Nauji mokesčiai – neišvengiami

Laidos pradžioje pasiteiravus apie naujus mokesčius, A.Širinskienė pabrėžė, kad pokyčius gyventojai pajus, kita vertus, be naujų mokesčių išsiversti tiesiog neįmanoma.

„Manau, kad jeigu mes žiūrėtume į valstybės biudžetą, dėl kurio jau yra praktiškai susitarta, bendrai paėmus, gyventojų kišenės ne tuštės, o priešingai – pilnės. Galiausiai, turime susitartimą dėl vaiko pinigų, kurie bus 60 ir 100. Daugiavaikės ir neįgalius vaikus auginančios šeimos gaus 100 eurų vaiko pinigų. Turėsime pensijų didėjimą. Manau, kad davimas yra daug didesnis, įvertinant, kaip kils bendra žmonių gerovė, tačiau neišvengiamai teko kalbėti apie mokesčius.

Viena vertus, būtų keista turėti žaliąją partiją, kuri nekalbėtų apie ekologinius mokesčius, taigi atsiranda automobilių mokestis, kuris kartu yra ir mūsų įsipareigojimas Europos Sąjungai. Kita vertus, mes tikrai žiūrime į bankų pelnus, kurie, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, Lietuvoje yra pakankamai dideli. Bankai yra kviečiami dalintis ir prisidėti prie gerbūvio kūrimo“, – kalbėjo pašnekovė.

Kristina Pocytė, Agnė Širinskienė

Automobilių taršos mokestis gali didėti

Kalbėdama apie taršos mokestį, politikė pabrėžė, kad šiuo metu tiesiog privalome prisiminti savo įsipareigojimus Europos Sąjungai. Anot jos, iš pradžių mokestis turėtų būti labai mažas, tačiau palaipsniui turėtų didėti.

„Aš manau, kad tai, jog mes ėmėmės taršos mokesčio būtent tokiu laikotarpiu, rodo, kad mes nesame populistai, žiūrime į valstybės ateitį mažiausiai 10 metų į priekį. 2030 metais atsiras valstybės įsipareigojimas, kur turėsime būti sumažinę CO2 emisiją 9 proc. Jeigu visos valstybės valdžios žiūrėtų tik į savo rinkimus ir reitingus, greičiausiai būtų protinga pasakyti, kad tie, kurie valdys po 2030 metų, jie turės kažką daryti arba susidurs su Europos teisės pažeidimo procedūra. Mes žiūrime atsakingai, kalbame apie mokestį dabar.

Antra, mes suprantame, kad tai yra naujas mokestis ir darome jį kiek tik įmanoma mažesnį, tiesiog, kad visi suprastume, kad už taršą reikia mokėti“, – svarstė Seimo narė.

Naujų mokesčių naštą pajaus ne visi

Tiesa, nors, politikės teigimu, gyvenimas gerės, niekam nėra paslaptis, kad daugelis visuomenės grupių yra nepatenkinti savo turimais atlyginimais, pavyzdžiui, ugniagesiai, dėstytojai. Laidoje pateikus pavyzdį apie vienišą mamą, kuriai galėtų būti sunku susidoroti su naujų mokesčių našta, A.Širinskienė tikino, kad tokios vienišos motinos mokesčiai net neturėtų pasiekti.

„Tikėtina, kad tokios vienišos mamos atlyginimas didės. Jeigu ji nepirks ir neparduos automobilio, ji nemokės automobilių mokesčio. Jeigu jos nekilnojamasis turtas yra mažesnis 150 tūkst. eurų arba jeigu ji turi tris vaikus, mažesnis nei 200 tūkst. eurų, ji taip pat to mokesčio nemokės. Jeigu žiūrėtume Vilniuje į turtą, kuris viršija 150 tūkst. eurų, tai jau yra, pripažinkime, ne pats paprasčiausias butas. Tikrai negali atsitikti taip, kad kažkas bus nuskriaustas, nes bendras biudžetas yra perteklinis“, – apibendrino politikė.

Agnė Širinskienė

Nepaisant to, policininkai, ugniagiasiai vis dar skundžiasi gerokai per mažais atlyginimais.

„Streikuojantys ugniagesiai, nepatenkinti policininkai... Bet kai pažiūrime į tai, kaip per pastaruosius metus kilo jų atlyginimai, tai tas kilimas ugniagesių atveju bus apie 30 proc. Galima sakyti, kad tai bus apie 200 eurų skirtumas. Bijau suklysti, bet, rodos, vidutinis policininkų atlyginimas svyruoja nuo 800 eurų į rankas. Ar tai pakankama? Manau, reiktų žiūrėti į bendrą tendenciją. Suprantama, kad kiekvieno žmogaus lūkestis yra didesnis, bet, žiūrint į bendrą tendenciją, manau, net 70 proc. mokytojų per praėjusius metus kilo atlyginimas maždaug 200 eurų.

Puikiai pamename 2008-2009 metų tendenciją, kai pareigūnų pensijos buvo sumažintos, jos nebuvo niekada pradėtos grąžinti. O šiemet buvo žengtas nedidelis žingsnelis – valstybė galėjo skirti tik 10 milijonų eurų, bet palaipsniui pareigūnų pensijos, kurios buvo atimtos tuo laikotarpiu, pradės grįžti žmonėms. Ten, kur jos teisiškai ir priklausė. Žinoma, kalbant apie tendencijas, mūsų lūkesčiai pasiteisina ne visada, bet tendencijos geros. Kartais kyla klausimas, kai žiūrime į visą tą triukšmą, kuris susijęs su biudžetu, kiek visas tas sąmyšis yra susijęs su realiu biudžeto vertinimu“, – kalbėjo A.Širinskienė.

Nebijo derybų dėl Seimo rinkimų kartelės

Dar vienas sprendimas, susilaukęs nemažai visuomenės ir pačių politikų kritikos, buvo susijęs su Seimo rinkimų kartelės mažinimu.

„Mes džiaugiamės šiuo sprendimu. Aš manau, kad tautai visada yra gerai, kai jos balsai nukeliauja būtent jos išrinktam Seimo nariui. Mes susidurdavome su 5 proc. kartele ir turėjome problemą, kad yra partijų, kurios nepasiekia 5 proc. Tada tuos balsų likučius, kurie yra neatiduoti ir partija nepraeina daugiamandatėje, pasidalija didesnės partijos. Ar rinkėjas yra patenkintas, kai jis balsuoja už partiją x, bet jo balsus pasidalina valstiečiai ir konservatoriai? Manau, rinkėjo lūkestis tikrai nebuvo toks“, – kalbėjo politikė.

Agnė Širinskienė

Santykiai su Prezidentūra – radikaliai pasikeitę

Ji taip pat tikino, kad gerbtų prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti įstatymą.

„Prezidentas turi teisę vetuoti arba nevetuoti. Mes tą teisę privalome gerbti. Jeigu bus apsispręsta vetuoti, tuomet bus kažkoks kitas pasiūlymas ir tuomet prasidės diskusija. Šiuo atveju tas įstatymas priimtas. Mes laukiame prezidento sprendimo“, – tikino ji.

Anot politikės, būtų galima sutikti ir su 4 proc. riba.

„Žinoma, jeigu bus veto su tokia pataisa, greičiausiai, kad Seimas spręs ir vertins tas aplinkybes ar sutikti“, – sakė ji.

Nepaisant galimų diskusijų, A.Širinskienė tikino, kad ryšys su Prezidentūra dabar gerokai pasikeitęs.

„Ryšys iš esmės yra pasikeitęs. Tai yra be galo džiugi aplinkybė, nes tai, ką mes turėjome trejus metus, tai darbas buvo sunkus, praktiškai jis nevyko, nebuvo jokio bendravimo, keitimosi dokumentais. Dabar situacija yra radikaliai pasikeitusi. Prezidento komanda yra labai aktyvi, ji turi pasiūlymų, ateina į komitetus. Tai, kas vyksta Prezidentūroje, buvo ilgo laikotarpio svajonė, kaip galėtų bendradarbiauti valstybės institucijos“, – sakė ji.

Kiti metai – be staigmenų

Laidos pabaigoje pasiteiravus apie galimus naujus draudimus, kurių sulauksime ateityje, politikė tikino, kad staigmenų neturėtų būti.

„Manau, kad jokių draudimų nesulauksime. Aš labai tikiuosi, kad mes turėsime priimtą ir kitais metais galiojantį Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuris padės užtikrinti tai, kad tas neteisėtas pralobimas dideliu mastu, turėtų grįžtamąjį ryšį. Kitaip sakant, valstybė turės teisę iš tokių asmenų konfiskuoti turtą.

Kalbant apie visus kitus sprendimus, staigmenų būti neturėtų. Visus pačius svarbiausius sprendimus, susijusius su biudžeto priėmimu, mes tikrai pajausime savo gerove ir savo pinigine“, – apibendrino ji.