Lietuviai domisi, kiek turkas gali turėti žmonų

„Vos atvykęs į Lietuvą, jau po mėnesio gavau darbą migrantų konsultavimo centre, kuris man patinka. Tačiau pradėjęs dirbti pastebėjau, kad manęs vis klausdavo, iš kur esu atvykęs. Tuomet sulaukdavau klausimo, ar esu musulmonas, o kai tai patvirtindavau, žmonės pradėdavo kalbą apie tai, kad musulmonai gali turėti keturias žmonas. Nežinau, iš kur tokios žinios, poligamija Turkijoje yra uždrausta.

Beje, iš pradžių man daug kas patarinėjo nesakyti, kad esu iš Turkijos ir musulmonas. Tik įsivaizduokite – jei jūs nuvyktumėte į kitą šalį ir išgirstumėte patarimą niekam nesakyti, kad esate lietuvis ir krikščionis, kaip tokioje šalyje jaustumėtės?“ - pasakojo vyriškis Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro surengtoje diskusijoje.

Pradėjęs domėtis, ką apie jo šalį rašo žiniasklaida, G. Elvanas sakė susidaręs įspūdį, kad kuriamas įvaizdis, jog Turkijoje gyvena tik teroristai ir pardavinėjamos moterys.

„Prisimenu, kaip vienoje patalpoje buvome su žmonėmis iš įvairių šalių – tarp jų buvo ir lietuvių, ir baltarusių, ir kitų tautybių atstovų. Internete garsiai perskaičiau žinutę, kad kažkurioje šalyje buvo padėta bomba. Kažkas iš karto pareiškė: „Tai teroristai iš jūsų šalies“. Man keista, kad čia su terorizmu asocijuojami visi musulmonai. Kai mano žmona atvyko į Stambulą, aš pasisiūliau sekmadienį ją nuvežti į bažnyčią, nes man norisi gerbti visų šalių tradicijas ir tikėjimus. Stambule yra labai daug vietų, kur saugiai ir laisvai gali melstis ne musulmonai. Ir graikai, ir armėnai, ir turkai kai kuriose vietose netgi kartu švenčia Kalėdas.

Gazi Elvan
Tuo tarpu neįsivaizduoju, kad Lietuvoje galima būtų paklausti, kur yra mečetė, ir paprašyti ten nuvesti. Nesijaučiu saugiai praktikuodamas savo religiją. Vieną penktadienį – pas mus tai maldos diena – prie mano pažįstamų, vos tik išėjusių iš mečetės, priėjo policininkai ir pareikalavo parodyti leidimus gyventi Lietuvoje. Žmones šis įvykis labai nustebino ir įžeidė – kodėl policininkai priėjo iškart po maldos? Norėtųsi daugiau pagarbos“, - kalbėjo G. Elvanas.

Anot vyriškio, Lietuvoje žmonės labai bijo musulmonų, todėl 90 proc. čia patiriamų jo sunkumų susiję su religija, kurią jis išpažįsta.

„Dauguma migrantų nepasirengę gyventi svetimoje šalyje – jiems rengiami kursai, kad jie galėtų geriau adaptuotis. Tačiau lietuviams taip pat reikėtų tokių kursų, nes dauguma lietuvių, ypač vyresnio amžiaus, nepasirengę gyventi su migrantais. Reikia kažką daryti. Šiandien dažnai aš tiesiog bijau kreiptis į kitus, bijau kalbėtis, nes nenoriu susilaukti neigiamo požiūrio. Dėl Lietuvoje esančių stereotipų apie migrantus mes mažai bendraujame su lietuviais“, - tikino Lietuvoje įsitvirtinti norintis turkas.

Anot jo, prieš įsikurdamas Lietuvoje anksčiau jis keletą kartų lankėsi čia kaip turistas. Tuomet susidarytas įspūdis apie šalį gerokai skyrėsi nuo situacijos, su kuria jis susiduria pradėjęs gyventi.

Paklaustas, kaip jis galėtų apibūdinti lietuvius, G. Elvanas tikino, kad lietuviai yra gana „sunkūs“ ir gerokai skiriasi nuo turkų. „Net ir tie žmonės, kuriuos sutikau Stambule, čia jie kitaip elgiasi. Beje, nors deklaruojama, kad vyrai ir moterys yra lygūs, moterys čia aukščiau, - pajuokavo pašnekovas. - Jei rimtai, esu už lygybę. Turkijoje dėl kultūrinių ir tradicinių dalykų lygybės buvo mažai, bet dabar jos taip pat daugėja“.

Kinai sudaro vos 1 proc. visų imigrantų

Tarptautinė migracijos organizacijos atstovės Jurgos Kievišaitės teigimu, apklausos rodo, kad net pusė Lietuvos piliečių nenorėtų dirbti su migrantu ir vos 7 proc. norėtų. Iš norinčiųjų dirbti su migrantais, 60 proc. nurodė, kad jiems būtų priimtini rusai. „Ko gera, tam turi įtakos mūsų bendra istorija su rusais. Mes turime su jais bendrą darbo patirtį, pažįstame juos, todėl nebijome“, - svarstė specialistė.

Kasmet į Lietuvą atvyksta apie 2 tūkst. migrantų. Dauguma jų – iš trečiųjų šalių. Pagrindinės kilmės šalys – Rusija, Baltarusija, Ukraina. Nors dažnai galima išgirsti būgštavimus dėl kinų antplūdžio, statistiškai jie sudaro vos 1 proc. visų atvykstančių užsieniečių. Pavyzdžiui, rusų kasmet atvyksta apie 250, kinų – vos 15. Migrantai Lietuvos populiacijoje sudaro taip pat vos 1 proc., arba apie 30 tūkst. gyventojų. Mažiau užsieniečių yra tik Bulgarijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.

Dauguma migrantų atvyksta susijungti su šeimos nariais. Pavyzdžiui, 2010 m. 48 proc. laikinai į Lietuvą atvykusių užsieniečių gyveno būtent šeimos susijungimo pagrindu, 33 proc. dirbo, 17 proc. užsieniečių mokėsi.

Trečiųjų šalių piliečiai gali būti įdarbinami tik tuose sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos ir ES. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2010 m. Lietuvoje labiausiai trūko tolimųjų reisų vairuotojų, laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, virėjų. Dauguma šių profesijų priskiriamos „vyriškoms“ profesijoms, todėl beveik visi darbo imigrantai Lietuvoje – vyrai (2010 m. – 95 proc.). Iki krizės daug imigrantų dirbdavo statybose.