Lietuvoje koncertuojantys muzikantai kaltinami satanizmu, tvirkinimu, neonacizmu

Kai kurie koncertuoti į Lietuvą atvykstantys muzikantai kaskart sukelia ažiotažą – nuo kaltinimų tvirkinant jaunimą iki neonacizmo propagavimo. Pasak Pilietinių iniciatyvų centro nario Giedriaus Kiaulakio, ideologinis klausimas paprastai būna labai jautrus, tačiau neonacius reikia atskirti nuo neopagoniškų romantikų. Jis abejoja, ar mojavimas pačių susikurta vėliavėle su kažką primenančiu ženkliuku tikrai didžiausia problema ir grėsmė mūsų visuomenei.

Neseniai viešoji erdvė mirgėjo pranešimais apie Lietuvoje koncertavusį amerikiečių dainininką Marilyn Mansoną. Su piktąja dvasia kovojanti Nacionalinė egzorcistų asociacija ragino saugoti žmones nuo Kaune koncertavusios roko žvaigždės, kuris, anot egzorcistų, yra Šėtono bažnyčios šventikas. Su M. Mansonu sietas ir antgamtinis beldimas Vandžiogalos bažnyčioje.

Kunigams siaubą kelia ir kasmet Anykščiuose rengiamas ekstremaliosios muzikos festivalis
„Velnio akmuo“ . Po vieno festivalių prokurorai ėmė tirti, ar renginio metu buvo įžeisti tikinčiųjų jausmai. Bažnyčia nelaukia ir populiariosios Lady Gagos – Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius nepritaria jos koncertui ir ketina melstis, kad „protingi žmonės į jį neitų“.

Perspėjo dėl „neonacistinės grupės“ Varniuose

Dalies sunkiojo metalo grupių kūryboje ir veikloje įžvelgiamas neonacizmo propagavimas. Štai birželio 22-24 d. Varniuose vykusiame sunkiosios metalo ir folk muzikos festivalyje „Kilkim Žaibu“ koncertavo ukrainiečių grupė „Kroda“.

Apie ją lietuvius perspėjo viena Ukrainoje veikianti ir prieš ksenofobijos apraiškas kovojanti nevyriausybinė organizacija. Ji Lietuvos žmogaus teisių centrą informavo, kad į festivalį atvyksta „neonacistinė grupė“.

„Šios grupės lyderis Artemas Shinkharas, žinomas Eisenslavo pseudonimu, ir kai kurie kiti grupės nariai gerai žinomi dėl jų simpatijos nacizmui ir radikalios ksenofobinės ideologijos“, – teigia aktyvistas iš Ukrainos (vardas ir pavardė DELFI žinomi). Pasak jo, spaudoje A. Shinkharas yra išreiškęs rasines, teroristines ir antisemitines radikalias idėjas. Esą jis yra nusifotografavęs dėvintis marškinėlius su svastika ir Trečiojo Reicho ereliu.

Ukrainiečiai lietuvius perspėjo, kad „Kroda“ į koncertus pritraukia neonacių, skinų, chuliganų, ne vieno koncerto metu yra kilę neramumų. Minėta ukrainiečių organizacija DELFI paminėjo 2009 m. Varšuvoje „Krodos“ koncerto metu kilusias muštynes. 2011 m. Austrijoje koncertas buvo uždraustas dėl grupės pronacistinės ideologijos.

Visgi, pastebi nevyriausybininkas, šiuo metu „Kroda“ oficialiai skelbiasi nesanti „fašistinė“ ar „ekstremistinė“ – esą taip elgiamasi siekiant koncertuoti užsienyje.

Festivalio organizatorius: tai nesąmonė

„Visa tai nesąmonė. Jie koncertuoja įvairiose valstybėse, tarp jų ir Vokietijoje. Čia velkasi sovietinių šalių šleifas – jeigu jau ką įtaria, tai visur vaidenasi satanizmai, nacizmai ir visa kita. Tai eilinė paprasta roko grupė, dainuojanti apie savo šalies istoriją, ir viskas“, – tvirtina festivalio „Kilkim Žaibu“ organizatorius Daividas Kurlis.

Pasak D. Kurlio, nei grupės simbolikoje, nei lyrikoje nėra užuominų į neonacizmo pusę. „Kai žmonės nemėgsta metalistų, gali visokio velnio pripiešti. Ukraina, Baltarusija, Rusija – šios šalys mėgsta prisiklijuoti tokias etiketes. Tai eilinė paprasčiausia grupė, nežinau, iš kur tokios mintys atsirado“, – kalbėjo organizatorius.

D. Kurlys aiškina, kad „Krodos“ kūryba Ukrainoje leidžiama, grupė neturi problemų su teisėsauga. Tai, aiškina D. Kurlys, nėra „skinhedų“ grupė. „Jeigu tai būtų tikra tokia grupė, aš iš to reklamą daryčiau ir tikrai taip festivalį garsinčiau. Bloga reklama irgi reklama. Bet dabar tai tik muilo burbulas“, – sako pašnekovas.

„Žmonės nusistatę prieš juodas spalvas, ilgus plaukus ir prigalvoja visokių cirkų. (...) Dabar politinės pažiūros darosi labai aktualu. Jeigu kažkas leptelėjo, kad afroamerikietis yra negras, viskas – skandalas. Tai visos Europos bėda“, – mano D. Kurlys.

D.Kiaulakis: Lietuvoje išliko sena rusiška policinė tradicija

„Lietuvoje šis etapas jau gal truputį praeitas, Ukrainoje dabar matyti radikalus kairysis europėjimas – neonaciai įžiūrimi visame kame. Ideologinis klausimas paprastai būna labai jautrus – ar kažką jau galima skelbti neonaciu, ar tai viso labo kažkokie neopagoniški romantikai. Tada reikia gilintis, žiūrėti į dainų tekstus ir panašiai“, – sako Pilietinių iniciatyvų centro narys G. Kiaulakis.

G. Kiaulakis primena, kad Lietuvoje veikia „skinhedinė“ grupė „Diktatūra“, prieš kokių 15 metų dainose raginusi mušti žydus. Paskui, sako pašnekovas, vyrukai truputį paseno, grupė tapo nuosaikesnė – atsirado daugiau dėmesio tėvynei, Lietuvai, lyrikai, romantikai. Tačiau joje liko kažkiek antisemitinio ar rasistinio elemento.

G. Kiaulakis prisimena prieš kurį laiką pats buvęs labai radikalus nacių medžiotojas ir tokias etiketes lipdydavo lengvai. Vėliau jis tapo nuosaikesnis.

Pašnekovo teigimu, tokiais atvejais reikia žiūrėti, kas dainuojama ir stūgaujama nuo scenos. „Jei nuo scenos bus stūgaujama, kad kažką reikia mušti, tada policijai iš tikro laikas įsikišti. O jeigu bus pamojuota savo pačių susikurta vėliavėle su kažką primenančiu ženkliuku, tai, atleiskite – ar tai tikrai didžiausia problema ir didžiausia grėsmė mūsų visuomenei?“, – klausia G. Kiaulakis.

Pašnekovas stebisi, koks vajus šįmet kilo dėl M. Mansono ir jo koncertuose esą tvirkinamo jaunimo. G. Kiaulakis primena, kad prieš keletą metų Lietuvoje koncertavęs M. Mansonas sulaukė kur kas mažiau ažiotažo.

„Čia vis dar mūsų jaunatviškas maksimalizmas. Amerikiečiai apskritai daug ką pas save leidžia. Jie net leidžia su pilna nacistine simbolika šių organizacijų pasekėjams žygiuoti miestų gatvėmis – tarkime, jeigu jūs norite, jums irgi demokratija galioja. O mes vis dar turime senąją rusišką policinę tradiciją – viskas bus kontroliuojama, mes viską reglamentuosime, to neleisim, ano neleisim, jei leisim, tik su savivaldybės žinia ir tik pagal nustatytas ir patvirtintas taisykles“, – kalbėjo pašnekovas.

G. Kiaulakis svarsto, kad šalyje radikalaus siekio įtarimų keliančius asmenis skubėti įrašyti į ekstremistų gretas mažėja. „Norisi manyti, kad mes europėjame, bet kai kuriais klausimais iš tikro... Kai vidaus reikalų ministras ima kreipti dėmesį į tai, kad kažkas snukiaknygėje („Facebook“ - DELFI) pradeda rašinėti apie prekybos centruose dingstančius vaikus, tai kaip ir nelabai verčiasi liežuvis sakyti, kad mūsų visuomenė padariusi kažkokią pažangą“, – kalbėjo G. Kiaulakis.

Muzikos festivalio „Kilkim Žaibu“ akimirkos: