Tyrimas rodo, kad 52 proc. apklaustųjų mano, jog visų tautybių žmones, gyvenančius Lietuvoje, jungia teritorija. Po 38 proc. apklaustųjų kaip žmones jungiantį dalyką įvardijo kalbą ir pilietybę, toliau rikiuojasi istorija, Konstitucija ir meilė Lietuvai.
Lietuviams didžiausios šventės – Kalėdos ir Velykos, 66 proc. išskyrė Motinos dieną, 3 proc. mažiau – gimtadienį. Toliau rikiuojasi Naujieji metai – šią šventę paminėjo 53 proc. apklaustųjų. Vasario 16 –oji svarbi 32 proc. respondentų, Kovo 11 –oji – 22 proc.
Lietuvos gyventojai mano, kad geriausiai šalį simbolizuoja gintaras (64 proc.), vėliava (50 proc.) ir krepšinis (48 proc.). Aukštai lietuviai vertina Gedimino pilį, tautinius drabužius ir herbą. Anot respondentų, svarbiausi dalykai, atspindintys Lietuvos istoriją – Gedimino pilis (58 proc.), Trakų pilis (47 proc.), Sausio 13 –osios aukų paminklai (40 proc.). Lietuvos gyventojai taip pat dažnai minėjo vasario 16 –ąją, Kryžių kalną, Aušros vartus ir Žalgirio mūšį.
Apklausiamųjų taip pat klausta apie namuose turimus tautiškumą primenančius daiktus. Paaiškėjo, kad 68 proc. žmonių namuose turi gintaro, 60 proc. – lininę staltiesę ir Lietuvos istorijos knygų. 57 proc. šalies gyventojų namuose laiko molinių indų, per 40 proc. respondentų teigė turintys vėliavą ir herbą.
Paklausti, kokie būdo bruožai būdingi lietuviams, respondentai daugiausia įvardijo pavydą (68 proc.), darbštumą (64 proc.), vaišingumą, svetingumą (49 proc.). Beveik 40 proc. įvardijo uždarumą.
Imigrantų Lietuvoje nelaukia
Lietuviai mano, kad labiausiai tautiškumu rūpinasi mokykla, bažnyčia ir šeima, nesirūpina – valstybė ir žiniasklaida. Lietuvos gyventojams nutautėjęs žmogus tas, kuris pamiršta lietuvių kalbą, atsisako Lietuvos pilietybės ir negerbia Lietuvos.
82 proc. respondentų mano, kad išvykstančių gyventi į užsienį negalima smerkti, nes taip susiklosto aplinkybės. Tačiau apklaustieji skeptiškai nusiteikę imigrantų daugėjimo Lietuvoje klausimu: 42 proc. imigrantų judėjimą vertina blogai, nes mano, kad padaugės mišrių šeimų. 41 proc. neramina tai, kad imigrantai atims darbo vietas, 33 proc. baiminasi, kad kultūrinėje erdvėje atsiras daugiau svetimybių. Tačiau 36 proc. apklaustųjų imigrantų daugėjimą vertina gerai, nes Europos Sąjungoje visi gali laisvai judėti.
Po daugelio metų į Lietuvą grįžtančius gyventi emigrantus 50 proc. vertina teigiamai, nes jie perduoda savo patirtį. 35 proc. respondentų mano, kad šie žmonės pradeda verslą ir kuria naujas darbo vietas. Tačiau 40 proc. respondentų sako, kad atvykėliai nesupranta jų gyvenimo ir negali padėti.
38 proc. apklaustųjų mano, kad tautos ateitis priklauso nuo jų pačių pastangų, 28 proc. šią atsakomybę palieka jaunajai kartai, 25 proc. – valdžiai. 77 proc. respondentų Lietuvą kaip tėvynę pirmiausia sieja su gimtine, 41 proc. - su artimais žmonėmis, 35 proc. - su gamta, 33 proc. – su Lietuvos žmonėmis.
Gyvenamosios vietos reikšmė mažėja
Socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Arvydas Virgilijus Matulionis atkreipia dėmesį, kad lietuvis, užklaustas, kurio krašto atstovu save laiko, visų pirma save tapatina su Lietuva.
Tačiau A. V. Matulionis sako, kad tradicinėse demokratijos šalyse - Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje – didžiulę reikšmę turi gyvenamoji aplinka - vieta, kurioje gyvena žmogus. Šie europiečiai visų pirma save tapatina su savo miesteliu, kaimu, miestu, kuriame sprendžiami gyvybiškai svarbūs klausimai, vyksta visas gyvenimas.
„Kaip sakoma, tėvynė prasideda nuo namų, nuo aplinkos, žmonių, besiformuojančios bendruomenės“, - aiškino pašnekovas.
„Minėtose šalyse gyvenamosios vietos tapatybė išreikšta žymiai ryškiau. Lietuvoje, deja, kaip matome, tapatumo su savo gyvenamąja vieta mažta“, - apibendrindamas tyrimo rezultatus, konstatavo Socialinių tyrimų instituto direktorius.
Pasak jo, šiuo metu gyvenamoji vieta tampa nestabili ir neaiški, mat mažuose miesteliuose, kaimuose uždaromos mokyklos, paštai, ambulatorijos. Tada žmogus, anot A. V. Matulionio, galvodamas apie savo vaikus, nebesiorientuoja į tą gyvenvietę, keliasi kitur, dažnas emigruoja.
„Kuo žmogus gyvas? Gyvas visų pirma savo santykiais, bendruomeniškumu, draugų ratu. Ko labiausiai gailisi emigrantai? Kad nebėra rato draugų, ryšių, atsiduriama svetimoje aplinkoje“, - teigė mokslininkas.
Anot jo, gimtosios vietos svarbą savo rankomis griauna patys lietuviai, orientuodamiesi ekonominiais interesais, uždarydami nedideles mokyklas. Pašnekovas įsitikinęs, kad mažai mokyklai dabar didelės galimybės gyvuoti, čia galėtų formuotųsi bendruomenė, tvirtėtų ryšiai. Pasak jo, geltonieji autobusai turėtų vežti vaikus ne už kažkiek kilometrų esančią mokyklą, bet į koncertus, kitus kultūrinius renginius.