Lietuvoje skursta kas penktas: palygino, kiek gauna 20 tūkst. turtingiausių ir didžioji dauguma

Sysas siūlo taikyti didesnį pajamų perskirstymą

Seimo narys, socialdemokratas Algirdas Sysas trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“, kalbėdamas apie skurdo rizikos lygį šalyje, teigė, kad jį galima būtų pagerint daugiau perskirstant pajamų.

„Kainos auga, poreikiai auga, tai ir skurdo dydis kaip skaitinė išraiška auga. Pajamų perskirstymas Lietuvoje yra pagrindinis dalykas, nes jei mes žiūrime, kokias pajamas gauna didžioji dauguma Lietuvos žmonių ir ką gauna 20 tūkst. pačių turtingiausių, tai jų pinigų gaunamas kiekis yra žymiai didesnis“, – sakė A. Sysas.

Jo teigimu, valstybė, surinkdama nedaug pinigų, negali skirti pakankamai lėšų spręsti šias problemas.

„Socialinei apsaugai kitų metų biudžete projektuojami 8 mlrd., bet jei žiūrėtume nuo BVP, tai vis tiek ženkliai mažiau nei Europos vidurkis, kur skiriama 15 proc.“, – pastebėjo politikas.

Jis atkreipė dėmesį, kad skurdo rizikos lygis nėra tik piniginė išraiška.

„Tai nėra tik piniginė išraiška. Tai yra galimybė vaikams normaliai mokytis, gauti žinias, dalyvauti kultūrinėje veikloje – visa paletė dalykų, kurių dabartinė mūsų struktūra negali užtikrinti, bet visa tai vienokia ar kitokia forma atsirems į piniginę išraišką – kiek mes, kaip valstybė, galime toms šeimoms skirti?“, – kalbėjo A. Sysas.

Algirdas Sysas

© DELFI / Josvydas Elinskas

Jo teigimu, šeimai galima padėti įvairiomis priemonėmis.

„Nebūtinai kelti vaiko pinigus, mes šeimai galime padėti žymiai plačiau – tas pats lopšelių-darželių tinklas“, – sakė politikas.

Taip pat, tęsė socialdemokratas, reikėtų sudaryti geras sąlygas derinti motinystę ir darbą, ypatingai toms moterims, kurios neturi būtinojo stažo.

„Visas biudžetinis sektorius turi problemų, pradedant darbuotojais, kurių labai trūksta, nes algos mažos – ar čia paimtume Muitinę, ar policiją, ar gaisrininkus. Kur dursi, ten 200, 100, 400 trūksta. Žmonės neina, nes ten atlyginimai maži. Toks čia užburtas ratas“, – sakė A. Sysas.

Tačiau, pasak jo, panašias problemas pergyveno daug išsivysčiusių valstybių.

„Mes išgyvename tas pačias problemas, ką išgyveno didžiosios demokratinės šalys, kai iš agrarinės šalies virstame industrine šalimi“, – teigė parlamentaras.

Lingė: nemažai gerovės valstybių susiduria su skurdo problema

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė laidoje atkreipė dėmesį, kad ne tik Lietuva susiduria su skurdo problema.

„ES kontekste pamatytume tikrai daug valstybių, laikomų gerovės valstybėmis, kurios kad ir kiek beskirtų socialinei apsaugai – gerokai daugiau nei mes skiriame, bet visos jos susiduria su skurdo rizikos lygiu. Pažiūrėkime į tą pačią Švediją – jei apie 19 proc. nuo BVP skiriama, pas mus yra apie 13 proc., tai Švedijoje skurstančiųjų buvo 17 proc. Tai yra arti to 20 proc. lygio, kuris yra pas mus“, – įvardijo M. Lingė.

Visgi, pripažino jis, šalyje fiksuojamas pakankamai aukštas skurdo rizikos lygis, tad nuolat reikia žiūrėti, ką galima su ribotais resursais padaryti tikslingiausio.

Mindaugas Lingė

© DELFI / Domantas Pipas

„Be vienišų asmenų, kurių skurstančių yra apie 46 proc. – ar vyresni, ar auginantys vaikus, bet yra dar didesnė – bedarbių – grupė, apie 56 proc. iš visų bedarbių susiduria su skurdo rizika. Senatvės pensininkai – 39 proc.(...) Žmonės su negalia – 32 proc.“, – dėstė politikas.

Dėl to, pasak jo, valdžia bando įvairias priemones, kaip skirtingose grupėse mažinti skurdą. M. Lingė pateikė vienišo asmens pensijos pavyzdį.

„Ji priimta kaip priemonė, kuri turėtų mažinti skurdą. Nuo Naujų metų dar išsiplės jos gavėjų ratą“, – pažymėjo parlamentaras.

Jis įvardijo ir kitas priemones, kuriomis valdžia bando spręsti skurdo problemą – pensijų indeksavimą, minimalios mėnesinės algos kėlimą ir panašias.

Lazutka: skurdo riba nuolat auga

Laidoje dalyvavęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka visgi atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje skurdas labiau paplitęs nei turtingose ES valstybėse.

„Kodėl daugiau kalbame apie Lietuvą? Visgi tas skurdas labiau paplitęs nei vidutiniškai Europoje, nei daugumoje šalių, nors yra šalių, kurs jis dar labiau paplitęs“, – sakė profesorius.

Kalbėdamas apie kitų pašnekovų paminėtą Švediją, R. Lazutka teigė, kad ši šalis perskirsto daugiau pajamų.

„Jei mes lyginame skurdo lygį įvairiose šalyse iki valstybės įsikišimo – iki socialinių išmokų ir po socialinių išmokų, – tai Lietuvoje tas skirtumas nėra toks didelis kaip Švedijoje. Iki socialinių išmokų skurdo lygis ten būtų panašus kaip Lietuvoje, bet švedai jį sumažina labiau nei mes“, – pastebėjo ekspertas.

Romas Lazutka

© DELFI / Andrius Ufartas

Jis taip pat pažymėjo, kad Švedija, kaip ir Lietuva, lygiai taip pat turi ir kitų išlaidų – ne tik socialinėms reikmėms.

„Visose šalyse yra skirtingas perskirstymas, skurdo lygis yra skirtingas, (…) bet yra kitos šalys – Suomija, Čekija, Slovakija, kurios nėra tokios turtingos kaip Švedija ir jų gerovės valstybės istorija nėra tokia ilga kaip Švedijos, bet jos sugeba pasiekti mažesnį skurdo lygį“, – taip pat akcentavo R. Lazutka.

Jo teigimu, valdžios dedamos pastangos kovoti su skurdo problema, apie kurias kalbėjo M. Lingė, veikia taip, kad neaugina skurstančiųjų skaičiaus dar labiau.

„Bet mes turime ilgalaikes problemas, kurios aprėpia labai didelius gyventojų sluoksnius ir atitinkamai socialinės politikos priemones, kurios yra nepakankamos. Štai minimali alga pas mus daugelį metų niekaip nesiekia skurdo ribos vienam asmeniui. Kitais metais yra gana reikšmingas didinimas, (…) aš bijau būti prastu pranašu, tačiau įtariu, kad 2022 metų skurdo riba bus virš 530 eurų – tai yra tai, ką gaus netgi padidinus minimalią algą Lietuvoje dirbantis žmogus už tą algą. Su pensijomis panašiai“, – kartu pabrėžė profesorius.

R. Lazutka paaiškino, kad skurdo riba nuolat auga, o kalbant apie šią problemą reikia galvoti ne tik apie tuos žmones, kurie nedirba.

„Skurdo paplitimas yra dešimt kartų didesnis nei tik skurstantys bedarbiai“, – akcentavo jis.