Keistą istoriją vyras aprašė savo feisbuko paskyroje ir nurodė, kad jam labai įdomu, kokie žmonės dirba Norvegijos valstybinėse įstaigose, jeigu nesugeba atsiversti žemėlapio ir pasitikrinti kokie miestai kokiai valstybei priklauso.
„Komiška ir šiek tiek pykdanti istorija, kaip aš norvegiškame registre tapau latviu, o Vilnius – Lenkijos miestu.
Pagaliau gavau aš norvegišką asmens kodą, kas iš esmės reiškia, kad galėsiu čia lengviau tvarkytis – gauti abonentinę mobilaus telefono kortelę, bus mažiau biurokratijos ir popierizmo tvarkantis visokius kitus reikalus. Tik va iš mokesčių inspekcijos atsiųstame laiškelyje parašyta, kad mano pilietybė yra latvis, o gimtinė – Latvija.
O mano pusbrolis, kuris gimė Vilniuje ir vėliau ilgą laiką gyveno Lenkijoje, prieš kelis mėnesius gavo norvegišką pasą, kuriame parašyta, kad jo gimtasis miestas yra Vilno, o Vilno, rašoma pase, yra Lenkijoje. Dabar tam, kad pakeistų šį „nesusipratimą“, pusbrolis turi išsitraukti gimimo liudijimą, patvirtinti jį apostile ir taip įrodyti, kad tas „Vilno“ – ne Lenkijos miestas.
Tai štai, du pusbroliai, abu gimę Vilniuje, tik vieno gimtinė tapo Latvija, o kito – Lenkija.
Iš vienos pusės – juokinga, bet, kita vertus, niekaip nesuprantu, kaip galima šitaip susifeilinti du kartus. Taip ir susimąstai žmogus, kas per žmonės Norvegijoje dirba valstybės tarnautojais. Jei ką, tai lietuviai yra antra pagal dydį tautinė mažuma ir oficialiai mūsų čia yra jau 45 tūkst.
O šiaip visai įdomu, kokiomis dar valstybėmis yra virtusi Lietuva?“, – retoriškai klausė jis.
„Delfi“ primena, kad Norvegijos duomenimis, lenkai vis dar pirmauja kaip didžiausia imigrantų grupė Norvegijoje, čia jų gyvena 98 200. Antra pagal dydį imigrantų grupė – tai lietuviai, kurių yra 38 400. Trečioje vietoje – švedai, kurių 2018 metų pradžioje buvo suskaičiuota 35 800. Ketvirta pagal dydį imigrantų grupė – tai atvykėliai iš Somalio, kurių yra 28 800.