Kaip atrodo gyvenimas Kyjive

A. Audickas iš Kyjivo, kuriame dirbo iki karo, išvyko pirmomis karo dienomis, kurį laiką, kaip pasakojo Delfi, dirbo iš Slovėnijos.

„Prieš mėnesį išvykau į Kyjivą – ten praleidau tris savaites. Praėjusią savaitę išvažiavau, nes turėjau kelis uostus aplankyti ir dabar grįžinėju atgal į Kyjivą. Ne visi kolegos grįžę, dalis dirba dar nuotoliniu būdu arba iš kitų mūsų ofisų ne Kyjive. Miesto meras dar kol kas nekviečia žmonių sugrįžti atgal.

Manau, kad miesto mero reikia klausytis ir, matyt, ta situacija nėra iki galo saugi. Pats aš sau padariau išimtį, nepasiklausiau mero – nežinau, ar tai gerai, ar blogai, bet jei meras sako dar nevykti, tai dar reikia nevykti. Taip, kad lietuviams dar ankstoka važiuoti turistauti į Kyjivą“, – akcentavo Ukrainoje dirbantis lietuvis.

Jis Delfi pasakojo, kad daug žmonių grįžta į sostinę, tačiau, pasak A. Audicko, Kyjivas jam nepasirodė labai užimtas.

„Manau, kad 50 proc., jei ne daugiau, žmonių dar negrįžę, nes vakarais labai nedaug kur dega šviesos namuose. Dalis sako, kad bijo, bet dalies tiesiog nėra namuose ir automobilių transportas yra labai laisvas – šiaip Kyjive visada yra didžiuliai kamščiai, o dabar jų nėra“, – pastebėjo pašnekovas.

A. Audicko teigimu, būdamas Kyjive jis nesijaučia nesaugiai, tačiau akivaizdu, kad miesto energija – ne tokia, kokia būdavo įprastai.

Kyjivas

„Kai tik atvykau, jautėsi slogoka energija, jautėsi, kad žmonės paveikti situacijos, nebuvo džiaugsmo akyse tiek gatvėse, tiek parduotuvėse. Parduotuvėse negroja muzika, kas būdavo anksčiau, tai pradžioje jautėsi, kad miestas dar negyvena normalaus gyvenimo, bet su laiku apsipratau. Yra ir pliusas, jog kamščių, eilių nėra. Mieste galima pilnai gyventi, sportuoti, parduotuvės, dalis restoranų jau veikia. Nėra taip, kad ten būtų labai blogai. Prie sirenų taip pat pripratau“, – Delfi pasakojo Ukrainoje dirbantis lietuvis.

Verslo situacija bloga: būtina ieškoti išeičių

Nors šalis gerai kovoja su rusų okupantais, Ukrainos verslo situacija, anot A. Audicko, labai bloga.

„Ukrainos ekonomika priklauso nuo žaliavų eksporto – apie 120 mln. per metus buvo eksportuojama per uostus, kurie dabar uždaryti, todėl reikia žaliavas vežti autotransportu, geležinkeliais per Europą, bet to, ką galima pervežti, pralaidumas yra labai mažas, todėl didžioji dalis žaliavų tiesiog nebus išvežta, dėl ko nebus uždirbta valiuta ir nebus kaip mokėti atlyginimų.

Jau dabar stringa vidaus vartojimas, nes žmonės neturi lūkesčių, bet pradės strigti dar labiau, nes nebus iš ko mokėti atlyginimų“, – sakė pašnekovas.

Kol kas žmonės ir verslai dar turi santaupų, bet situacija vasarą, A. Audicko nuomone, turėtų dar labiau pablogėti, ypatingai – žemės ūkio sektoriuje.

„Įmonėms reikia apyvartinių lėšų, o jų nėra tiek daug. Parduoti prekę teoriškai galima, bet kaip ją išvežti? Čia didžiausias klausimas“, – akcentavo jis.

A. Audicko teigimu, užsienio šalių pastangos padėti ukrainiečių verslui yra jaučiamos.

„Žmonės iš tiesų bando padėti, bet butelio kakliuką galima praplėsti 5-10 procentų, o jį reikia praplėsti kartais, todėl standartinėmis priemonėmis naudoti tik tuos kanalus, kurie yra dabar, tiesiog nepavyks. Reikėtų tada investuoti papildomai į fizinę infrastruktūrą, tačiau verslas investuoti nenori, nes nežino, kada uostai vėl pradės veikti, yra didžiulė nežinomybė“, – paaiškino A. Audickas.

Jis teigė, kad vienas sprendimas, kuris nebūtų įgyvendinamas dėl politinių priežasčių, – galvoti apie tranzitą per Baltarusiją. Kitas sprendimas, pasak A. Audicko, taip pat sunkiai įgyvendinamas.

Mariupolio uostas

„Suprantu, kad politiškai tai nėra lengva, bet jeigu darytume grūdų eksportą per Baltarusiją, tai būtų kažkoks stiprus butelio kakliuko praplėtimas. Kiti realūs sprendimai turėtų būti dėl uostų atidarymo – padaryti kažkokį humanitarinį koridorių, kad kroviniai galėtų važiuoti. Kitaip, deja, lengvų sprendimų nėra. Reikėtų investuoti į papildomas geležinkelio vėžes, terminalus, bet tai yra projektai, kurie užtrunka metus. Lengvų sprendimų nėra“, – konstatavo pašnekovas.

Putinas atsitraukimą turi visada

Jo vertinimu, rusų žvalgyba galėjo duoti netikslius duomenis sprendimų priėmėjams Kremliuje dar prieš karą.

„Jie iš tikrųjų turbūt tikėjosi, kad paimti Ukrainą bus labai lengva. Nebus lengva. Ką jau paimti, jos išlaikyti būtų neįmanoma. Aš manau, kad dabar tai Rusija supranta“, – Delfi komentavo A. Audickas.

Rusijai, pasak jo, lengvo atsitraukimo nėra.

„Tačiau Putinas visada atsitraukimą turi, nes ką Putinas Rusijoje pasakys, tuo žmonės patikės. Jis sukurtų bet kokią legendą, įskaitant, kad Rusija jau dabar laimėjo, padarė praėjimą žeme iki Krymo, tai strategiškai iš tikrųjų jie labai svarbų darbą sau pasidarė ir gali pasakyti, kad atlaisvinome Donbasą. Taigi, pasakyti yra ką“, – teigė A. Audickas.

Visgi pašnekovas spėjo, kad rusai kol kas nesustos, tačiau ukrainiečiai gali netrukus kontratakuoti.

„Jie sustos tik tada, kai ukrainiečiai juos sustabdys. Manau, kad bus taip, kad Rusijos pajėgumai, resursai gali greit be papildomos mobilizacijos pasibaigti. Papildoma mobilizacija galima, bet ji nebus greit padaroma, o dar reikės ir treniruoti karius. Per tą laiką ukrainiečiai, kol nebus didelių rusų pajėgumų, gali dalį teritorijų tiesiog paimti atgal, ypatingai turint galvoje, kad vis daugiau sunkiosios ginkluotės patenka į Ukrainą“, – sakė A. Audickas.

Kyjive nugriautas Rusijos ir Ukrainos draugystę simbolizavęs sovietinis paminklas

Ukrainiečiams kontratakuojant, kaip pastebėjo pašnekovas, karas, tikėtina, nesibaigs per kelis mėnesius.

„Mano tokia viltis, kad tai nepalies didžiosios dalies Ukrainos, kad tai bus lokalizuota Rytuose ir dalyje pietinių regionų“, – pridūrė A. Audickas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją