Vietnamo vyriausybė net mėgina imtis priemonių apginti savo bendrapilietes, ragindama jas po vieną pasienio zonoje su Kinija nevaikštinėti. Tokia savotiška yra pasekmė Kinijoje vykdomos „vieno vaiko“ politikos, siekiant kažkaip suvaldyti nevaržomą gyventojų gausėjimą ir šiaip tirščiausiai apgyventoje planetos valstybėje. Rezultatas - 120-140 gimusių berniukų tenka 100 mergaičių.
O štai Rusijos valdžia ne iš gero gyvenimo planuoja skirti 53 milijardus dolerių gimstamumą skatinančioms programoms, mat per pastaruosius 20 metų gyventojų skaičius joje dažniau mažėdavo negu augdavo, beje, ir dėl labai rusiškos priežasties, kurios vardas – degtinė. Vyrų gyvenimo trukmė šioje valstybėje keliolika metų trumpesnė negu moterų.
Su gimstamumo problema susiduria ir daugelis išsivysčiusių šalių. Emancipuotos jų visuomenės tiesiog nepageidauja apsikrauti vaikais. Net nuo imigrantų neatsiginančioje Amerikoje gyventojų skaičiaus augimas pastaraisiais metais regimai sulėtėjo. Jaunosios kartos trūkumas ilgainiui beveik neišvengiamai lems stoką dirbančiųjų, kurie išlaiko ir pagyvenusius žmones. Problema yra ne tik milžiniškos sumos pensijoms - pasak tyrimų, kuo visuomenė senesnė, tuo mažiau ji pasiūlo išradimų bei inovacijų. Išvada - tokia visuomenės praranda konkurencinį pagreitį.
Užtat besivystančiame pasaulyje reikalai vis dar klostosi griežtai priešingai – ne tik Kinijoje, bet ir visoje pietryčių Azijoje, na, ir, be abejo, Afrikoje, kaip be jos. Pasak Jungtinių Tautų (JT) ataskaitos, iki šio amžiaus pabaigos Juodojo Žemyno gyventojų padaugės 5 kartus. Vien Nigerijoje, kur gimstamumas dvigubai viršija planetos vidurkį ir vienai moteriai tenka šeši vaikai, iki 2100-ųjų gyventojų nuo dabartinių 174 milijonų pagausės iki 914 milijonų.
Šiuo metu mūsų yra 7,2 milijardo, JT prognozuoja, kad 2025-aisiais pagausėsime iki 8,1 milijardo. Atitinkamai augs geriamojo vandens, maisto produktų bei energijos poreikis. Specialistai ne be nerimo mėgina aiškintis, pajėgs ar ne Žemė išlaikyti tokią mūsų gausybę.
Kadangi demografija įtakinga, šiandien - apie kai kurias jos briaunas. Pirma pusė - straipsnis „Ar senstanti Japonija pajėgi save apginti?“ iš Amerikos žurnalo „The National Interest“, ir antroji – publikacija „Mūsų per daug“ iš kito Jungtinių Valstijų leidinio „Salon‘.
Pirma pusė - straipsnis „Ar senstanti Japonija pajėgi save apginti?“ iš „The National Interest“.
Stebinčių procesus Azijoje nestebina faktas, jog gyventojų Japonijoje mažėja. Bet mažėjimo mastai veikia ne vien šios šalies ekonomiką. Pagal oficialią Japonijos statistiką, iki 2060-ųjų gyventojų Japonijoje sumažės trečdaliu, nuo dabartinių 128 milijonų iki 87 milijonų. Tai - labai rimtas rodiklis trečiai pagal dydį planetos ekonomikai. Jei 2010-aisias pagal gyventojų skaičių Japonija užėmė devintą vietą pasaulyje, po pusamžio ji sunkiai pateks į pirmą dvidešimtuką.
Demografinių rodiklių nuosmukį lemia įvairūs faktoriai, tokie kaip vienas žemiausių planetoje gimstamumo lygis, greitai senstanti visuomenė bei nesugebėjimas užtikrinti gyventojų skaičiaus augimo būdais, kurie nesukeltų Japonijoje ginčių bei prieštaravimų. Imigracijos skatinimas arba struktūrinės priemonės, skirtos motyvuoti moteris daugiau gimdyti, kelia šioje šalyje daug diskusijų.
Daugiausia su tokia demografine tikrove susijusių problemų kyla ekonomikoje. Japonijos dalis pasauliniame Bendrajame vidaus produkte (BVP) nepaisant šalies rinkos dydžio ateinančiais metais mažės. Šį procesą lydės nesustojantis Kinijos bei kitų kylančių pietryčių Azijos valstybių, tokių kaip Indija, Vietnamas, Indonezija augimas.
Demografijos nulemtos ekonominės pasekmės gali ypač neigiamai paveikti geopolitinę Japonijos ateitį – ir Azijos regione, ir visame pasaulyje. Neseniai paskelbtoje organizacijos „Nacionalinis Azijos tyrimų biuras“ ataskaitoje nurodoma, jog senstanti bei mažėjanti Japonijos visuomenė kelia nerimą tiek šioje šalyje, tiek visame pietryčių Azijos regione. Kadangi šios valstybės ekonominės perspektyvos teikia vis mažiau vilties, daugėja galimybių, jog iššūkį jai mes kaimynės, tokios kaip Kinija, Rusija ar Pietų Korėja, nes įgis daugiau pasitikėjimo teritoriniuose ginčuose su Tokiju.
Prognozuojamų demografinių pasikeitimų pasekmės veikiausiai ims reikštis laipsniškai kaip nelabai pastebimas lėtas nuosmukis. Bet net ir prie šio scenarijaus Japonijos saugumui kils regimų sunkumų, nes šalies gyventojų skaičius bei realus BVP trauksis. Karinės šios šalies išlaidos tradiciškai sudaro vieną procentą BVP dėl saugumo garantijų, kurias Japonijai suteikė Vašingtonas. Bet naujos grėsmės Rytų Azijoje reikalauja naujų išlaidų.
Japonijos ministras pirmininkas Sindzo Abė praėjusiais metais pastebėjo šį trūkumą ir paragino gynybos išlaidas 2014-aisiais didinti iki 3 proc. Didžioji dalis padidėjusių išlaidų turėjo būti skirta sekimo bei žvalgybos sistemų tobulinimui, taip pat Japonijos administruojamų Senkaku salų gynybos stiprinimui. Padidėjęs Tokijo dėmesys gynybai – dalykas suprantamas ir būtinas, vis dėlto šios priemonės vargu ar gali priversti Kiniją pakeisti planus Rytų Kinijos jūroje, kur Pekinas kasdien siunčia savo laivus, kad šie kursuotų aplink ginčijamas salas.
Be aktyvios ir galingos Japonijos Kiniją bus sunku paversti atsakinga ir suinteresuota regiono geopolitine žaidėja. Todėl ši valstybė privalo likti dalimi galios centro, kuris neleis Kinijai tapti vieninteliu tokiu centru.
Šia prasme demografijai tenka ypač didelis krūvis. Kadangi senstančios visuomenės poreikiai didėja, Japonijos vyriausybei tenka nuolat koreguoti valstybės finansus, siekiant rasti pinigų pensijoms. Nors šalies karinės išlaidos santykinai nedidelės, absoliučiais skaičiais tai - nemažos sumos. Stokholmo pasaulio problemų tyrimų instituto duomenimis, Japonijos asignavimai gynybai 2013-aisiais sudarė beveik 60 milijardų dolerių. Tačiau ilgas ekonomikos nuosmukis gali tapti kliūtimi atremti naujus iššūkius regione.
Tokia sudėtinga perspektyva stiprina Japonijos priklausomybę nuo sąjungos su Jungtinėmis Valstijomis. Šalies vyriausybė to neslepia ir aktyviai bendradarbiauja su Vašingtonu gynybos ir saugumo srityse. Nemažą vaidmenį šiame procese vaidina Amerikos bei Japonijos konsultacinis komitetas saugumo klausimais. Jo iniciatyva reguliariai posėdžiauja abiejų šalių gynybos bei užsienio reikalų ministrai, viename paskutinių susitikimų Tokijas įsipareigojo padengti trečdalį amerikiečių jūrų pėstininkų perdislokavimo iš Okinavos į Guamą išlaidų. Jungtinės Valstijos pažadėjo atsiųsti į Japonijos jūrą patrulinius lėktuvus P-8 bei naikintuvus bombonešius F-35B ir taip patvirtinti savo pasiryžimą toliau vykdyti strateginio sulaikymo politiką prie Japonijos salų.
Negatyvių demografinių tendencijų mažinimas svarbus ne tik Japonijos ekonomikos konkurencingumui, bet ir jos geopolitinėms pozicijoms Rytų Azijoje. Tai problema, kuri pareikalaus novatoriškų sprendimų tokiose srityse kaip pensijinis amžius, kvalifikuotos darbo jėgos imigracija bei moterų vaidmuo darbo rinkoje.
Dabar - publikacija „Mūsų per daug“ iš leidinio „Salon“.
Kad ir kaip sunku patikėti, bet esama patikimų duomenų, jog dabar planetoje gyvena 14 proc. visų žmonių, kurie kada nors gimė Žemėje. Taip, mūsų labai daug, kai kas mano, kad net per daug. Ir, kaip rodo Australijos Adelaidės universiteto mokslininkų atlikti tyrimai, mes nepajėgūs stabdyti spartaus žmonių skaičiaus augimo.
Tyrimo metu mokslininkai patalpino Pasaulio sveikatos organizacijos bei Amerikos gyventojų surašymo biuro duomenis apie planetoje gyvenančius žmones į kompiuterinį modelį, jo gautus duomenis vėliau išnagrinėjo pagal įvairius scenarijus, kurių dėka potencialiai galima sumažinti pasaulio gyventojų skaičių. Tyrimo rezultatas neguodžia.
Mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Žemės gyventojų skaičius išaugs iki 10,4 milijardo. Tai kiek optimistiškesnis vertinimas už prognozę kito tyrimo, pagal kurį iki amžiaus pabaigos mūsų bus 11 milijardų. Tai grėsminga problema, mat gyventojų skaičiaus augimas jau provokuoja klimato keitimąsi ir galų gale gali tapti neišsprendžiama problema. Mokslininkus nustebino, kad net jei pagal vieną teorinių scenarijų kiltų globalus karas, kuriame žūtų tiek žmonių, kiek per Pirmąjį bei Antrąjį pasaulinius karus kartu sudėtus, tai tik nežymiai paveiktų planetos gyventojų skaičiaus augimą 21 amžiuje. Vieno tyrimo autorių Corio Bradshaw teigimu, šiuo metu žmonių skaičius auga tokiu tempu, jog jo neįmanoma sustabdyti, kad būtų išspręstos išgyvenimo problemos kitame amžiuje.
Kitaip tariant, per vėlu. Vis dėlto tyrimo autoriai linkę vertinti šią naujieną ir optimistiškai. Gyventojų skaičiaus augimas pagaliau privers imtis veiksmų, sprendžiant klimato stabilizavimo bei racionalaus išteklių naudojimo klausimus. Tai taip pat reiškia, jog žmonijai nėra reikalo taikyti „vieno vaiko“ politikos visoje planetoje ar kad vaikų trokštantiems turėti žmonėms reikėtų jausti dėl to kaltę. Galų gale, nors gimstamumo mažinimo politika turi nemažai su ekologija sietinų privalumų, čia aptariamas tyrimas įrodo, kad ji gali duoti rezultatų praėjus labai daug laiko ir jos naudą pajus tik mūsų proproanūkiai.
Tyrimo autorių teigimu, šiuo metu būtina iš esmės keisti žmonių gyvenimo būdą: pirmiausia kalbama apie diegimą technologinių inovacijų, tokių kaip atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, gamtos išteklių naudojimo mažinimas bei atliekų perdirbimo mastų didinimas. Pasak Minesotos universiteto mokslininkų tyrimo, net tokios sąlyginai paprastos priemonės kaip racionalesnis azotinių trąšų naudojimas bei mėsos vartojimo mažinimas gali papildomai aprūpinti produktais 3 milijardus žmonių. Išeitų, kad racionalaus gamtinių resursų naudojimo pasiekti gerokai lengviau negu kontroliuoti planetos gyventojų skaičių.
Visą laidos „Dvi pusės“ įrašą klausykite čia.