Statistika rodo, kad bendrojo ugdymo mokyklų skaičius per metus sumažėjo nuo 1 125 iki 1 089, o besimokančiųjų jose - nuo 326 tūkst. iki 322 tūkst., arba 4 tūkst. (1,1 proc.). 2018 m., palyginti su 2017 m., 1-4 klasėse mokinių padaugėjo 1,1 tūkst. (1 proc.), 5-10 klasėse - sumažėjo 1,4 tūkst. (0,9 proc.), 11-12 klasėse - 3,4 tūkst. (6,7 proc.).
2018 m. bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus gavo 25 tūkst. mokinių (2017 m. - 27 tūkst.), brandos atestatus - 23 tūkst. abiturientų (2017 m. - 24 tūkst.). Du trečdaliai abiturientų (66,5 proc.) tais pačiais metais tęsė mokslus šalies mokymo įstaigose: 35 proc. - universitetuose, 22 proc. - kolegijose, 9,5 proc. - profesinio mokymo įstaigose.
2018-2019 mokslo metų pradžioje profesinio mokymo įstaigose mokėsi 34,2 tūkst. mokinių, tai 7,9 tūkst. (18,8 proc.) mažiau nei 2017-2018 mokslo metais. Kartu su profesija įgyti vidurinį išsilavinimą siekė 16,6 tūkst., arba 48,6 proc., mokinių. 2018 m. profesinio mokymo įstaigos parengė 15 tūkst. kvalifikuotų specialistų, iš jų 4,5 tūkst. absolventų kartu su profesija gavo brandos atestatus.
Šalies aukštosiose mokyklose studijuoja 39 proc. 20-24 metų amžiaus jaunimo. 2018-2019 mokslo metų pradžioje aukštosiose mokyklose studijavo 111,3 tūkst. studentų, iš jų universitetuose - 77,3 tūkst., kolegijose - 34 tūkst. Palyginti su praėjusiais 2017-2018 mokslo metais, studentų universitetuose sumažėjo 5 tūkst. (6,1 proc.), kolegijose - 1,5 tūkst. (4,2 proc.). Nevalstybinėse aukštosiose mokyklose (7 universitetuose ir 10 kolegijų) studijavo 10,6 tūkst., arba 9,6 proc. visų studentų.
2018 m. į kolegijas ir universitetų pirmos pakopos studijas buvo priimta 25,4 tūkst. studentų - 1,2 tūkst., arba 4,6 proc., mažiau nei 2017 m.
2018 m. aukštosios mokyklos parengė 26,2 tūkst. aukštojo mokslo specialistų. 2018 m. kolegijose profesinio bakalauro laipsnis suteiktas 8 tūkst. absolventų, universitetuose 10,7 tūkst. studentų suteiktas bakalauro, 6,5 tūkst. - magistro, 313 - mokslo daktaro laipsnis, 639 absolventai, baigę profesines studijas, įgijo profesinę kvalifikaciją.
Šalies aukštosiose mokyklose studijavo 8,4 tūkst. užsienio piliečių, tai sudarė 7,6 proc. visų studentų. Palyginti su praėjusiais 2017-2018 mokslo metais, 0,7 tūkst. (8,8 proc.) padaugėjo studentų užsieniečių. Daugiau negu pusė (60 proc.) universitetuose ir kolegijose studijuojančių užsieniečių yra Europos šalių piliečiai, penktadalis studijuoti atvyko iš Azijos šalių.
Eurostato duomenimis, 2017 m. Jungtinėje Karalystėje studijavo 3,9 tūkst., Danijoje - 1,3 tūkst., Lenkijoje - 786, Prancūzijoje - 243 studentai iš Lietuvos.