Sveikatos apsaugos ministerija ekstremalią situaciją numatantį nutarimo projektą parengė vadovaudamasi Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) sprendimu.
Vyriausybės posėdyje SAM viceministras A. Šešelgis įvardijo argumentus, kodėl reikalinga paskelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją.
„Šiandien valstybėje esama situacija prevencijos yra visiškai kontroliuojama, bet kartais reikalingos operatyvesnės priemonės tikslams pasiekti“, – sakė jis.
„Bus peržiūrėtos visos rekomendacijos, ir dalis jų taps privalomais nurodymas. Bus galima priimti sprendimus, kurių vykdymas bus ne rekomendacinis, o privalomas“, – Vyriausybės posėdyje sakė jis.
Premjero potvarkiu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bus paskirtas Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovu.
Kaip anksčiau sakė sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje prevencijos priemonėms būtų galima naudoti valstybės biudžeto rezervą, ko dabar daryti negalima. Paskelbus ekstremalią situaciją, atsakingos institucijos, jei Lietuvoje pasitvirtins koronaviruso atvejis, galės veikti operatyviau, įsigyti įvairių priemonių be viešųjų pirkimų.
„Visada klausiate, ar yra pakankamai apsaugos priemonių. Šiai situacijai esant, jų yra pakankamai. Bet, jei situacija keistųsi, mes galėtume priimti sprendimą ir nereikėtų jokių viešųjų pirkimų, įsigytume valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro sprendimais. Tai labai palengvintų įsigijimą“, – tada kalbėjo A. Šešelgis.
Vaičiūnas: didžiausias pavojus – panika
Premjerą pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas po Vyriausybės posėdžio sakė, kad ekstremalios situacijos paskelbimas orientuotas į prevenciją.
„Šis žingsnis pirmiausia orientuotas į prevenciją, tai yra į geresnį pasirengimą. Koronavirusas pavojingas, tad sprendimas leis efektyviau vykdyti procedūras, susijusias su prevencija. Bus sukurtas valstybės lygio operacijų centras, kuriam vadovaus SAM. Posėdis turėtų vykti rytoj“, – sakė jis.
Ministras pabrėžė, kad didžiausias pavojus yra ne virusas, o kylanti panika.
„Pasirengimas svarbu, bet didžiausias pavojus – ne tiek virusas, kiek panika, kuri galėtų kilti. Sakome, kad nėra prasmės panikuoti, pasirengimas vykdomas. Paskelbus ekstremalią situaciją galima naudoti rezervą, jei tik būtų poreikis. Kol kas poreikio nėra“, – apie ekstremalios situacijos paskelbimą sakė Ž. Vaičiūnas.
Kol kas neaišku, kokios priemonės bus privalomos
SAM viceministras per posėdį sakė kol kas negalintis pasakyti, kurios rekomendacijos po ekstremalios situacijos paskelbimo tampa privalomos.
„Šie klausimai bus detaliai aptariami valstybės lygio operacijų centro posėdyje, jis turi vykti rytoj“, – Vyriausybėje sakė ministras Ž. Vaičiūnas.
Premjerą pavaduojantis energetikos ministras teigė, kad sienų su kitomis valstybėmis uždarymo klausimas yra tik teorinis.
„Yra ir sienų klausimų, teoriškai jie galimi, bet praktiškai tokio poreikio nematome. Mes kalbame, kad Lietuvoje dar nėra tokio atvejo identifikuoto. Šitie klausimai irgi bus apsvarstyti ir įvertini, specifinių rekomendacijų kol kas nėra“, – sakė jis.
Nėra patvirtintų atvejų
Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad šiuo metu nėra patvirtinto nė vieno koronaviruso atvejo.
Jis taip pat patikino, kad šiuo metu pakanka apsaugos priemonių. Jų bus dar įsigyta papildomai.
SAM viceministras A. Šešelgis įvardijo, kokios būtų būtinos apsisaugojimo priemonės, jei bus priimtas toks sprendimas.
„Reikėtų prisižiūrėti asmens higienos, naudoti tam tikras papildomas priemones. Vaikams mokyklose arba priešmokyklinėse ugdymo įstaigose jų patalpose būtinai turi būti dezinfekcinių priemonių, kad neatsineštų viruso arba neperduotų toliau to viruso. Tai jau būtų prievolė įstaigoms turėti. (...) Arba privalomai pavežėjams reikėtų turėti specialią purškiamąją priemonę – jeigu aptarnauja oro uosto keleivius, turi dezinfekuoti rankenas“, – sakė A. Šešelgis. Ir pridūrė, kad apie kitas priemones informuos per žiniasklaidą.
Nesitikėjo tokio antplūdžio dėl nedarbingumo
Žurnalistui pasiteiravus apie problemas, su kuriomis susiduria gyventojai, norintys pasiimti 14 dienų nedarbingumą, SAM viceministras problemą pripažino.
„Dabar, kai jūs sakote, kad yra sunku, taip, mes sutinkame. Nesitikėjome tokio antplūdžio. Tai yra fantastinis kiekis žmonių, o jeigu dar skaičiuotume, kad kiekvieną savaitę į Lietuvą tiesioginių skrydžių yra 15 lėktuvų, jie visi pilni. Tikrai nemažai žmonių kreipiasi, tad tam tikrų nesklandumų nebus išvengta, nebarkite“, – žurnalistams sakė jis.
Įkurta Visuomenės informavimo grupė
Kartu įkurta Visuomenės informavimo grupė. Jai vadovaus premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Jis pažadėjo, kad visuomenė bus nedelsiant informuota, jei Lietuvoje bus patvirtintas koronaviruso atvejis.
Priemonių ėmėsi ir kitos šalys
Kaip anksčiau rašė ELTA, Rumunija karantiną paskelbė visiems iš viruso paveiktų teritorijų Šiaurės Italijoje atvykstantiems asmenims. Jiems atriboti oro uoste įrengti specialūs koridoriai.
Iš kitų Italijos bei Kinijos teritorijų atvykstantiems keliautojams rekomenduojama pasilikti namuose.
Prancūzijos piliečių, atvykstančių iš viruso paveiktų Italijos regionų, taip pat prašoma dvi savaites vengti „visų nebūtinų išėjimų“ ir nevesti vaikų į mokyklą.
Jungtinė Karalystė (JK) pareikalavo, kad iš Šiaurės Italijos, Kinijos, Pietų Korėjos ir Irano viruso paveiktų teritorijų atvykstantys piliečiai izoliuotų save ir apie atvykimą praneštų valdžiai. O keliautojai, į JK atvykstantys iš netoli šių regionų esančių teritorijų, apie atvykimą turėtų pranešti, jei pajus viruso simptomus.
Europos Parlamentas savo ruožtu paprašė, kad iš paveiktų vietų atvykstantys keliautojai namuose pasiliktų bent 14 d., skelbė ELTA.
Bosnijos ir Hercegovinos valdžia taip pat rekomendavo iš paveiktų regionų atvykstantiems keliautojams apsilankyti pas gydytojus ir pasilikti namuose.