Lietuviams šturmavus pajūrį – perspėjimas: tropinė kaitra tęsis, kitą savaitę – dar daugiau staigmenų

„Kažkaip taip ruošiamės. Ir leliukui gerai, ir mums“, – neslepia LNK žinių žurnalistės kalbinta poilsiautoja.

„Esame išsiilgę saulės, šilumos, jūros. Truputį vėsi jūra, bet bandysime įlipti“, – sako kita poilsiautoja.

Šiuo metu vanduo jūroje įšilęs iki septyniolikos laipsnių. Temperatūra vis kyla. Tiesa, nors oras labai karštas, jūroje – ne tiek ir daug besimaudančių. Žmonių teigimu, jūra gana šalta, bet tai puikus būdas atsivėsinti.

„Daugiau maudosi vaikai, o mes, vyresni, gal dar bijome. Vanduo geras, šiltas“, – sako vyras.

„Per metus atvažiuojame du ar tris kartus prie jūros. Šiuo metu ūkyje palikome džiūti šieną“, – tikino pakalbinta pora.

Kiti poilsiautojai sako, kad kol termometrų stulpelis dar nesiekia trisdešimties, prie jūros yra gerai, tačiau jeigu perkops šią ribą, teks ieškoti pavėsio ir saugotis.

„Mes jau laukiame kaitros, norisi ir pasideginti, nes dar esame balti“, – sako moteris.

Kiti žmonės taip pat priduria, kad reikia saugotis, nors šiluma ir labai džiugina.

Dirbantys pliažuose teigia, kad kuo oro temperatūra aukštesnė, tuo daugiau darbo. Gelbėtojai sako, kad karštą vasaros dieną poilsiautojai tarsi pameta galvas, ne visada akylai prižiūri vaikus, šie nuolat turškiasi jūroje, o dažnas suaugęs žmogus saulėje net ir užmiega kelioms valandoms.

„Norėčiau perspėti, kad poilsiautojai, atėję į paplūdimį, įvertintų savo sveikatą, atsakytų į klausimą, ar jiems galima turint kokių nors sveikatos sutrikimų eiti į paplūdimį, nes per piką bus daugiau nei trisdešimt“, – sako įmonės Klaipėdos paplūdimiai direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki.

Medikams tenka suktis sparčiau

Anot specialistų, saule geriausia mėgautis iki vienuoliktos valandos, o po pietų – nuo šešioliktos valandos.

„Galima atvažiuoti iš ryto arba vakare. Pavyzdžiui, iki dešimtos valandos ryto tikrai gaiviau prie jūros, bet per karščius geriau būti namuose, pavėsyje“, – tikina slaugytoja.

© DELFI / Orestas Gurevičius

Ji taip pat priduria, kad per karščius galvą geriau kuo nors pridengti ir taip apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Nuo nudegimų geriausia gelbėtis su apsauginiais kremais.

Greitųjų medikai per karščius taip pat priversti suktis gerokai greičiau.

„Kadangi dėl karščių (nebūtinai dėl tiesioginio poveikio, bet dėl didelių temperatūrų) paūmėja lėtinės ligos, ypač tiems, kurie serga kraujagyslių ligomis, pagyvenę žmonės, turintys antsvorio kenčia labiau“, – sako Mindaugas Kliukas, skubios medicinos pagalbos specialistas.

Per karščius medikai pataria ilgai nebūti saulėje, o perkaitus nueiti nusiprausti po dušu arba jūroje. Daug blogiau, jeigu ištinka saulės smūgis, – temperatūra pakyla iki keturiasdešimties laipsnių, oda būna sausa, nes žmogus neprakaituoja, gali ištikti traukuliai.

Tuomet būtina kviesti greitąją pagalbą, uždėti šaldančių kompresų.

Kad saulė nepridarytų daug žalos, medikai taip pat pataria gerti daug vandens.

„Reikia nuolat mažais gurkšneliais vartoti vandenį“, – sako M. Kliukas.

Žada įspūdingus karščius

Artimiausiomis dienomis išliks labai karšta. Didėjant oro drėgnumui, bus vis tvankiau.

Birželio 21-osios naktį lietaus tikimybė nedidelė. Vėjas silpnas. Temperatūra 17–22 laipsniai šilumos. Dieną giedra ir sausa. Vėjas pietryčių, pietų, 5–10 m/s. Temperatūra 29–34 laipsniai karščio.

Birželio 22-osios dieną vietomis trumpas lietus, perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną besikeičiančios krypties, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 17–22, dieną 28–33 laipsniai.

Birželio 23-iosios naktį vietomis trumpai palis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas besikeičiančios krypties, naktį silpnas, dieną 5–10 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 17–22, dieną 27–32, pajūryje 24–26 laipsniai.

Birželio 24-ąją daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas naktį silpnas, dieną vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 16–21, dieną 24–29, rytiniame pakraštyje kai kur iki 32, pajūryje 21–23 laipsniai.

Birželio 25-osios naktį vietomis, dieną daug kur trumpi lietūs, perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 14–19, dieną 20–25 laipsniai.

Atsižvelgdami į tai, raginame nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai. Karštą dieną visuomenės sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja:

Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Neturint tokių sąlygų namuose, susiplanuoti praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, kino teatre, prekybos centre ar pan.

Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.

Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo.
Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą.

Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių. Maistas, pavyzdžiui, mėsa, kuris turi daug baltymų, didina metabolinės šilumos gamybą, netenkama daugiau vandens.

Einant į lauką, reikia užsidėti galvos apdangalą arba vietoj jo naudoti skėtį. Taip pat lauke dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.

Naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę.

Poilsiui gamtoje pasirinkti vietą pavėsyje, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių, riboti buvimo atviroje saulėje laiką, būti po skėčiais. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje.

Nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis.

Patikrinti, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

Riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuoti atlikti anksti ryte arba vakare.

Dirbantiems karštyje darbuotojams numatyti specialiąsias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.

Dažnai naudotis vėsiu dušu ar vonia.

Palaikyti namų aplinką vėsią. Langus uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius.

Dienos metu langus namuose uždaryti ir atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi.
Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
Jeigu yra galimybė, miegoti vėsesniame kambaryje.

Sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėti savo sveikatos būklę. Atminti, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos:

esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams);
kūno temperatūrai pakilus daugiau nei 40 ºC, esant karštai ir šlapiai odai;
radus sumišusį ar be sąmonės žmogų.