Lietuvoje nyksta vyrai: kai kurie didmiesčiai tampa vienišų moterų miestais

2013 metais tūkstančiui vyrų teko vidutiniškai 1171 moteris. DELFI domėjosi, kokiuose rajonuose liko mažiausiai vyrų ir šiaip ne taip rado vienintelį, kuriame vyrų ir moterų santykis krypsta pastarųjų naudai.

Taigi, 2013 metų duomenimis didžiausias vyrų ir moterų skaičiaus skirtumas fiksuotas Kaune. Čia 1000 vyrų tenka net 1269 moterys. Antroje vietoje Panevėžys, kuriame tūkstančiui vyrų tenka 1262 moterys ir Šiauliai, kuriuose 1000 vyrų tenka 1259 moterys.

Vienu moteriškiausių miestų galima vadinti ir Palangą, kurioje tūkstančiui vyrų tenka 257 moterimis daugiau.

Vilniaus mieste moterų perviršis, rajone – beveik lygybė

Sostinėje vyrų ir moterų santykis 1000:1232. Tačiau Vilniaus rajone jau beveik lygybė – 1000 vyrų tenka tik 78 moterimis daugiau.

Panašesniu vyrų ir moterų santykiu išsiskiria Neringa, kurioje 1000 vyrų tenka tik 13 moterų daugiau.

Statistikos lentelėje DELFI pavyko aptikti tik vieną savivaldybę, kurioje moterų mažiau nei vyrų. Statistikos departamento duomenimis, vyriškiausiu 2013 metų rajonu galima vadinti Kaišiadoris. Čia 1000 vyrų tenka tik 977 moterys.

DELFI primena, jog vyrų ir moterų santykį labiausiai veikia nevienoda vidutinė gyvenimo trukmė. Paskutiniojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2011 metais vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekė 79,14 metų, o vyrų tik 68,05 metų.

Vyrų sparčiai mažėja nuo 30 metų

Demografiniai rodikliai atskleidžia, kad mūsų visuomenėje vyrų sparčiai mažėti pradeda nuo 30-ties metų. Kaip yra sakiusi Socialinių tyrimų instituto mokslininkė prof. Vlada Stankūnienė, tai, kad vyrų mažiau, nėra normalu. Juk gamtos surėdyta, kad gimsta daugiau berniukų.

Tai patvirtina ir praėjusių metų gimstamumo statistika: 2012 metais pasaulį išvydo 15 560 berniukai ir 14 899 mergaitės.

Švedijoje vyrų pradeda mažėti tik nuo 60 metų

Pasak sociologės, panašus santykis išsilaiko maždaug iki 30 metų – kol vyrai nepradeda mirti. Taigi, nuo tokio amžiaus Lietuvoje akivaizdžiai daugėja moterų. Švedijoje, pavyzdžiui, santykis vyrų nenaudai ima keistis tik nuo 60-ties metų.

Poros metų senumo duomenimis, 100 Europos Sąjungos vyrų teko 105 moterys. Lietuvoje šis santykis buvo 100:114. Blogesnė situacija fiksuota tik Latvijoje ir Estijoje, kur 100 vyrų teko 117 moterų.

Vedę ir išsilavinę vyrai gyvena vidutiniškai 11 metų ilgiau

Dar vienas įdomus aspektas, kurį parodo demografinė statistika, kad vyrų populiacija – labai diferencijuota. Vyrų mirtingumui didelę įtaką daro išsilavinimas ir socialinis statusas. Moterų populiacijoje tokių ryškių skirtumų nepastebėta.

Pavyzdžiui, po 30 metų menką išsilavinimą ir aukštojo mokslo diplomą turinčių vyrų gyvenimo trukmė skiriasi net 11 metų pirmųjų nenaudai. Taip pat labai dideli skirtumai pagal vedybinį statusą.

Kaip teigia sociologai, vedę vyrai gyvena taip pat 11 metų ilgiau nei niekada nevedę ar išsiskyrę. Tuo tarpu moterys prisitaiko prie visokių negandų.

Ne paslaptis, kad ES pirmaujame pagal išorinių mirčių skaičių. Didele dalimi šią statistiką lemia vyrų mirtys. Tai ne tik savižudybės, kurių Lietuvoje labai daug, bet ir alkoholio nulemtos mirtys.

Nagrinėdami šį aspektą mokslininkai išskiria labai ryškias marginalines grupes – visų pirma, kaime gyvenančius žemo išsilavinimo vyrus. Tuo tarpu didmiesčiuose gyvenančių vyrų mirtingumo rodikliai panašūs kaip visoje ES.