Tai aiškinta noru vietinę valdžią priartinti prie žmonių, sumažinti ir padaryti efektyvesnį pernelyg didelį kai kurių savivaldybių biurokratinį aparatą, suderinti Lietuvos administracinį suskirstymą su analogiškais pavyzdžiais Europos Sąjungoje. Pagal jos standartus Lietuvoje savivaldybių per mažai ir jos pernelyg didelės.
Tačiau iki šiol įgyvendinta tik nedidelė dalis prieš 12 metų parengtų pasiūlymų dėl savivaldos administracinio suskirstymo reformos.
2000 metais įsteigtos penkios naujos savivaldybės - Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių, Rietavo ir Kalvarijos. Taip pat buvo panaikintas Marijampolės rajonas, palikta tik miesto Savivaldybė.
Jau šešerius metus Lietuvoje veikia 60 savivaldybių. Planai kai kurias jų susmulkinti kol kas neįgyvendinami.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas, Darbo partijos frakcijos narys Valentinas Bukauskas prisiminė daugiau kaip prieš dešimtmetį pateiktus siūlymus ir tvirtina atnaujinantis diskusijas šiuo klausimu. Tačiau vargu ar Lietuvos administracinio padalijimo reformą bus suspėta įgyvendinti iki 2007 metų vasario 25 dieną įvyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų. Todėl greičiausiai didesnį savivaldybių skaičių bus bandoma įteisinti iki 2011 metais vyksiančių vietinės valdžios rinkimų.
Be to, administracinio suskirstymo reforma siejama ir su pokyčiais apskričių bei savivaldybių įgaliojimų padalijime, kuriuos taip pat numatoma įgyvendinti per artimiausius kelerius metus.
V.Bukauskas sakė, kad gaunama nemažai paklausimų iš įvairių visuomenės iniciatyvinių grupių, kurios reikalauja priartinti savivaldą prie paprastų gyventojų.
Tačiau komiteto pirmininkas vengė atsakyti, ar bus didinamas savivaldybių skaičius Lietuvoje. "Dėl to turi apsispręsti Vyriausybė, Vidaus reikalų ministerija, turi vykti diskusija mūsų komitete ir Seime. Tik po diskusijų ir atitinkamo pasirengimo gali būti priimti tam tikri sprendimai", - teigė V.Bukauskas.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jau prieš kelis mėnesius išsiuntė paklausimą Vidaus reikalų ministerijai dėl savivaldos reformos.
Atsakymą tikimasi gauti rugsėjį, prasidėjus Seimo rudens sesijai. Jos metu turėtų būti tęsiamos politikų diskusijos dėl Lietuvos administracinio suskirstymo pertvarkos.
Anot dienraščio, per artimiausius kelerius metus Lietuvoje turėtų padaugėti iki dešimties naujų savivaldybių. 1998 metais patvirtintame administracinių vienetų reformos plane buvo numatyta, kad turėtų būti įsteigtos dar devynios savivaldybės vietoje tų rajonų, kurie dabar žiedu juosia didžiuosius miestus - Vilnių, Kauną, Šiaulius, Panevėžį ir Alytų.
Vietoje Vilniaus rajono savivaldybės atsirastų Nemenčinės, Maišiagalos ir Kalvelių, vietoje Kauno rajono - Vilkijos, vietoje Šiaulių rajono - Kuršėnų ir Gruzdžių savivaldybės. Panevėžio rajoną pakeistų Ramygalos, Alytaus rajoną - Simno ir Daugų savivaldybės.
Tokiu būdu būtų panaikintos penkios ir atsirastų devynios savivaldybės. Bendras jų skaičius Lietuvoje tuomet būtų 64.
Be to, administracinio suskirstymo reformų planuose numatyta dar labiau susmulkinti savivaldybes ir pasiekti, kad jų skaičius būtų 88 arba net 96. Į savivaldybių centrus taip pat pretenduotų Pabradė, Dūkštas, Dusetos, Obeliai, Subačius, Vabalninkas, Kavarskas, Švenčionėliai, Rūdiškės, Eišiškės, Veisiejai, Gelgaudiškis, Vievis, Jieznas, Ežerėlis, Ariogala, Tytuvėnai, Varniai, Šeduva, Linkuva, Venta arba Viekšniai, Skaudvilė, Priekulė, Salantai.