Kai kurie politologai tai sieja su politinių veikėjų bandymu išsikovoti dėmesio prieš artėjančius savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimus.
Viena iš iniciatyvinių grupių bando surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų dėl referendumo dėl Konstitucijos keitimo. Jie siekia to, kad referendumui inicijuoti užtektų šešis kartus mažiau nei dabar – 50 tūkstančių – gyventojų pritarimo.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad tokios iniciatyvos kainuoja ir valstybei – reikia spausdinti parašų rinkimo lapus, iniciatoriams turi būti suteikiamas radijo ir televizijos eteris, samdomi ekspertai, kurie tikrina, ar parašai nepadirbti.
Pensininkų partijos, persivadinusios į Kartų solidarumo sąjungą, pirmininkas Vytautas Kadžys dabar su Liaudies partijos atstovo pagalba kartelės nuleidimo iniciatyvos imasi jau trečia kartą, nors pirmi du vos prieš dvejus ir trejus metus bandymai buvo nesėkmingi.
„Kiekviena iniciatyvinė grupė turėtų pasverti ir įvertinti savo galimybes, ar visgi gali surinkti parašus, ar ne, nes tais pačiais 2016 metais turėjome iniciatyvinę grupę dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo, buvo išduoti parašų rinkimų lapai, reikėjo surinkti 300 tūkst. parašų ir VRK, pasibaigus terminui, buvo pristatyta vos 860 parašų“, – primena L. Matjošaitytė.
Tuo metu V. Kadžys sako, kad žmonės dezinformuojami ir į dėmesys nukreipiamas į kitus klausimus.
Prieš Kalėdas VRK įregistravo dar vieno referendumo iniciatorių grupę, kurie 300 tūkst. parašų rinks siekdami pakeisti rinkimų sistemą. Jie siekia, kad į savivaldybes ir Seimą atstovai nebebūtų renkami pagal partijų sąrašus, o renkami tik atskiri kandidatai, kuriuos žmonės galėtų ir atšaukti.
„Mes kreipiamės ir į tautą, kad žmonės būtų iniciatyvūs, kad jie norėtų, kad situacija keistųsi ir patys rodytų iniciatyvą mums iniciatyvinei grupei, norėtų rinkti parašus“, – sako šio referendumo iniciatorius Alfonsas Butė.
Tuo metu valdantieji „valstiečiai“ nori inicijuoti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo. Jei tam pritartų visas Seimas, tokiam referendumui parašų rinkti nereikėtų.
„Manau tai tiesiog rodo artėjančius rinkimus paprasčiausiai. Jeigu pažiūrėtumėme į Lietuvos referendumų istoriją, tai dauguma referendumų iniciatyvų, išskyrus tokias pagrindines, kaip stojimo į Europos Sąjungą arba dėl nepriklausomybės, dauguma kitų iniciatyvų tai buvo tiesiog politinių veikėjų ar politinių partijų bandymas išsikovoti dėmesį, arba pripažinimą rinkėjų akyse. tos iniciatyvos dažniausiai tokios populistinės ir tokios siekiančios įtikti visuomenei“, – pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.
Referendumo dėl rinkimų iniciatorius A. Butė pripažįsta, kad dalyvaus prezidento rinkimuose. Kito referendumo iniciatoriai tai neigia.
Kol kas aišku, kad gegužę su prezidento rinkimais tikrai vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės.