaunyste, pinigais ir laisve, o aš to daryti negalėjau, nes pirmiausiai neturėjau laiko, reikėjo prižiūrėti vaikus, antra, aš neturėjau pinigų, nes turėjau aprūpinti savo šeimą. Trečia, aš neturėjau pasirinkimo laisvės“, – siūlymą argumentavo B. Gruževskis.
Mokslininko nuomone, valstybinė pensija turėtų garantuoti minimalų pragyvenimą ir sudaryti ne daugiau 600-900 Lt.
Tokių atveju galėtų šiek tiek sumažėti į „Sodrą“ mokama dalis, tačiau bendrai mokesčiai išaugtų dėl tėvų išlaikymui skiriamos dalies. Mokslininko nuomone, ji turėtų būti maždaug tokia pati, kokią mokame šiuo metu „Sodrai“ senatvės pensijai.
Mokslininko nuomone, tokia sistema turėtų būti tarptautinė ir vaikams išvykus į užsienį dalis nuo jų atlyginimų pasiektų gimtinėje likusius tėvus.