Valstybių vadovai aptarė dvišalius santykius, pagrindinius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbus, Europos stabilumui ir ekonomikos augimui svarbius klausimus, bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos ir kultūros srityse. Šalies vadovė padėkojo Prezidentui J. Gauckui už Vokietijos paramą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, , pranešė Prezidentūra.
„Vokietija yra strateginė Lietuvos partnerė, tvirta mūsų narystės ES ir NATO rėmėja. Šiandien mus vienija atsakingas požiūris į ES ateitį. Bendromis jėgomis siekiame, kad Europa taptų stipri, auganti ir konkurencinga", - sakė prezidentė D. Grybauskaitė.
Lietuvai rengiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, kuris įvyks lapkritį, valstybių vadovai taip pat aptarė Rytų partnerystės klausimus. Susitikime pabrėžta glaudesnio ES bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis svarba. Prezidentė taip pat padėkojo už Vokietijos vyriausybės paramą Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD).
Vokietijos prezidentas pagyrė Lietuvos taupymo politiką
Vilniuje viešintis Vokietijos prezidentas J. Gauckas ketvirtadienį pagyrė buvusios Lietuvos vyriausybės vykdytą taupymo politiką, kurios imtasi krizės metu.
"Norėčiau dar kartą išreikšti savo pagarbą už tas reformas, kurios padarytos Baltijos šalyse ir ypač Lietuvoje", - sakė Vokietijos prezidentas po susitikimo su D. Grybauskaite.
"Mes matėme, kaip jūsų Vyriausybė stengėsi vykdyti taupymo reformas, ir mes džiaugiamės, kad jūsų Vyriausybė turėjo tiek ryžto jas įgyvendinti, net jei vyriausybė įtarė, kad ji nebus apdovanota už tas reformas", - teigė prezidentas.
D. Grybauskaitė: Vokietijai reikia padėti sprendžiant kitų valstybių finansines problemas
Tuo tarpu prezidentė D. Grybauskaitė po susitikimo su Vokietijos prezidentu J. Gaucku teigė, jog Vokietijai yra užkrautas per didelis krūvis ir atsakomybė sprendžiant kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominę situaciją. Šalies vadovės teigimu, Vokietijai yra būtina parama.
"Šiame laikotarpyje Vokietijai reikia pakankamos paramos tam, kad ji galėtų kai kurioms šalims padėti susitvarkyti su ekonominiais sunkumai greitai ir efektyviai. Kiek teko stebėti Vokietijos darbą ES Taryboje, kur sprendžiami su krize susiję klausimai, mačiau Vokietijos geranoriškumą, lankstumą ir gebėjimą surasti kompromisus tarp visų šalių. Tačiau reikalauti, kad tik Vokietija apmokėtų kai kurių Vyriausybių klaidas, negalima. Šias klaidas iš savo kišenės apmoka kiekvienas Vokietijos pilietis", - ketvirtadienį kalbėjo D. Grybauskaitė.
Prezidentė pažymėjo, jog Vokietija yra ta valstybė, kuri labiausiai vienija visas ES šalis nares ir kuri visada yra pasiruošusi ištiesti pagalbos ranką.
"Išskirtinė visų Vokietijos vyriausybių, kurias teko matyti, politikos savybė - gebėjimas matyti būtinybę ir ištiesti pagalbos ranką šalims, kurios galbūt ir padarė klaidų, gebėjimas jausti pareigą ir atsakomybę už visos Europos likimą", - sakė šalies vadovė.
D. Grybauskaitė teigė, jog Vokietijos pavyzdys turi būti užkrečiantis kitoms Sąjungos valstybėms, ypač ne taip seniai prie ES prisijungusioms šalims
"Mums, ypač naujokams, reikėtų sugebėti išmokti būti tikrais europiečiais - suprasti, jog reikia vienas kitam padėti, jei ištinka bėda", - kalbėjo Prezidentė.
Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvą ir Vokietiją jungia toks pat požiūris sprendžiant europinius klausimus.
"Mus vienija bendros pozicijos ES klausimais: kaip spręsti europines problemas globalios finansinės krizės akivaizdoje, fiskalinė drausmė, atsakomybė Europai. Tai yra tos politinės vertybės, kurios svarbios ir Lietuvai. Lietuva pilnai palaiko Vokietiją, kuriai ant pečių gula didžiulė atsakomybė ne tik už savo šalies vystymąsi, bet ir už tai, jog Europa išliktų tvirta, stipri ir auganti", - teigė Prezidentė.
Dėmesys - energetikai
Pasak šalies vadovės, aukštos energijos išteklių kainos kenkia visos ES konkurencingumui ir kelia grėsmę energetiniam saugumui. Todėl efektyviai veikianti ES vidaus energijos rinka, kuri mažintų energijos išteklių kainas ir didintų konkurenciją - vienas iš svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo prioritetų.
Vokietija palaiko Lietuvą, įgyvendinant Trečiąją ES energetikos paketą. Vokietija taip pat nuosekliai remia mūsų šalies iniciatyvą panaikinti energetinę izoliaciją. Bendromis jėgomis pasiektas Europos Vadovų Tarybos sprendimas iki 2014 m. sukurti bendrą ES vidaus energijos rinką ir iki 2015 m. panaikinti energetines salas.
Atlydėjo gyvenimo draugė ir verslininkų delegacija
J. Gaucką valstybinio vizito metu lydi jo ilgametė gyvenimo draugė, žurnalistės karjeros dėl pirmosios šalies damos pareigų atsisakiusi Daniela Schadt. Ši pora yra gana neįprasta, nes Vokietijos prezidentas yra vis dar susituokęs su savo keturių vaikų motina. Skirtis jis neketina, tačiau dėl to liberaliai mąstančioje Vokietijoje nesulaukia daug priekaištų.
Vokietijos vadovą taip pat atlydėjo verslininkų delegacija. Tarp į Lietuvą atvykusių verslininkų - energetikos kompanijų „IFE Ericsen AG" ir „E.On Ruhrgas", inžinerijos ir technologijų milžinės „Robert Boch AG" ir kitų bendrovių vadovai. Rytoj, penktadienį, liepos 12 d. 10 val. Lietuvos ir Vokietijos Prezidentai atidarys dvišalį verslo forumą Prezidentūroje.
Prezidentai jau ketvirtadienį taip pat kalbėjosi apie ekonominį bendradarbiavimą. Vokietija yra antra didžiausia mūsų šalies prekybos partnerė ir trečia didžiausia investuotoja Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia 520 Vokietijos verslo kompanijų ir daugiau nei 1000 įmonių, kuriose yra vokiško kapitalo.
Skirs dėmesio istorinei praeičiai ir kultūrai
Pasak šalies vadovės, Lietuvą ir Vokietiją sieja ilgamečiai kultūros ir mokslo ryšiai. Humboldto universitete bus įsteigtas Baltistikos studijų centras. Praėjusiais metais 26 lietuvių studentams ir mokslininkams skirtos Vokietijos stipendijos (DAAD). Tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja didžiausia Europoje Frankfurto ir didžiausia Baltijos šalyse - Vilniaus knygų mugės.
Šeštadienį prezidentai Nidoje atidarys 17-ąjį Thomo Manno festivalį ir bendraus su meno bei kultūros bendruomene.
Šalių vadovai ketvirtadienį apsikeitė aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prezidentui Joachimui Gauckui įteikė Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo kryžių su aukso grandine. Vokietijos vadovas Lietuvos Prezidentei įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus" Aukščiausio laipsnio Didįjį Kryžių.
J. Gauckas taip pat Lietuvoje skirs dėmesio ir mūsų istorinei praeičiai bei sovietinių nusikaltimų vertinimui tarptautinėje erdvėje. Penktadienį Vokietijos prezidentas susitiks su konservatoriaus Emanuelio Zingerio vadovaujama Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti.
J. Gauckui ši tema yra nesvetima. Jis Vokietijoje išgarsėjo prieš griūvant Berlyno sienai, nes buvo aktyvus žmogaus teisių gynėjas, pastorius Rytų Vokietijoje. Jo šeima yra patyrusi ir sovietų susidorojimą - tėvas buvo ištremtas į Sibirą. J. Gauckas rūpinosi ir Rytinės Vokietijos Rytų Vokietijos slaptosios policijos ir žvalgybos (Stasi) padarytų nusikaltimų įvertinimu - buvo Stasi archyvų ombudsmenas.
J. Gauckas taip pat garsėja tuo, kad siekia atgaivinti krizės nualintos ES tikėjimą bendra Europa, jos vertybėmis. Penktadienį prezidentas apie tai diskutuos su Lietuvos jaunimu naujojoje Vilniaus universiteto Mokslo komunikacijos ir informacijos centre.