Tik iš meilės susituokę žmonės geriausią laiką kartu praleidžia lovoje

„Tyrimais įrodyta, kad patvariausios šeimos – iš išskaičiavimo. Tik reikėtų apsibrėžti, kas yra išskaičiavimas. Į jį telpa daugybė veiksnių – išsilavinimas, socialinė padėtis, vertybės ir pan. Visiškai logiška, kad visi šie dalykai lemia santuokos patvarumą, nes jausmas išblėsta arba transformuojasi, bet jei partneriai turi bendras vertybes, bendrą požiūrį į gyvenimą, jiems bus daug lengviau sutarti. Beje, svarbus ne pats išsilavinimas, o tam tikras partnerių intelektualinio lygio panašumas. Tarkime, žmogus neturi aukštojo mokslo diplomo, bet yra apsiskaitęs, intelektualus, gali lengvai perprasti ir išspręsti problemas, taigi jo intelektualinis lygis, gebėjimas tvarkytis su gyvenimo problemomis yra panašus kaip partnerio“, - teigė psichologė Rūta Bačiulytė.

Kita vertus, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau daug metų išsilavinusių moterų yra daug daugiau nei išsilavinusių vyrų. Greičiausiai taip nutiko todėl, kad moterys Lietuvoje nuo seno labai siekė išsilavinimo, o vyrai norėdavo anksčiau tapti savarankiški, pradėti dirbti, todėl rinkdavosi labiau pritaikomas profesijas – statybininko, šaltkalvio, elektriko.

Rūta Bačiulytė
„Bėda ta, su kuria dabar, beje, konsultuodama susiduriu jau rečiau, kad labiau išsilavinusi moteris tokioje nelygiavertėje santuokoje kenčia, nes ji negali jai svarbiomis vertybėmis pasidalinti su savo sutuoktiniu. Tarkime, jai sunku pasikviesti savo sutuoktinį į spektaklį, koncertą, parodą, kas iš tiesų partnerystę tik labiau sustiprintų, nes atsirastų daugiau bendrumų, būtų daugiau kuo dalintis. Dar viena bėda, kad vyrai, dėl skirtingų pomėgių negalėdami leisti laiko su žmona, ieško kitų alternatyvų. Jie pradeda gerti.

Kita vertus, moteris, kuri yra labiau išsilavinusi, platesnių interesų, nesąmoningai savo mažiau išsilavinusį vyrą nuvertina, o vyras tai jaučia ir nesąmoningai ieško būdų, kaip taip pat sumenkinti moterį. Vienas iš būdų – alkoholis ir su juo susijęs agresyvus elgesys. Tai yra nelygiavertės santuokos pasekmė. Žinoma, tokios šeimos egzistuoja, jos augina vaikus, tik nepasakyčiau, kad vaikai tokiose šeimose jaučiasi labai gerai. Taigi pasekmės yra ilgalaikės, jos veikia ir vaikus“, - teigė R. Bačiulytė.

Anot psichologės, santuoka, kuri kuriama tik todėl, kad žmonės karštai vienas kitą myli, tarsi ant vandens pastatyta smėlio pilis. Net jei didelė aistra tvirtai sulipdo sutuoktinius, tokios santuokos kokybė nebus gera. Žmonės geriausią savo laiką kartu praleis lovoje, o už jos ribų jiems bus sunku spręsti bendras problemas.

„Taigi nieko keista, kad šiandien vėl grįžtama prie seno modelio – ieškoti partnerio iš savo socialinio sluoksnio. Tai pasiteisina. Tai nereiškia, kad jei mano tėvai turi būti du milijonus, mano nuotaka ar jaunikis turi būti iš panašios šeimos. Į tai žiūrėti reikia lanksčiau: turi sutapti vertybės, požiūris į pinigus, vaikų auklėjimą, laisvalaikį. Beje, konsultuodama pastebiu, kad jauni žmonės šiandien neskuba kurti šeimų. Taip pat neteko susidurti, kad jauni sėkmingi vaikinai ieškotų, kaip stereotipiškai sakoma, kvailų, neišsilavinusių blondinių. Jie ieško išsilavinusios merginos, įdomios, taip pat norinčios finansiškai prisidėti prie bendro šeimos biudžeto“, - tikino R. Bačiulytė.

Verslininkas išsiskyrė su žmona, kai nebegalėjo jos vestis į priėmimus

Ar gali neturtinga, visai kitam socialiniam sluoksniui priklausanti mergina visgi „pakabinti“ turtingą vyrą? Anot psichologės, gali, tačiau tokia šeima stabili gali būti tik vienu atveju – jeigu moteris perims vyro vertybes, kitaip tariant, jeigu ji pati sieks išsilavinimo, norės būti veikli, valdyti bendrą šeimos turtą ir jį dauginti, o ne tik vartoti.

„Jeigu ji ir liks tik mergina iš kaimo, kuri sėdės prabangiuose namuose nagučius atkišusi ir lauks pargrįžtant vyro, tai gali tęstis kurį laiką, bet aistra, žinia, kažkada baigiasi, ir tuomet tokia santuoka neišvengiamai žlunga. Aišku, ne kiekviena graži kaimo mergaitė susiranda turtingą vyrą, paprastai taip pasiseka tik aktyviai, energingai, veikliai, sugebančiai pasirodyti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Kitaip tariant, ji jau turi prielaidas formuoti aktyvesnes savo vertybes ir prisitaikyti prie savo vyro.

Kita vertus, retas vyras lauks, kol jo žmona užaugs ir pasieks jo lygį. Jis kurį laiką ja pasimėgaus, bet vėliau ieškos lygiavertės partnerystės. Prisimenu atvejį, kaip vienas visuomenėje žinomas vyras, pakankamai pasiturintis verslininkas, pasakojo, kodėl išsiskyrė su žmona, su kuria susipažino lygiomis sąlygomis – jie abu buvo studentai. Jis ėjo į priekį, o ji liko namų šeimininkė. Tačiau vyras šiuo metu bendrauja su labai aukšto lygio partneriais, priėmimai atitinka labai aukštus etiketo reikalavimus, o žmona nebesugebėjo atitikti reikalavimų, nes liko paprastos namų šeimininkės vietoje. Vyrui ji tapo nebeįdomi. Tai nereiškia, kad moteris šalia tokio vyro negali būti namų šeimininkė, ji tiesiog turi būti veikli ir augti kartu su juo, mokėti bendrauti, domėtis viskuo. Prižiūrėti labai pasiturinčio vyro ūkį taip pat reikia gebėjimų“, - svarstė R. Bačiulytė.

Ar tai reiškia, kad žmonės, išaugę skurde, turi šansų susirasti tik savo socialinio sluoksnio partnerius? Anot psichologės, jei žmogus auga skurdžioje aplinkoje, bet mato ir kitokią aplinką – gatvėje, pas draugus – ir turi didžiulį norą išsiveržti, yra aktyvus, atkaklus, jis savo svajonę įgyvendins. Ir tai vyksta: daugybė jaunų žmonių ateina iš kukliai gyvenančių šeimų, bet jie pasiekia savo profesijoje aukštumų, o tuomet keičiasi ir jų bendravimo aplinka. Tuomet jie gali kurti partnerystę su labiau pasiturinčiu žmogumi, bet tą lygį jie turi pasiekti patys.

Kita vertus, dauguma žmonių visgi gyvena pagal savo tėvų modelį, ypač jeigu jie nesusimąsto apie save ir savo gyvenimą.

„Žemesnio išsilavinimo šeimose ir vaikai paprastai nesiekia aukštojo mokslo bei kuria šeimas su žemesnio išsilavinimo šeimomis. Tokia yra statistika. Bet tai nereiškia, kad jų šeimos blogos. Gali būti darbininkų šeima, kuri yra labai dorovinga, teigti tam tikras pozityvias vertybes, tik jų gyvenimo įpročiai skirsis nuo tų, kurie kilę iš aukštesnių sluoksnių. Nors vėlgi tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie gyvena santuokoje ir turi aukštesnį išsilavinimą, jų pasitenkinimas santuoka ir santykių kokybė visgi yra didesnė. Kaip mes besisuktume, grįžtame prie to paties: labai svarbu žmogui save lavinti ir ugdyti visą gyvenimą“, - įsitikinusi pašnekovė.

Santuokos senėja, todėl prieš tuokiantis yra galimybė įvertinti partnerio galimybes

Anot psichologės Ramunės Dobrovolskienės, pastaraisiais dešimtmečiais stebima tendencija, kad santuokos „senėja“. Prieš 20 metų tuokėsi 19-25 metų žmonės, tuo tarpu dabar daugelis sulaukia 30-ties ir daugiau, todėl galima lengviau pastebėti ir įvertinti partnerio požiūrį į gyvenimą, jo pasiekimus profesinėje veikloje ir asmenines savybes.

„Daugelio tyrimų duomenys byloja, kad būsimi sutuoktiniai mažai kalbasi apie būsimą šeimą, jos perspektyvas, nemodeliuoja situacijų apie buities darbų pasidalijimą ir panašiai. Tai žmonės išbando realybėje, gyvendami kartu. Tačiau sąmoningai ar nesąmoningai partneriai, ypač moterys, įvertina antrosios pusės galimybes išlaikyti šeimą, sukurti materialinę ir psichologinę gerovę. Tik studentai dar turi šansų viltis dėl ateities, o peržengusieji 30 metų ribą turi teisintis ir ieškoti argumentų dėl savo nesėkmių praeityje. Čia ir suveikia santuokos motyvai: meilė ar materialinė gerovė? Daugelis siekia suderinti abu variantus. Nors, kaip ir visais laikais, pasitaiko santuokų tik dėl materialinės naudos ar tik iš meilės“, - aiškino psichologė.

Anot jos, partnerių susitikimą bei santykius lemia ir aplinka, kurioje jie dažniausiai būna. Jei žmogus studijuoja universitete, jo pomėgiai, interesai bus tokie, kad dažniau bendraus su panašiais į save. Tas pats yra ir su verslininkais, šou verslo atstovais. Nors tai nėra absoliuti taisyklė, visgi ji veikia.

„Pastaruoju metu ypač aktyviai deklaruojamos lygios teisės bei galimybės, tolerancijos idėjos. Tai veikia žmonių požiūrį ir nuostatas. Tačiau kiekvieno žmogaus asmeninė patirtis yra skirtinga. Jei vaikas patiria pasitenkinimą šeimoje, joje yra laimingas, didesnė tikimybė, kad panašių santykių jis tikėsis ir kuriamoje šeimoje. Jei vaikas patiria sunkumų, yra skriaudžiamas, gali būti, kad svajoja apie priešingą savo šeimai modelį. Stabiliems santykiams yra svarbus panašus požiūris į šeimą, vaidmenis joje bei tarpusavio santykius. Jei šeimoje žmogus nepatenkina savo emocinių, materialinių, intelektualinių, seksualinių ir kitų poreikių, jis jaučia nepasitenkinimą gyvenimu, yra nelaimingas. Tolerancija tokiu atveju – subjektyvus dalykas“, - teigė R. Dobrovolskienė.

Žinia, senos kartos žmonės apie savo vaiko partnerį vis dar sprendžia tik pamatę jos šeimą. Anot psichologės, genai bei tėvų modelis iš tiesų turi įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi. Fizinį kūną, psichinius procesus, temperamentą įgyjame tokius, kokius mums padovanoja tėvai, su visais privalumais ir trūkumais. Tačiau pastaruoju metu didelės įtakos asmenybės formavimuisi turi socialiniai veiksniai. Vaikai lanko mokyklą, žiūri televiziją, bendrauja internetinėje erdvėje. Vis daugėja atvejų, kai „gerų šeimų“ vaikai išklysta iš doros kelio, o asocialių šeimų, įvaikinti arba globojami vaikai gerai socialiai adaptuojasi ir sukuria darnias šeimas.

Paklausta, ar gali šeimoje jaustis lygiaverčiai, pavyzdžiui, turtingas verslininkas ir mergina iš vargingos šeimos, R. Dobrovolskienė teigė, kad galimi įvairūs scenarijai.

„Jei mergina aukoja savo laimę gyventi su mylimu vyru, o renkasi santuoką dėl materialinės naudos ir be meilės, rizikuoja anksčiau ar vėliau pavargti nuo veidmainiavimo. Aktoriai po pasirodymo scenoje jaučiasi pavargę, išsekę, turi „grįžti į save“, kad galėtų gyventi savo gyvenimą. Nuolat atsiriboti nuo jausmų realiame gyvenime beveik neįmanoma, todėl yla iš maišo anksčiau ar vėliau išlenda. Kiekvienas žmogus nori būti mylimas savo sutuoktinio. Nebent, turtingas verslininkas irgi turės savų motyvų gyventi kartu. Galima situacija, kai turtingas verslininkas veda merginą iš vargingos šeimos, kai yra abipusė meilė, tačiau tikėdamasis visiško žmonos paklusnumo. Tokios santuokos gyvavimas priklauso nuo to, kaip abu tenkins vienas kito poreikius. Pasitaiko atvejų, kai moteriai patinka toks vaidmuo ir pora ilgai gyvena kartu“, - sakė psichologė.