Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) laboratorijoje ištirti 468 ėminiai. Iš jų – 387 atvejai priskirti B.1.1.7 linijai. Ši atmaina sudaro 81 % (135/167) Vilniaus, 91 % (96/106) Kauno, 62 % (23/37) Klaipėdos, 81 % (34/42) Alytaus, 90 % (18/20) Utenos, 87 % (26/30) Marijampolės, 86 % (30/35) Panevėžio, 86 % (6/7) Tauragės, 90 % (9/10) Telšių ir 69 % (9/13) Šiaulių apskrities VUL SK šią savaitę tirtų ėminių, o 1 ėminys kol kas nėra priskirtas jokiai apskričiai. Taip pat čia nustatytas 1 naujas B.1.351 ir 8 B.1.620 viruso linijos atvejai.

Referentinėje Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) laboratorijoje ištirta 1047 ėminiai, iš kurių 913 atvejų priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 90 % (812/898) Vilniaus, 70 % (7/10) Alytaus, 60 % (22/37) Utenos, 71 % (15/21) Šiaulių, 61 % (14/23) Klaipėdos ir 100 % (3/3) Kauno apskrities ECDC paskutinių tirtų ėminių, o 40 ėminių pasiskirstymas kol kas tikslinamas. Taip pat šioje laboratorijoje nustatytas 1 naujas B.1.351 bei 21 naujas B.1.620 viruso linijos atvejis.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) laboratorijoje ištirti 24 ėminiai – iš jų – 15 atvejų priklauso B.1.1.7 linijai. Šie atvejai sudaro 100 % (7/7) Vilniaus, 100 % (1/1) Alytaus ir 44 % (7/16) Utenos apskrities VU GMC paskutinių tirtų ėminių. Taip pat šioje laboratorijoje nustatyti 8 nauji B.1.620 viruso linijos atvejai.

NVSPL nebeskelbia B.1.351 ir B.1.620 atmainų pasiskirstymo pagal apskritis, nes kartais asmens deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su realia užsikrėtimo vieta ir tuomet atrodo, kad minėtos atmainos yra labiau išplitusios Lietuvoje nei yra iš tiesų. Infekcijų grandinę ir užsikrėtimo aplinkybes aiškinasi ir įvertinti realią esamą padėtį gali epidemiologai.

Iš viso iki šiol Lietuvoje, pagal NVSPL koordinuojamą sekoskaitos projektą, atlikta 7016 ėminių sekoskaita ir aptikti 3534 B.1.1.7 bei 14 B.1.351 viruso linijos atvejų. Naujos, B.1.620 atmainos aptikti 61 atvejis. Kol kas pastarosios atmainos pavojingumą vertinti dar anksti.

„Nors ši atmaina neramina tiek mane, tiek daugelį mano kolegų, daugiau žinių apie ją neturime ir negalime daugiau nieko pasakyti be to, kad B.1.620, greičiausiai, panašiai kaip B.1.351 ir kitos Lietuvoje kol kas neaptiktos atmainos, sėkmingiau galės apeiti imuninį atsaką, susidariusį persirgus atmainomis be E484K mutacijos ar pasiskiepijus. Noriu pabrėžti, kad tai reiškia didesnę tikimybę užsikrėsti pakartotinai persirgus arba pasiskiepijus, bet tai nieko nepasako apie tokio užsikrėtimo sunkumą. Nieko negalime pasakyti ir apie jos perdavimo pakitimus ar sukeliamos ligos sunkumą sergant pirmą kartą. Šios informacijos neturėsime gana ilgai, nes kol kas esame pirmoji pasaulio šalis, sąmoningai kovojanti su šia atmaina,“ – anksčiau rašė genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (69)